Klausimas. Dėl Direktyvos 2011/96/ES 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos kovos su piktnaudžiavimu nuostatos taikymo, kai Lietuvos bendrovė išmoka dividendus patronuojančiajai Kipro bendrovei, o mokesčių administratorius nustato apsimestinių sandorių grandinę, kurios pabaigoje mokestinę naudą gauna visas bendroves kontroliuojantis fizinis asmuo: ar atleidimą galima paneigti, kai patronuojančioji bendrovė nėra bendrovė tarpininkė, kai sandoriai sudaryti už Lietuvos ribų ir kai neįrodyta, kad dividendus išmokėjusi bendrovė apie grandinę žinojo

Lietuvos bendrovė 2016 ir 2017 m. išmokėjo dividendus savo patronuojančiajai Kipro bendrovei ir pritaikė Pelno mokesčio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytą atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio. Mokesčių administratorius nustatė sandorių grandinę — bendrovės akcijų pardavimą atidedant mokėjimą, reikalavimo teisių perleidimą ir paskolų suteikimą — kurios pabaigoje mokestinę naudą neapmokestintų pajamų forma gavo grupę kontroliuojantis ir Kipre reziduojantis fizinis asmuo. Grandinė pripažinta apsimestiniu dariniu (Pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnio 6 dalis), bendrovei apskaičiuotas pelno mokestis prie šaltinio, delspinigiai ir skirta bauda.

Nuostata universali

Direktyvos 2011/96/ES kovos su piktnaudžiavimu nuostata yra universalaus pobūdžio ir taikoma bet kokios rūšies apsimestiniam dariniui, o ne tik dariniams, į kuriuos įtrauktos bendrovės tarpininkės. Vien tai, kad kelių etapų darinio atveju pirmąjį sandorį sudaro dividendų išmokėjimas realią ekonominę veiklą vykdančiai patronuojančiajai bendrovei, savaime neleidžia daryti išvados, kad piktnaudžiavimo nebuvo.

Reali veikla negelbsti

Atleidimą galima paneigti net jeigu patronuojančioji bendrovė iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą ir todėl nėra bendrovė tarpininkė, jeigu ji dalyvauja sandorių grandinėje, kurios pabaigoje dividendai pervedami asmeniui, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančiam visas dalyvaujančias bendroves.

Požymiai

Nustatant apsimestinio darinio buvimą reikšminga, pirma, kad grandinėje pervestos sumos yra panašios ar net identiškos išmokėtų dividendų sumoms, ir, antra, kad pervedimai atlikti ne per trumpą laikotarpį po dividendų išmokėjimo, o per tam tikrą tęstinį laikotarpį. Tai nepaneigia mokesčių administratoriaus pareigos atlikti objektyvią visų susijusių faktų ir aplinkybių analizę.

Prezumpcijos nėra

Nurodytos aplinkybės yra požymiai, tačiau jos neleidžia bendrai preziumuoti piktnaudžiavimo buvimo.

Sandoriai už valstybės ribų ir naudos etapas nesvarbūs

Atleidimą galima paneigti ir tada, kai apsimestiniais laikomi sandoriai sudaryti ne dividendus išmokėjusios bendrovės valstybėje, o joje nereziduojančių asmenų, įskaitant mokestinę naudą gavusį asmenį, ir neatsižvelgiant į tai, kuriame grandinės etape ta nauda gaunama. Mokesčių administratorius privalo atlikti bendrą vertinimą, apimantį ir už valstybės narės ribų įvykdytus sandorius — tiek prieš dividendų išmokėjimą, tiek po jo.

Išmokėjusios bendrovės žinojimas neprivalomas

Atleidimą galima paneigti neįrodžius, kad pati dividendus išmokėjusi patronuojamoji bendrovė žinojo arba galėjo žinoti apie apsimestinę grandinę. Pakanka įrodyti, kad apie grandinės egzistavimą žinojo arba galėjo žinoti bent viena tos pačios grupės bendrovė, dalyvaujanti grandinėje, arba fizinis asmuo, kuris grandinės pabaigoje gauna naudą.

Dvigubo apmokestinimo sutartis negelbsti

Valstybių narių sutartimis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, net jeigu jos sudarytos remiantis EBPO pavyzdine sutartimi, negalima remtis siekiant Sąjungos teisei prieštaraujančio rezultato.