Klausimas. Teisė į nešališką teismą nepažeista dėl to, kad dvi tarpusavyje susijusios baudžiamosios bylos prieš pareiškėją apeliacine tvarka buvo išnagrinėtos teisėjų kolegijose dalyvaujant tam pačiam teisėjui, kurio nusišalinimas, paaiškinamas tik siekiu išsklaidyti bet kokias abejones, buvo atmestas, o kitas teisėjas, nagrinėjęs ir pirmąją bylą, buvo nušalintas dėl priežasčių, nesusijusių su dalyvavimu pirmajame procese.
Šioje byloje pareiškėjas, kuris buvo nuteistas dviejuose baudžiamuosiuose procesuose dėl įvairių finansinių nusikaltimų, padarytų tuo pačiu laikotarpiu, skundėsi teisės į nešališką teismą pažeidimu dėl to paties teisėjo dalyvavimo nagrinėjant abi bylas apeliacine tvarka. EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes minėto teisėjo elgesys tiek pirmajame, tiek antrajame baudžiamajame procese objektyviai nepateisino pareiškėjo baiminimosi dėl jo nešališkumo, nusišalindamas jis tik siekė išvengti bet kokų abejonių dėl nešališkumo, be to, atmesdamas nusišalinimą, apeliacinės instancijos teismas nurodė pakankamus ir reikšmingus savo sprendimo motyvus, suderinamus su EŽTT praktika.
EŽTT nurodė, kad nėra įtikintas, jog yra įrodymų, kad teisėjas M. A. M. (ar kitas kolegijos narys) antrojo apeliacinio proceso metu parodė asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją. Dėl to byla nagrinėtina objektyviojo nešališkumo testo požiūriu, t. y. EŽTT nustatinėjo, ar pareiškėjo abejonės, kylančios dėl konkrečios situacijos, gali būti laikomos objektyviai pagrįstomis atsižvelgiant į bylos aplinkybes. EŽTT nurodė, kad teisėjas C. B., dalyvavęs pirmosios baudžiamosios bylos apeliaciniame procese kartu su teisėju M. A. M., buvo nušalintas nuo antrosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Tačiau toks sprendimas buvo pagrįstas daugeliu aplinkybių, susijusių su šio teisėjo elgesiu per pirmąjį teismo posėdį antrajame procese ir su tuo, kad jis dalyvavo priimant sprendimą pridėti prie bylos medžiagos pirmosios bylos medžiagą ir naudoti tuos pačius įrodymus (toks sprendimas suponuoja ryšio tarp dviejų bylų pripažinimą).
Savo ruožtu teisėjas M. A. M. siekė nusišalinti nuo antrosios bylos, kad išsklaidytų bet kokius įtarimus dėl galimo savo šališkumo. EŽTT pažymėjo, kad šis teisėjas nenurodė jokių konkrečių nusišalinimo motyvų, taigi šis nusišalinimas buvo tik atsargumo priemonė. Teisėjo M. A. M. nusišalinimą išnagrinėjo ir atmetė dviejų teisėjų kolegija, ji priėmė motyvuotą sprendimą, kuriame atsakė į visus pareiškėjo argumentus ir nustatė, kad vien tai, jog teisėjas dalyvavo nagrinėjant ankstesnę pareiškėjo bylą, negali kelti pagrįsto įtarimo, kad bus paveiktas jo nešališkumas. Įvertinusi abi susijusias bylas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teisėjas M. A. M. pirmojoje byloje išreiškė nuomonę dėl bet kurio kaltinamojo kaltumo antrojoje byloje. Skundus dėl tariamo teisėjo M.
A. M. nešališkumo stokos taip pat išnagrinėjo ir atmetė kasacinės instancijos teismas ir Aukščiausiosios magistratų tarybos drausminė institucija. Jie išnagrinėjo pateiktus argumentus ir įvertino antrosios bylos apeliacinį procesą bei nustatė, kad, viena vertus, nebuvo priežasčių pateisinti apeliacinio skundo nagrinėjimo vietos pakeitimą, o kita vertus, visi nusišalinimai ir nušalinimai buvo išnagrinėti pagal įstatymą, priimant išsamiai motyvuotus sprendimus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis taip pat išsamiai motyvuotas ir pagrįstas atitinkamomis teisės nuostatomis. EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo abejonės dėl jo bylą išnagrinėjusios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininko M. A. M. nešališkumo negali būti vertinamos kaip objektyviai pagrįstos.
EŽTT išvada. EŽTT Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą) pažeidimo nenustatė.