Klausimas. Dėl viešojo pirkimo, vykdomo konkurencinio dialogo būdu, ypatumų ir reikalavimų, taikytinų nustatant tokio pirkimo sąlygas
Ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto centrinės dalies viešojo pirkimo dalyvio (ieškovo) pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo pagal kriterijų „Energinis efektyvumas“, už kurį jam buvo skirta 0 balų. Ieškovas prašė panaikinti šį atsakovės (Lietuvos kalėjimų tarnybos) sprendimą ir įpareigoti pakartotinai įvertinti ieškovo ir kitų dalyvių pasiūlymus arba nutraukti viešojo pirkimo procedūras, nustačius pažeidimus vertinant pasiūlymą.
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų vertinant pasiūlymą, ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino, kriterijų „Energinis efektyvumas“ ir jo vertinimo tvarką pripažino neteisėtais ir nutraukė viešąjį pirkimą.
Kasacinis teismas išaiškino, kad konkurencinis dialogas yra specifinis, vienas lanksčiausių pirkimo būdų, pasirenkamas tais atvejais, kai paskelbiant apie pirkimą negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus. Perkančiosios organizacijos, veikdamos etapais, pirmiausia išsirenka galimus ir jų siekiamus tikslus labiausiai atitinkančius sprendinius, o vėliau sudaro pirkimo sutartį dėl jų poreikius atitinkančio objekto. Konkurencinį dialogą vykdančios perkančiosios organizacijos yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos išrinks laimėjusį pasiūlymą. Svarbiausia, kad šie kriterijai nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neribotų konkurencijos, būtų susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami ir perkančiajam subjektui nesuteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvės.
Kasacinis teismas konstatavo, kad reikalavimas pirkimo sąlygose nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės. Iš tokį pirkimo būdą pasirinkusios perkančiosios organizacijos, kuri tik gerokai vėliau procedūrų metu sužinos ir pasirinks ją tenkinančius sprendinius, nebūtų teisinga reikalauti, kad jau skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente būtų itin detaliai apibrėžti vertinimo kriterijai, tuo labiau nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi būti grindžiama atitiktis jiems. Vertinant priešingai, konkurencinio dialogo dalyvių teisės teikti kuo įvairesnius, inovatyvius sprendinius būtų suvaržomos, ribojamos perkančiosios organizacijos nurodytų reikalaujamų pateikti duomenų (kurie galimi pagal vienus sprendinius, tačiau galbūt negalimi ar neegzistuoja taikant kitus, alternatyvius, sprendinius), taip apribojant šio pirkimo būdo suteikiamą lankstumą ir nepasiekiant tokios priemonės tikslų.
Kasacinis teismas įvertino, kad pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį (kWh), o tokia kriterijaus išraiška savaime suponuoja tam tikrą aiškumo ir objektyvumo lygį, dalyviai nurodė objektui reikalingos energijos kiekius. Dėl objektui reikalingos elektros energijos bendro kiekio ginčo nekilo – pozicijos išsiskyrė dėl saulės elektrinės galimo pagaminti energijos kiekio ir jo (ne)pakankamumo, tačiau tokio skaičiavimų nesutapimo kasacinis teismas nekvalifikavo kaip įrodančio sąlygų neteisėtumą, nes skaičiavimų teisingumas gali būti patikrintas, jeigu to reikia, pasitelkiant specialių žinių turinčius ekspertus. Kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo kriterijų „Energinis efektyvumas“ nepagrįstai pripažino neteisėtu, ir nurodė, kad turi būti įvertinta, ar atsakovė tinkamai atliko ieškovo pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai už ginčo kriterijų skyrė 0 balų.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.