Klausimas. Dėl vykdomojo rašto išdavimo ir baudos dydžio nustatymo bei jos skyrimo pagal teismo sprendimą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių
Byloje vienas iš tėvų prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos nevykdomos bendravimo su vaikais tvarkos ir 9 000 Eur baudos išieškojimo.
Pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos ir 3 000 Eur baudos. Apeliacinės instancijos teismas šį procesinį sprendimą paliko nepakeistą.
Kasacinis teismas išaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nėra tapati taikos sutarčiai. Todėl kai nevykdoma teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, vykdomasis raštas išduodamas kaip dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią vykdomojo rašto išdavimo tvarką pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad išduodant vykdomąjį dokumentą CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra sprendžiamas klausimas, ar tinkamai vykdoma teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo sprendimo nevykdymo faktas nustatomas ne vykdomojo rašto išdavimo metu, bet specialia tvarka sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo fakto ir nevykdymą nulėmusių priežasčių, kartu išsprendžiant procesinių sankcijų taikymo klausimą. Taip pat kasacinis teismas pabrėžė, kad dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, neturinčių vykdytinumo savybės, negali būti išduodamas vykdomasis raštas. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkama tvarka sprendė vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tačiau šį klausimą išsprendė netinkamai, nes vykdomasis raštas buvo išduotas ir dėl tų teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, kurios neturi vykdytinumo savybės ir negali būti vykdomos priverstinai.
Kasacinio teismo vertinimu, vien tai, kad bauda už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą skiriama išieškotojo naudai, neleidžia pripažinti, kad šalys yra laisvos susitarti dėl tokios baudos dydžio. Šis aiškinimas nedraudžia šalims susitarti dėl kitokių nuostolių atlyginimo, tačiau tai nedaro įtakos baudos skyrimui tokio pobūdžio bylose pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtis, kai nevykdoma teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, – užtikrinti veiksmingą teismo sprendimu patvirtintų bendravimo teisių įgyvendinimą. Šia bauda iš esmės siekiama daryti finansinį spaudimą tam iš tėvų, kuris kliudo įgyvendinti teismo patvirtintą bendravimo tvarką, o ne išimtinai kompensuoti kitos šalies galimai patirtus nuostolius. Teismų praktikoje suformuluoti tokios baudos skyrimo kriterijai taip pat neleidžia jos pripažinti nuostolių atlyginimu. Tačiau tai nereiškia, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl nevykdomo asmeninio pobūdžio teismo sprendimo, atlyginimo neturi būti atsižvelgiama į CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtos baudos dydį. Kai nukentėjusioji šalis pareiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, dydžio turi atsižvelgti į CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtos baudos dydį ir šią baudą įskaityti į susidariusių nuostolių sumą. Vis dėlto šalis, siekdama, kad jai būtų kompensuoti teismo sprendimo nevykdymu padaryti nuostoliai, taip pat ir tuo atveju, kai už prievolės nevykdymą šalių susitarimu bauda įtvirtinta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi kreiptis su savarankišku ieškiniu dėl tokio baudos priteisimo. Toks reikalavimas negali būti sprendžiamas teismo vykdomojo rašto išdavimo metu.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų nutartis ir bylos dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo vienkartinei 3 000 Eur baudai išieškoti nutraukė, o bylos dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.