Klausimas. Nuteistojo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą nebuvo pažeista Kroatijos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo neteisėtai paveikti šį teismą rezonansinėje byloje, pasikėsinant neva dalyvavo ir šio teismo pirmininkas, o vėliau davė pareiškėją kaltinančius parodymus kaip liudytojas. Nuteistojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisė į nekaltumo prezumpciją nepažeistos apeliacinio teismo proceso metu žiniasklaidoje paskelbus nuteistojo telefono pokalbių, kurių klausėsi žvalgybos institucijos, įrašus, susijusius su byloje nagrinėjamais įvykiais.
Šioje byloje pareiškėjas – verslininkas, nuteistas už kurstymą prekiauti poveikiu, padarytą bendrininkaujant, dėl mėginimo paveikti Kroatijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą rezonansinėje žinomo politiko B. G. karo nusikaltimo byloje, – skundėsi teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimu apeliacine tvarka nagrinėjant bylą Aukščiausiajame Teisme, nes, kaip jis teigė, šio teismo pirmininkas taip pat dalyvavo darant minėtą veiką, o po to davė parodymus kaip kaltinimo liudytojas. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes įvertinęs pirmininko vaidmenį pareiškėjo baudžiamojoje byloje, jo parodymų įrodomąją reikšmę, įrodymų visetą, teismų pateiktus priimtų sprendimų motyvus, taip pat garantijas, kuriomis siekiama apsaugoti Aukščiausiojo Teismo teisėjus nuo netinkamo vidaus poveikio, nenustatė pagrindo objektyvioms abejonėms šių teisėjų nešališkumu.
Pareiškėjas skundėsi ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpciją pažeidimu, nes, likus dviem mėnesiams iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo jo byloje, žiniasklaidoje paskelbus jo telefono pokalbių įrašus, padarytus Kroatijos saugumo žvalgybos įstaigos, teisėjams buvo daromas spaudimas palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, nes įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes jis nusprendė, kad nėra jokių įrodymų, jog paskelbti įrašai turėjo įtakos teisėjams nagrinėjant pareiškėjo bylą apeliacine tvarka.
Dėl teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą EŽTT neįžvelgė subjektyviojo nešališkumo problemų, tad nagrinėjo Aukščiausiojo Teismo teisėjų nešališkumo klausimą taikydamas objektyvųjį testą. Pažymėdamas, kad nepriklausomumo ir objektyviojo nešališkumo sąvokos yra glaudžiai susijusios, jis nagrinėjo šiuos du klausimus kartu, kiek šie susiję su byla. Teismas pakartojo, kad tokio pobūdžio bylose net ir tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikrą reikšmę – arba, kitaip tariant, „teisingumas turi būti ne tik vykdomas, bet ir matomas“. Svarbiausia yra pasitikėjimas, kurį demokratinės visuomenės teismai turi įkvėpti visuomenei. Tačiau, nors išorė turi tam tikrą reikšmę, ji pati savaime nėra lemiama. Dažnai reikia žvelgti plačiau ir sutelkti dėmesį į situacijos realijas. Todėl norint nustatyti, ar pareiškėjo baiminimasis dėl šališkumo buvo objektyviai pagrįstas, išorė („tai, kaip situacija atrodo“) turi būti patikrinta atsižvelgiant į objektyvią realybę, kurią ji slepia; būtent reikia nustatyti, ar, nepaisant teisėjų asmeninio elgesio, yra kokių nors nustatomų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl jų nešališkumo.
EŽTT pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjo byla Aukščiausiajame Teisme buvo susijusi su nusikalstamu bandymu paveikti šio teismo sprendimų priėmimo procesą didelio atgarsio sulaukusioje byloje; pasak pareiškėjo, pats Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atliko tam tikrą vaidmenį šiame bandyme; jis pareiškėjo byloje davė parodymus kaip liudytojas. Situacija buvo kebli ir, EŽTT nuomone, iš pirmo žvilgsnio galėjo pagrįstai kelti susirūpinimą dėl Aukščiausiojo Teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Todėl EŽTT atidžiai išnagrinėjo bylą, taip pat atsižvelgė į tai, kaip Konstitucinis Teismas nagrinėjo šį klausimą pagal pareiškėjo konstitucinį skundą. Dėl pareiškėjo argumento apie Aukščiausiojo Teismo pirmininko kaip liudytojo parodymų svarbą jį nuteisiant EŽTT pažymėjo, kad šie parodymai nebuvo vienintelis ar lemiamas įrodymas pareiškėjo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.
Tai, kad pareiškėjas susisiekė su Aukščiausiojo Teismo pirmininku dėl minėtos rezonansinės bylos prieš B. G., buvo tik vienas iš daugelio nustatytų jį kaltinančių faktų, kurių visumą sudarė asmenų grupės planas ir daugybė jų atliktų veiksmų siekiant paveikti Aukščiausiąjį Teismą, kad šis pakeistų pradinį sprendimą B. G. palankiu. Pareiškėją kaltinančios aplinkybės buvo nustatytos daugiausia remiantis slapto stebėjimo įrašais, kurių autentiškumo jis neginčijo, ir liudytojų parodymais, įskaitant pareiškėjo bendrininko, prisipažinusio dėl kaltinimų, parodymus, kuriuos teismai pripažino patikimais tiek, kiek jie atitiko kitus įrodymus. Be to, pareiškėjas ir jo advokatas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausė Aukščiausiojo Teismo pirmininką, pareiškėjas pirmą kartą savo priekaištus jam pateikė apeliaciniuose skunduose.
Dėl pareiškėjo teiginio, neva Aukščiausiojo Teismo pirmininkas dalyvavo plane pakeisti Aukščiausiojo Teismo sprendimą B. G. naudai ir tokioje situacijoje šis teismas pareiškėjo byloje gynė savo pirmininką ir savo paties įvaizdį bei tinkamai neišnagrinėjo jo bylos, EŽTT nurodė, kad pareiškėjas jau buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo, kurio nešališkumo jis neginčijo. Aukščiausiasis Teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjo pareiškėjo argumentus ir pateikė išsamius motyvus, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, Aukščiausiasis Teismas ir Konstitucinis Teismas sutarė, kad vienintelė svarbi aplinkybė, susijusi kartu su pareiškėju ir Aukščiausiojo Teismo pirmininku, buvo tai, kad jiedu pareiškėjo iniciatyva kalbėjosi apie B.
G. bylos apeliacinį procesą ir Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos tarnybą; abu to neginčijo. Dėl to, kad nebuvo patikrinta Teismų praktikos tarnybos taikoma tvarka grąžinant bylą kolegijai ir neapklaustas šios tarnybos vadovas teisėjas S. B. K., EŽTT pažymėjo, jog Aukščiausiasis Teismas ir Konstitucinis Teismas sutarė, kad Teismų praktikos tarnyba akivaizdžiai galėjo perduoti bylą kolegijai ir kad potencialūs S. B. K. parodymai iš tikrųjų buvo skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininko veiksmams byloje prieš B. G. nustatyti, o tai nebuvo pareiškėjo bylos nagrinėjimo dalykas ir neturėjo įtakos dėl jo nustatytoms aplinkybėms. Šiuo aspektu EŽTT pakartojo, jog Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės, kad trečiasis asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuteistas. EŽTT taip pat neįžvelgė problemų dėl to, kaip Aukščiausiasis Teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo pareiškėjui skirtą bausmę.
Dėl hierarchinio Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir pirmininko santykio EŽTT svarstė, ar teisėjai, nagrinėję apeliacinius skundus pareiškėjo byloje, buvo pakankamai nepriklausomi nuo teismo pirmininko ir nepatirdavo jokios netinkamos jo įtakos. EŽTT pakartojo, jog teismų nepriklausomumas reikalauja, kad teisėjai būtų laisvi ne tik nuo netinkamos įtakos už teismų sistemos ribų, bet ir nuo įtakos, daromos jų viduje. Šis vidinis teismų nepriklausomumas reikalauja, kad jie būtų laisvi nuo kolegų teisėjų ar asmenų, turinčių administracinių pareigų teisme, pavyzdžiui, to teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko, nurodymų ar spaudimo. Pakankamų garantijų, užtikrinančių teisėjų nepriklausomumą teismų sistemoje ir ypač jų viršininkų požiūriu, nebuvimas gali paskatinti EŽTT daryti išvadą dėl pareiškėjo abejonių teismo nepriklausomumu ir nešališkumu pripažinimo objektyviai pagrįstomis.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad bylai reikšmingu metu Kroatijoje galiojo konkrečios taisyklės, reglamentuojančios bylų paskirstymą Aukščiausiajame Teisme, taigi šio teismo pirmininkas neskirstė bylų savo nuožiūra, ir nėra jokių įrodymų, kad jis būtų pasirinkęs pranešėją ar teisėjų kolegijos narius pareiškėjo byloje ar ją perskyręs. Pirmininkas neturėjo įgaliojimų duoti pranešėjams ar kolegijos nariams nurodymus, kaip spręsti bylą, ir nėra jokių požymių, kad jis būtų tai daręs pareiškėjo byloje. Toliau EŽTT nagrinėjo, ar santykiuose tarp Aukščiausiojo Teismo teisėjų, nagrinėjusių pareiškėjo bylą apeliacine tvarka, ir šio teismo pirmininko buvo kokių nors kitų elementų, kurie galėjo apriboti teisėjų vidinį nepriklausomumą. Bendresniu lygmeniu EŽTT kilo klausimas, ar Kroatijos įstatymuose Aukščiausiojo Teismo pirmininkui suteikti įgaliojimai galėjo sukelti latentinį spaudimą, dėl kurio teisėjai būtų paklusnūs jam arba bent jau nenorėtų prieštarauti jo norams, t. y. turėti „atgrasomąjį“ poveikį teisėjų vidiniam nepriklausomumui.
EŽTT nustatė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimai teisėjų karjeros ir drausmės srityse, kurios galėjo turėti didžiausią įtaką teisėjų vidiniam nepriklausomumui, buvo gana riboti. Todėl, atsižvelgdamas į visas konkrečias bylos aplinkybes ir garantijas, kuriomis siekiama apsaugoti Aukščiausiojo Teismo teisėjus nuo netinkamo vidinio kišimosi, EŽTT buvo įtikintas, kad teisėjai, nagrinėję pareiškėjo bylą apeliacine tvarka, buvo pakankamai nepriklausomi nuo to teismo pirmininko. Pareiškėjo baiminimasis dėl jų nešališkumo stokos dėl tariamos pavaldžios pirmininkui padėties negali būti laikomas objektyviai pagrįstu.
Dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpciją EŽTT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo telefoninių pokalbių su bendrininkais ir kitais asmenimis apie planą pakeisti būsimą Aukščiausiojo Teismo sprendimą B. G. naudai įrašai, kuriuos žvalgybos įstaiga padarė prieš pradėdama baudžiamąjį tyrimą dėl pareiškėjo, nebuvo naudojami kaip įrodymai jo baudžiamojoje byloje ir nebuvo jos medžiagoje. Minėto turinio pokalbių įrašai ir jų išklotinės buvo paskelbti žiniasklaidoje vos prieš aštuonias savaites iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pareiškėjo byloje. Taigi nors laikraščio straipsnyje buvo tik trumpai išdėstytas pareiškėjui pateiktas kaltinimas, pabrėžiant, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dar negalutinis, straipsnis vis dėlto galėjo turėti įtakos visuomenės suvokimui apie pareiškėjo kaltumą.
Be to, atsižvelgdamas į tai, kad žvalgybos įstaigos padaryti įrašai turėjo likti paslaptyje ir nebūti perduoti neįgaliotiems asmenims, EŽTT sutiko su pareiškėju, kad jie nebūtų paskelbti žiniasklaidoje, jei jų nebūtų atskleidęs valstybės pareigūnas, turėjęs prieigą prie jų. Pareiškėjo baudžiamasis skundas prieš nenustatytus žvalgybos įstaigos ir prokuratūros darbuotojus tuo metu, kai buvo priimamas EŽTT sprendimas, dar buvo nagrinėjamas nacionaliniu lygmeniu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai, jog valdžios institucijos buvo žalingos informacijos šaltinis, yra svarbu teismo nešališkumo požiūriu tik tiek, kiek skaitytojai medžiagą gali laikyti autoritetingesne atsižvelgiant į jos šaltinį. Nors paskelbtos medžiagos autoritetingumas gali pareikalauti, pavyzdžiui, ilgesnio laiko tarpo nuo jos paskelbimo iki bylos nagrinėjimo, mažai tikėtina, kad tai savaime leistų daryti išvadą, jog teisingas teismo procesas nešališkame teisme nebėra įmanomas.
Tai, kad valdžios institucijų atliktas prieštaringai vertinamos medžiagos atskleidimas galėjo būti tyčinis ir juo siekta pakenkti teismo proceso teisingumui, neturi reikšmės vertinant atskleidimo poveikį bylą nagrinėjančio teismo nešališkumui. Šiuo aspektu EŽTT pažymėjo, kad paskelbiant minėtą medžiagą pareiškėjas jau buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo remiantis kitais slapto stebėjimo įrašais, kurių teisėtumo ir autentiškumo jis neginčijo, taip pat pirmiau minėtais asmenų parodymais. Be to, aptariamame žiniasklaidos straipsnyje daugiausia dėmesio skirta teisminės valdžios ir politikos atstovams, kurių vardai buvo minimi paskelbtuose įrašuose, ypač Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. EŽTT priminė jau nustatęs, kad aplinkybės, susijusios su jo dalyvavimu B. G. byloje, neturėjo įtakos Aukščiausiojo Teismo teisėjų nešališkumui pareiškėjo byloje.
Be to, pareiškėjas neginčijo paskelbtų įrašų ar jų išklotinių autentiškumo ir neteigė, kad jie buvo kaip nors redaguoti ar modifikuoti prieš paskelbiant žiniasklaidoje. EŽTT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi pareiškėjo bylą, buvo sudaryta iš labai patyrusių profesionalių teisėjų, mokytų nepaisyti jokių užuominų iš išorės; jie nesirėmė ginčijamu žiniasklaidos straipsniu ar paskelbtais įrašais, ir niekas byloje nerodo, kad tie įrašai turėjo įtakos atliktam pareiškėjo bylos vertinimui. Teisėjai patvirtino apkaltinamąjį nuosprendį griežtai remdamiesi byloje esančiais įrodymais, konstatuodami, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visus svarbius faktus ir teisingai pritaikė teisę.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.