Klausimas. Nustatyta teisinga susikirtusių interesų (saviraiškos laisvės ir poreikio apsaugoti kito asmens reputaciją bei teismų autoritetą) pusiausvyra, skiriant nuobaudą teisėjai už nepagrįstų kaltinimų, keliančių abejonių dėl kolegės teisėjos moralinio ir profesinio sąžiningumo, viešą paskelbimą.

Byloje, kurioje teisėjai (pareiškėjai) pritaikyta nuobauda dėl viešai (straipsnyje) mestų nepagrįstų kaltinimų, keliančių abejonių dėl kolegės teisėjos moralinio ir profesinio sąžiningumo, EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, pažymėjęs, kad, viena vertus, straipsnyje buvo diskutuojama bendrojo intereso klausimais, susijusiais su teisingumo sistemos veikimu ir reformomis (liustracijos procesu; atitinkamų asmenų galimybę užimti aukštas pareigas teismų sistemoje), kita vertus, atsižvelgiant į bendrą straipsnio toną ir formuluotes bei retorinių klausimų, susijusių su L. D. S. profesine veikla ir kilimu, apimtį, straipsnyje iš tiesų buvo pateikti kaltinimai dėl specifinių prokurorų (apskritai) ir konkrečiai L. D. S. veiksmų: straipsniu visuomenei buvo įteigta, kad L. D. S. elgėsi amoraliai ir neteisėtai, ir leista manyti, kad tai buvo nustatyti ir neginčijami faktai (to nebuvo); skirta nuobauda pripažinta proporcinga. Bukarešto apeliacinio teismo teisėja (pareiškėja) parašė straipsnį apie kasacinio teismo pirmininkę. Straipsnis buvo išspausdintas nacionaliniame laikraštyje ir interneto naujienų svetainėje. Vėliau Teismų taryba nusprendė, kad straipsniu buvo pažeistas Teisėjų ir prokurorų elgesio kodeksas. Pareiškėjos kreipimasis į kasacinį teismą buvo nesėkmingas6.

EŽTT, analizuodamas pirmąjį ir antrąjį skundžiamo ribojimo pateisinamumo slenkstį (ribojimas turi būti atliktas pagal įstatymą ir turi turėti teisėtą tikslą), pažymėjo, kad Teismų tarybos sprendimu, kuris vėliau buvo patvirtintas galutiniu kasacinio teismo sprendimu, apribota pareiškėjos saviraiškos laisvė. Šis ribojimas buvo grindžiamas Elgesio kodekso nuostatomis, kurios buvo prieinamos. Be to, ribojimu buvo siekiama teisėto tikslo apsaugoti kitų asmenų teises ir reputaciją bei teismų autoritetą. Tam, kad ribojimas būtų laikomas „nustatytu įstatymu“, reikia įvertinti, ar atitinkama nuostata atitiko tikslumo ir numatomumo reikalavimus. Šiuo klausimu EŽTT nurodė, kad atitinkama kodekso nuostata įtvirtino, jog teisėjams draudžiama reikšti nuomonę apie savo kolegų moralinį ir profesinį sąžiningumą. Vidaus teismų pateiktas atitinkamos teisės normos aiškinimas EŽTT neatrodė savavališkas ar nenu-

6 Nuspręstas, kad tokie pasakymai kaip „draugas (-ė) prokuroras (-ė)“, „visi šie bendražygiai“, „Kristaus ir Jo įstatymo uzurpatoriai“, „griežtai saugojo komunistinį kalėjimą“ protingam stebėtojui galėjo sukelti abejonių dėl straipsnyje minimo asmens moralinio ir profesinio sąžiningumo. Teismas pripažino, jog pareiškėjos straipsnyje buvo iškreiptai pristatyta kasacinio teismo pirmininkės profesinė veikla, nurodant, kad ji elgėsi abejotinai, tačiau nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų.

spėjamas. Jie laikė, kad sąvoka „kolega“ apėmė taip pat ir teisėjus, dirbančius kituose teismuose, ir toks aiškinimas buvo taikomas ir vėlesnėje byloje. Nors vėliau kasacinis teismas ir nustatė, kad sąvoka „kolega“ nebuvo pakankamai tiksliai apibrėžta, vien tai, kad teisės nuostata gali būti aiškinama daugiau nei vienu būdu, nebūtinai reiškia, kad ji neatitinka numatomumo reikalavimų. Be to, nurodytas kasacinio teismo sprendimas buvo priimtas praėjus keleriems metams nuo tada, kai procesas prieš pareiškėją jau buvo pasibaigęs galutiniu teismo sprendimu. EŽTT pažymėjo, kad nors buvo labai nedaug šios nuostatos taikymo atvejų, tai nereiškia, kad nacionalinės valdžios institucijos ją taikė nenuspėjamai ar savavališkai. Ginčo įvykių metu aptariama teisinė nuostata galiojo jau kelerius metus ir pareiškėja, kuri buvo profesionali teisėja ir turėjo didelę patirtį šioje srityje, negalėjo teigti nežinojusi jos turinio. Todėl jei ji būtų abejojusi dėl tikslios nagrinėjamos nuostatos taikymo srities, ji būtų galėjusi susilaikyti nuo straipsnio paskelbimo.

Dėl ribojimo būtinumo demokratinėje visuomenėje slenksčio EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjos straipsnio tikslas buvo iškelti klausimą dėl prokurorų vaidmens komunistinio režimo metu ir dėl asmens, užėmusio tokias pareigas, tinkamumo reformuoti modernią teisingumo sistemą ir užtikrinti tinkamą jos veikimą; straipsnis buvo parašytas platesnės viešos diskusijos dėl teisės aktų, susijusių su prokuratūros liustracija, kontekste. Straipsnis buvo susijęs ne su teisėjos L. D. S. asmeniniu gyvenimu, o su jos profesine veikla ir kilimu į aukščiausias šalies teisėjo pareigas. Taigi straipsnyje buvo diskutuojama bendrojo intereso klausimais, susijusiais su teisingumo sistemos veikimu ir reforma. Be to, teismo pareigūnas gali būti kritikuojamas ne tik teoriškai ir bendrai neperžengiant leistinų ribų, jam taikomos platesnės priimtinos kritikos ribos nei paprastiems piliečiams, ypač atsižvelgiant į tai, kad aprašyta teisėja ėjo labai matomas viešas pareigas (būtent kasacinio teismo pirmininko pareigas). Dėl ginčijamo straipsnio turinio nacionalinės institucijos nurodė, kad pareiškėja pažeidė Kodeksą dėl numatomos straipsnio prasmės ir vartojamų posakių. Be to, institucijos nusprendė, kad savo straipsniu ji pažeidė diskretiškumo pareigą ir kad jos teiginiai buvo ne vertinamieji, o perteikė konkrečius aspektus ir aiškią bei nedviprasmišką asmeninę nuomonę apie kasacinio teismo pirmininkės moralinį ir profesinį sąžiningumą. Straipsnis galėjo priversti „protingą stebėtoją“ suabejoti šiomis asmens, apie kurį kalbama, savybėmis ir taip pakenkė teismų sistemos reputacijai bei teismų orumui, nepriklausomumui ir nešališkumui. Šiame kontekste EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjos straipsnis iš esmės buvo suformuluotas kaip pasakojimas apie jos asmeninius išgyvenimus komunizmo laikais, šie išgyvenimai nebuvo tiesiogiai susiję su L. D. S., ir jame buvo teiginių apie prokurorų, kuriems tuo metu priklausė teisėja L. D. S., veiklą, taip pat buvo keliama retorinių klausimų apie jos profesinę veiklą ir kilimą. Atsižvelgdamas į bendrą pareiškėjos straipsnio toną ir formuluotes, taip pat į visame straipsnyje keliamų klausimų apimtį, EŽTT sutiko su vidaus institucijų vertinimu, kad straipsnyje iš tikrųjų buvo pateikti kaltinimai dėl konkrečių prokurorų (apskritai) ir L. D. S. veiksmų: dėl bylų naudojimo kaip ginklo „socialistinės santvarkos priešams išrauti ir naujam žmogui persekioti“, dėl „medžiojimo“ moterų, kurios buvo priverstos nutraukti nėštumą, „Kristaus ir jo įstatymo“ uzurpavimo ir „griežtai komunistinio kalėjimo“ saugojimo. Todėl jos straipsnis visuomenei leido suprasti, kad L. D. S. elgėsi

amoraliai ir neteisėtai, ir galėjo paskatinti visuomenę manyti, kad atitinkami veiksmai yra nustatyti ir neginčijami faktai. Tačiau to nepatvirtino jokia informacija, kuria rėmėsi pareiškėja. Šiomis aplinkybėmis ir būdama teisėja, pareiškėja turėjo žinoti ir suvokti, kokią riziką kelia jos straipsnio publikavimas ir kokį poveikį jis galėjo turėti teisėjos L. D. S. profesiniam gyvenimui. Todėl buvo galima tikėtis, kad ji bus santūri naudodamasi saviraiškos laisve visais atvejais, kai galėjo kilti abejonių dėl teisėjo autoriteto ir nešališkumo. Vertindamas nuobaudos proporcingumą, EŽTT nurodė, kad sprendimas dėl nuobaudos buvo visam laikui įtrauktas į ieškovės profesinę bylą ir į jį bus atsižvelgta atliekant jos profesinį vertinimą. Per konkursą dėl paaukštinimo į kasacinį teismą Teisminių tyrimų skyrius rėmėsi minėtu sprendimu, parengdamas neigiamą ataskaitą dėl pareiškėjos profesinio sąžiningumo. Taigi matyti, kad nuobauda buvo svarbi ir turėjo įtakos vertinant pareiškėjos prašymus dėl paaukštinimo. Tačiau Teisminių tyrimų skyrius, rengdamas ataskaitą, atsižvelgė ne tik į Elgesio kodekse nustatytą nuobaudą, ir neatrodo, kad nuobauda būtų trukdžiusi pareiškėjai pateikti paraišką dalyvauti ar faktiškai dalyvauti paaukštinimo konkursuose. Net jei sprendimas galėjo turėti tam tikrą „slopinantį poveikį“ pareiškėjos saviraiškos laisvei, jis nebuvo perteklinis šios bylos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, ir į ypatingą reikšmę, kurią EŽTT teikė pareiškėjos užimamai pozicijai, vidaus valdžios institucijos nustatė teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių teisių ir interesų.

EŽTT išvada. EŽTT nenustatė Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo.