Klausimas. Dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti šalių santykius ir darbo sutarties šalių sudarytų susitarimų vertinimo pagal DK nuostatas

Ieškovė (darbdavė) prašė teismo priteisti iš atsakovės (darbuotojos) be pagrindo įgytų pinigų sumą. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė darbo sutartį bei nekonkuravimo sutartį, pagal kurią atsakovei bus mokama fiksuota galutinė suma (atskaičius mokesčius), į kurią bus įskaitytas darbo užmokestis ir susijusios sumos bei atlygis už nekonkuravimą. Atsakovė už darbo užmokesčio apskaitą ir išmokėjimą atsakingiems asmenims nurodė, kad jai turi būti mokama beveik dvigubai didesnė suma per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovei nustačius, kad atsakovei buvo be pagrindo išmokėta pinigų suma, atsakovė pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo per dvejus metus grąžinti permokėtą sumą. Tačiau vėliau atsakovė nusprendė nevykdyti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, ėmė ieškoti teisinių būdų, kaip jų išvengti. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti susitarimą negaliojančiu, priteisti iš ieškovės metinę premiją už dvejus metus.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės dalį skolos, priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu susitarimą atmetė, reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovės premiją tenkino iš dalies, priteisė metinę premiją už vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalių susitarimas vertintinas kaip jų tarpusavio teisinių santykių (prievolių) novacija, todėl nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies: panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, ir šią priešieškinio dalį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog įvyko novacija, būtina nustatyti tiek pradinę šalių prievolę, tiek naują prievolę, kuria ji buvo pakeista. Kasacinis teismas vertino kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nėra svarbu, kas ir kaip nustatė atsakovės darbo užmokesčio dydžius, kas nusprendė mokėti vieno ar kito dydžio atlyginimą, kaip kvalifikuotina atlyginimo permoka. Nenustačius minėtų aplinkybių, negalima nustatyti pradinės prievolės turinio, o nenustačius pastarojo, neįmanoma vertinti, ar susitarimu ji buvo pakeista nauja prievole, nors tai, kaip ir minėta, yra būtina tam, kad būtų galima nuspręsti, ar įvyko novacija.

Kasacinis teismas išaiškino, kad, atsižvelgiant į DK teisinį reguliavimą bei teismo pareigą būti aktyviam darbo bylose, bylą nagrinėję teismai visų pirma privalėjo identifikuoti, ar apskritai atsirado atsakovės prievolė grąžinti jai sumokėto darbo užmokesčio dalį ir (ar) kitas, kaip ieškovė teigė, nepagrįstai sumokėtas sumas. Kitaip tariant, turėjo būti nustatyta, koks darbo užmokestis buvo šalių sulygtas ir kad atsakovei faktiškai išmokėtas darbo užmokestis buvo didesnis, nei priklausė. Tik nustatę šias aplinkybes, teismai galėjo vertinti, ar atsakovei kyla prievolė grąžinti permokėtą sumą, ir spręsti, kokiu teisiniu pagrindu. Ir tik kvalifikavę teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės dėl tokios permokos (su sąlyga, kad ji apskritai nustatyta), teismai galėjo spręsti dėl susitarimu sukeliamų teisinių pasekmių ir apskritai dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės reikalaujamą sumą. Jei nėra nustatoma darbuotojo atsakomybė už darbdaviui padarytą žalą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo (juo ieškovė ir grindė savo reikalavimą), tačiau ir pastarojo taikymas darbo užmokesčiui pasižymi specifika. Vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino esminių DK normose įtvirtintų su darbuotojo atsakomybe darbdaviui susijusių aplinkybių (sąlygų), neanalizavo, ar susitarimas nepablogino atsakovės, kaip darbuotojos, padėties, palyginti su DK nustatytomis garantijomis. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad teismai padarė esminį procesinį pažeidimą, kadangi neatsakė į esminius išvadai dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu svarbius faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to šis klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės susitarime nurodytą sumą bei atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, ir perdavė šią bylos dalį šiam teismui nagrinėti iš naujo.