Klausimas. Teisė į nešališką teismą nepažeista dėl daugelio gynybai nepalankių teisėjo sprendimų nagrinėjant rezonansinę baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą nepažeista situacijoje, kai, paskelbus pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, žiniasklaidoje buvo paskelbti teismo darbuotojų interviu apie jį priėmusio teisėjo patirtą neteisėtą apeliacinės instancijos teismo poveikį, nes, atsižvelgiant į nacionaliniu lygmeniu atlikto šios informacijos patikrinimo rezultatus, jos nepakako subjektyviojo teisėjo nešališkumo prezumpcijai paneigti.
Šioje byloje pareiškėjai skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes nagrinėjant jų baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme teisėjas elgėsi tendencingai ir gynybai aiškiai nepalankiu būdu, o paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį, teismo darbuotojai interviu žiniasklaidai teigė, neva bylos nagrinėjimo metu teisėjas patyrė nuolatinį apeliacinės instancijos teismo spaudimą, gavo iš šio teismo nurodymus dėl nuosprendžio turinio ar net visą nuosprendžio tekstą. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes gynybai nepalankių teisėjo sprendimų nepakako abejonėms jo nešališkumu sukelti, o minėta informacija apie galimą spaudimą teisėjui, kai buvo patikrinta, nesuteikė pakankamo pagrindo abejoti jo nešališkumu.
EŽTT nurodė, kad nors daugelis teisėjo priimtų procesinių sprendimų iš tiesų buvo nepalankūs gynybai, tai įmanoma ir nesant teisėjo šališkumo kaltinamųjų atžvilgiu. Tam, kad būtų paneigta nešališkumo prezumpcija, kuri yra išeities taškas analizei pagal subjektyvųjį testą, EŽTT turi turėti svaresnių asmeninio šališkumo įrodymų nei daug gynybai nepalankių procesinių sprendimų. EŽTT nebūtinai sutiko su visais teisėjo priimtais sprendimais, juos išsamiau išnagrinėjo pagal kitas Konvencijos 6 straipsnio nuostatas, tačiau tuose sprendimuose nebuvo nieko, kas atskleistų kokį nors ypatingą išankstinį nusistatymą prieš pareiškėjus.
EŽTT pažymėjo, kad po pareiškėjų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme žiniasklaidoje pasirodė keletas interviu, kuriuose buvo teigiama, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas nėra nepriklausomas ir nešališkas. Teisėjo padėjėja ir teismo atstovė spaudai G. Vasiljeva, kitas buvęs šio teismo darbuotojas A. Kravčenko ir teismo lankytoja S. D. pareiškė, kad teisėjas nuosprendį pareiškėjų byloje parengė ne savarankiškai, o pagal apeliacinės instancijos teismo nurodymus, arba net visas nuosprendžio tekstas parengtas tame teisme, o teisėjas jį tik paskelbė. Pareiškėjai argumentą dėl teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo pateikė apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas jį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai siekė ir iškelti baudžiamąją bylą šiuo klausimu, tačiau Rusijos Federacijos tyrimo komitetas, atlikęs patikrinimą, apklausęs teisėją ir minėtus interviu davusius asmenis, atsisakė iškelti baudžiamąją bylą, nustatęs, kad pareiškėjų teiginiai yra nepagrįsti.
Apklausos metu teisėjas neigė bet kokius ryšius su apeliacinės instancijos teismu dėl pareiškėjų bylos; D. Vasiljeva teigė, kad iš tikrųjų nežino jokių detalių, susijusių su nuosprendžio pareiškėjų byloje rengimu, ir neturi jokių įrodymų apie teisėjo netinkamus ryšius su apeliacinės instancijos teismu šiuo klausimu; P. Kravčenko teigė, kad žurnalistas iškraipė jo žodžius, ir tai patvirtino interviu garso įrašas; S. D. patvirtino savo ankstesnį pareiškimą žiniasklaidai, kad kažkada, kai pareiškėjų bylos nagrinėjimas jau buvo baigiamojoje stadijoje, apsilankiusi teisme girdėjo moters, vilkinčios prokuroro uniformą, pokalbį telefonu, ji savo pašnekovui pasakė, kad „nuosprendis iš Maskvos miesto teismo dar neatvežtas“. Taigi pareiškėjų teiginiai dėl teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo trūkumo rengiant nuosprendį jų byloje grindžiami S.
D. atsitiktinai nugirstu nenustatytos moters pasakymu per pokalbį su nenustatytu pašnekovu. EŽTT nuomone, tai nėra pakankamas įrodymas teisėjo asmeninio nešališkumo prezumpcijai paneigti, taigi pareiškėjų argumentai pagal subjektyvųjį testą atmestini. EŽTT taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjai teigė, jog minėtam teisėjui pernelyg didelę įtaką darė apeliacinės instancijos teismas, jų argumentai apsiribojo konkretaus teisėjo elgesiu ir neapėmė funkcinio pobūdžio teisminio nešališkumo stokos, pavyzdžiui, hierarchinių ryšių su kitu byloje dalyvaujančiu asmeniu. Atsižvelgdamas į jam pateiktą medžiagą, EŽTT neįžvelgė nepriklausomumo ir nešališkumo stokos ir pagal objektyvųjį testą.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.