Klausimas. Dėl valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingo subjekto teisės atidėti prašymo dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka (be aukciono) nagrinėjimą

Ieškovai įsigijo valstybinės žemės sklype esančius statinius. Praėjus daugiau nei metams, ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) su prašymu dėl šio sklypo, kuris buvo išnuomotas ankstesniam statinių savininkui, nuomos lengvatine tvarka (be aukciono). Per laikotarpį, kol ieškovai delsė pateikti tokį prašymą, teisme buvo iškelta civilinė byla dėl to paties žemės sklypo pardavimo ankstesniam statinių savininkui. NŽT atidėjo sprendimo dėl ieškovų prašymo priėmimą, iki teisme bus išnagrinėtas nurodytas ginčas dėl sklypo pardavimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad NŽT pasielgė teisingai, nes sprendimas dėl nuomos negalėjo būti priimtas, kol nėra aišku, koks sklypo plotas ieškovams gali būti išnuomotas.

Kasacinis teismas išaiškino, kad valstybinės žemės sklype esančių statinių pirkėjas nuo statinių perdavimo jam momento (sudarymo galimybės naudoti statinius pagal paskirtį, atsižvelgiant į jų būklę ir teisinį statusą), kuris įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo– priėmimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, de facto (faktiškai) tampa nupirktiems statiniams naudoti pagal paskirtį būtino dydžio valstybinės žemės sklypo nuomininku, nors de jure (teisiškai) nuomos santykiai dar nėra įforminti. Taigi, pasikeitus statinių savininkams, žemės sklypo nuomos sutartis su ankstesniu statinių savininku nebuvo kliūtis sudaryti sutartis su ieškovais.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisinio tikrumo, apibrėžtumo principai reikalauja, jog su valstybinės žemės sklype esančius statinius nupirkusiu asmeniu žemės nuomos sutartis būtų įforminta nedelsiant. Valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingas subjektas, gavęs valstybinės žemės sklype esančius statinius nupirkusio asmens prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ir valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, negali atidėti sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo priėmimo, jeigu nėra objektyvių priežasčių, kliudančių įforminti valstybinės žemės nuomos santykius pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau esant faktinėms aplinkybėms, dėl kurių valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingas subjektas neturi galimybės įforminti valstybinės žemės nuomos santykių pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, yra pagrindas atidėti sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo priėmimą, iki tokios aplinkybės išnyks.

Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nusprendė, kad buvo objektyvios kliūtys sudaryti žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovais, kol nebuvo išnagrinėtas teisminis ginčas dėl žemės pardavimo ankstesniam statinių savininkui ir nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.