2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl 2021 m. vasario 23 d. Antstolių garbės teismo sprendimo Nr. 156/21 panaikinimo, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas panaikinti skundžiamą 2021 m. vasario 23 d. Antstolių garbės teismo sprendimą Nr. 156/21, kuriuo nutraukta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1R-23 antstolei R. P. iškelta drausmės byla, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Antstolių garbės teismui, skirti antstolei R. P. drausminę nuobaudą – pastabą. Nurodytu sprendimu Antstolių garbės teismas nutraukė antstolei drausmės bylą nenustačius pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas naikintinas dėl jo nepagrįstumo ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Suinteresuotas asmuo Asociacija Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu į skundą prašė nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka arba skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nėra laikomas subjektu, galinčiu kreiptis į teismą dėl Antstolių garbės teismo sprendimo apskundimo, todėl byla turi būti nutraukta, nes Antstolių garbės teismo sprendimas šioje byloje nesukels pareiškėjui jokių materialinių teisinių padarinių. Antstolių garbės teismo sprendimo rezultatas gali turėti įtakos tik antstolės teisėms ir pareigoms.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė R. P. atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą dėl 2021 m. vasario 23 d. Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė iškelti antstolei drausmės bylą dėl netinkamo pareigų atlikimo – antstolės atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik toks Antstolių garbės teismo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinių padarinių.

6. Teismo vertinimu, ginčijamas Antstolių garbės teismo priimtas sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių materialiosioms pareiškėjo teisėms, t. y. jis nesukelia pareiškėjui objektyvių teisinių padarinių, nes turi įtakos tik antstolės, kurios drausminės atsakomybės klausimas buvo keliamas, teisėms bei pareigoms. Taigi, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas civilinę bylą nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Pareiškėjas Antstolių garbės teisme nagrinėjamoje byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pusėje. Taigi byla buvo išnagrinėta be pareiškėjo žinios ir todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7.2. Antstolės drausmės byloje Nr. 156/21 priimtas 2021 m. vasario 23 d. sprendimas yra tiesiogiai susijęs su apelianto subjektinių teisių gynimu ir jam tiesiogiai sukelia materialiuosius teisinius padarinius, nes turi reikšmės Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamai civilinei bylai Nr. 2-151-985/2021, t. y. yra svarbus įrodinėjant antstolės kaltę.

8. Suinteresuotasis asmuo antstolė R. P. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jos naudai iš apelianto 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

8.1. Antstolių garbės teismo 2021 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių pareiškėjo S. K. teisėms ir pareigoms, todėl jis neturėjo teisės teikti skundo Vilniaus apygardos teismui. Šis sprendimas turi įtakos tik pačios antstolės R. P., kurios drausminės atsakomybės klausimas buvo keliamas, teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, apelianto teisė į teisminę gynybą negali būti tinkamai įgyvendinta, nes pats būsimas teismo sprendimas per se (liet. savaime, pats vienas) nesukelia apeliantui jokių materialinių teisinių padarinių.

8.2. Apeliantas nei skunde dėl Antstolių garbės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, nei atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties nenurodo jokių motyvų, patvirtinančių, kaip Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimas (ar bylos nagrinėjimas iš naujo) paveiks jo interesus ir (ar) atkurs jo pažeistas teises.

8.3. Be aukščiau nurodytų tikrovės neatitinkančių teiginių apeliantas atskirajame skunde daugiau jokių motyvų, patvirtinančių, kokius teisinius padarinius apeliantui sukelia Antstolių garbės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimas, nenurodė. Taigi, įvertinus tai, kad Antstolių garbės teismo sprendimas nesusijęs su apelianto įstatymų saugomais interesais, nesukelia jam objektyvių teisinių padarinių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė civilinę bylą.

9. Suinteresuotas asmuo Asociacija Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pateikti į civilinę bylą Nr. 2-1985-392/2021 duomenis, kada Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties patvirtinta kopija buvo įteikta apeliantui ir priteisti iš jo visas suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

9.1. Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus, tačiau iš minėto reglamentavimo matyti, kad tokia teisė nėra absoliuti – ji yra suteikta tik tiems asmenims, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti. Tačiau sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantui nesukels jokių materialinių padarinių ir jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes jo teisės / įstatymų saugomi interesai nebuvo bei negalėjo būti pažeisti.

9.2. Apeliantas, prašydamas Lietuvos apeliacinio teismo panaikinti nutartį remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, painioja du skirtingus procesus ir juos reglamentuojančius teisės aktus, t. y. Antstolių garbės teisme išnagrinėtą drausmės bylą Nr. 156/21 dėl antstolės R. P. ir Vilniaus apygardos teismo nutrauktą civilinę bylą Nr. e2-1985-392/2021 pagal apelianto 2020 m. balandžio 6 d. skundą dėl 2021 m. vasario 23 d. Antstolių garbės teismo sprendimo drausmės byloje Nr. 156/21 panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo nutartis nepažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto, nes teismas, organizuodamas civilinės bylos procesą, laikėsi CPK nuostatų, susijusių su pranešimais dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

9.3. Antstolių garbės teismas turi teisę nuspręsti, ar asmens, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos antstoliui iškėlimo, dalyvavimas posėdyje yra reikalingas, ir, atitinkamai, parengiamajame posėdyje nuspręsti, kviesti tokį asmenį į Antstolių garbės teismo posėdį, ar ne, išskyrus tuos atveju, kai toks dalyvavimas imperatyviai įstatyme nurodytas kaip būtinas. Atitinkamai, Antstolių garbės teismas, nepakvietęs apelianto į Antstolių garbės teismo nagrinėjamą antstolės drausmės bylą, nepažeidė jo teisių ir teisės aktų nuostatų, kuriais jam yra suteikiama teisė spręsti dėl kitų asmenų dalyvavimo posėdyje, t. y. Antstolių garbės teismas veikė teisės aktų jam suteiktų teisių ribose ir toks Antstolių garbės teismo sprendimas yra jo prerogatyva, kurios tinkamumas šiuo atveju negali būti kvestionuojamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) pateikė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui prašymą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei R. P.. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2020 m. lapkričio 4 d. informavo, kad atsisakė antstolei kelti drausmės bylą, motyvuodamas tuo, jog negali tikrinti antstolės R. P. sprendimo dėl vykdomojo dokumento priėmimo / atsisakymo priimti vykdyti pagrindų pagrįstumo, nes tai išimtinė teismo kompetencija. Pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai prašymą dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei R. P.. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2021 m. sausio 27 d. įsakymu iškėlė antstolei R. P. drausmės bylą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1179-413/2020, konstatuotų CPK 510 straipsnio 3 dalies, 651 straipsnio, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio ir Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 12 punktų nuostatų pažeidimų. Antstolių garbės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu nutraukė antstolei R. P. iškeltą drausmės bylą nenustatęs pažeidimo (drausmės byla Nr. 156/21). Apeliantas, nesutikdamas su minėtu Antstolių garbės teismo sprendimu, kreipėsi į teismą prašydamas sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Antstolių garbės teismui nagrinėti iš naujo, o antstolei R. P. skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą, nes sprendimas nesukelia jokių teisinių padarinių materialiosioms pareiškėjo teisėms.

Dėl apelianto teisės skųsti Antstolių garbės teismo sprendimą

13. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad antstolės drausmės byloje Nr. 156/21 priimtas 2021 m. vasario 23 d. sprendimas yra tiesiogiai susijęs su jo subjektinių teisių gynimu ir jam tiesiogiai sukelia materialiuosius teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokių apelianto argumentu.

14. Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme (toliau – Antstolių įstatymas), taip pat Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Antstolių garbės teismo veikos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – taisyklės).

15. Antstolių įstatymo 13 straipsnyje numatoma antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra. To paties straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 5 dalis).

16. Šiuo atveju aktualu ir tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl materialinio teisinio suinteresuotumo skundžiant Advokatų garbės teismo sprendimą ir taikydamas Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4–5 dalių analogiją, yra nurodęs, kad asmens, susidūrusio su nekvalifikuoto advokato teikiamomis paslaugomis ar neetišku elgesiu, priemonių arsenalas iš esmės yra ribotas, asmuo gali, pvz., reikalauti nuostolių atlyginimo; kreiptis dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo ir kt. Drausminės nuobaudos paskyrimas advokatui, tiesioginio materialaus poveikio asmeniui, kurio iniciatyva buvo iškelta drausmės byla, nedaro. Tačiau toks asmuo gina savo teisę ir įstatymu saugomą interesą į kokybišką teisingumo proceso vykdymą, dėl to jam yra įstatymu pripažįstama teisė inicijuoti drausmės bylos iškėlimą advokatui. Taip pat teisinis reglamentavimas patvirtina teisėkūros subjektų ketinimus reglamentuoti panašius teisinius santykius taip, kad asmuo, kurio skundo pagrindu iškelta drausmės byla, turėtų teisę, vadinasi, ir suinteresuotumą, skųsti garbės teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021).

17. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas buvo asmuo iniciavęs drausminės bylos antstolei iškėlimą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytas Antstolių įstatymo normas bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad apeliantas yra įstatymo nustatytas subjektas, turintis teisę ir teisinį suinteresuotumą skųsti Antstolių garbės teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Antstolių įstatymo normas, numatančias subjektus, galinčius apskųsti Antstolių garbės teismo apskundimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį nutraukti civilinę bylą. Dėl to nutartis, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Lietuvos antstolių rūmų prašymas nurodytomis ginčo aplinkybėmis dėl bylos nutraukimo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuoto asmens Lietuvos antstolių rūmų prašymą dėl bylos nutraukimo atmesti.

Teisėja Danguolė Martinavičienė

Paminėta tekste:

CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai

2-151-985/2021

2-1448-392/2022

CPK

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

2S-1179-413/2020