2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Multilabo“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Multilabo“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdomo viešojo pirkimo „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas“ (toliau – ir pirkimas) sąlygas: dėl pirkimo objekto 1 dalies panaikinti techninės specifikacijos 1.1.4.6 papunktį, pirkimo sąlygų 11.5.1 papunkčio lentelės 2.1.3, 2.1.4, 2.1.5, 2.1.7 ir 2.2.5 papunkčiuose nurodytus kokybės kriterijus; dėl pirkimo objekto 3 dalies – pirkimo sąlygų 11.5.3 papunkčio lentelės 2.3 ir 2.5 papunkčiuose nurodytus kokybės kriterijus. Ieškovė nurodė, kad pirkime nustatyti pasiūlymo kokybės vertinimo kriterijai ir kokybės nustatymo taisyklės yra parengtos taip, kad suteiktų nepagrįstą konkurencinį pranašumą konkrečiam tiekėjui, kurio įranga atitinka iš esmės visus pirkimo sąlygose nustatytus pasiūlymo kokybės vertinamuosius aspektus. Dėl šios priežasties ieškovė neturi galimybių veiksmingai konkuruoti šiame pirkime.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti pirkimo 1 ir 3 dalies procedūras iki tol, kai bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas – ieškovės reikalavimai yra grindžiami reikšmingais rašytiniais įrodymais, o atsakovės pozicija, išdėstyta išnagrinėjus ieškovės pretenzijas, yra deklaratyvi; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimybė įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą iš esmės būtų apsunkinta, nes bylos nagrinėjimo metu pirkimas galėtų būti užbaigtas sudarius pirkimo sutartį, 3) nėra neatidėliotino poreikio skubiai užbaigti pirkimą, nes su pirkimo objektu susijęs viešasis interesas yra užtikrinamas, o pirkimu siekiamas tikslas, net jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negalėtų būti pasiektas nedelsiant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinį vertinti kaip preliminariai nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės vykdomas laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas yra svarbus ir susijęs su viešuoju interesu. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju susiklostė teismų praktikoje nustatytus kriterijus atitinkanti išskirtinė situacija, kai ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės neturėtų būti patenkintas. Byloje nėra paneigta, kad didesnės neigiamos pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau, išnagrinėjus ginčą iš esmės, paaiškėtų, jog pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinta, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o kartu bus užtikrintas viešasis interesas, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nepagrindė, kad turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, nes iš ieškinio turinio nėra aišku, kokiu būdu šios sąlygos sukliudė jai pateikti pasiūlymą, ar būti pripažintai pirkimo 1 ir 3 dalių laimėtoja. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos, šie įrodymai nėra susiję su byla, be to, kyla abejonių, ar jie yra patikimi. Ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos yra teisėtos, nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir viešųjų pirkimų principų. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamose sąlygose nustatyti reikalavimai nėra susiję su pirkimo objektais, riboja jai galimybę pateikti pasiūlymus, ji tiesiog siekia panaikinti tas sąlygas, kurios jai nėra palankios ir tokiu būdu užtikrinti, kad ji būtų pripažinta pirkimo 1 ir 3 dalių laimėtoja.

6.2. Laikinosios apsaugos priemonės nėra vienintelė efektyvi priemonė ieškovės teisėms apginti. Ieškovė galėtų ginti savo teises pareikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

6.3. Pirkimas yra atliekamas įgyvendinant projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ ir yra susijęs su vienu svarbiausiu viešuoju interesu – gyventojų sveikatos apsauga. Vykdant projektą siekiama sukurti infrastruktūrą, kuri leistų operatyviai identifikuoti asmenų apsinuodijimus ir laiku suteikti jiems pagalbą, tokiu būdu išvengiant mirčių. Šiuo metu Lietuvoje jokioje laboratorijoje nėra atliekami išsamūs ir skubūs nuodingų organinių, neorganinių medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijos nustatymo stacionare nuo apsinuodijimų gydomų asmenų biologinėse terpėse tyrimai, todėl yra poreikis kuo greičiau juos pradėti vykdyti. Dėl pirkimo 1 ir 3 dalies procedūrų vilkinimo Lietuvos gyventojai negauna būtinos paslaugos, kuri leistų išsaugoti pacientų sveikatą ir gyvybę. Įgyvendinus projekto veiklas, Lietuvoje bus pradėti vykdyti minėti tyrimai, todėl pagerės gyventojams teikiamos ūminių ir kitų apsinuodijimų gydymo paslaugos kokybė bei bus išvengta neigiamų pasekmių arba jos bus sumažintos. Todėl pirmenybė šiuo atveju turėtų būti suteikta visuomenės interesui, susijusiam su gyventojų sveikata, o ne ieškovės siekiui panaikinti jai nepalankias pirkimo sąlygas.

6.4. Laiku neįgyvendinus projekto, kurio dalimi yra ginčijamas pirkimas, galėtų būti prarastas jam skirtas finansavimas.

7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Šiuo atveju nėra objektyvaus poreikio skubiai užbaigti pirkimą. Įvairios Lietuvoje veikiančios laboratorijos atlieka tyrimus, kuriuos atsakovė siekia atlikti įvykdžiusi 1 ir 3 pirkimo dalis, taigi, poreikis atlikti tyrimus šiuo metu yra užtikrintas. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad jos nurodyti tyrimai nėra atliekami jokioje laboratorijoje, tačiau ji neneigia ieškinyje pateiktų duomenų apie kitas šiuos tyrimus atliekančias įstaigas.

7.2. Pirkimo dokumentų nuostatos taip pat patvirtina, kad pirkimas neturi būti užbaigtas skubiai. Sutarties projekte nurodyta, kad sutartis įsigalios ją pasirašius ir galios 12 mėnesių, tačiau prekės turės būti pristatytos per 3 mėnesių terminą, kuris gali būti pratęstas dar 5 mėnesiams. Sutartis negalės būti sudaryta nedelsiant, nes pirkimo procedūros šiuo metu dar tik prasidėjo ir jų vykdymas užsitęs. Pirkimo sutartyje nėra nurodyta konkreti data, kuri yra laikoma galutine ir nekeičiama sutarties įvykdymo data.

7.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nepraras projektui skirto finansavimo. Pagal sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo skirta parama, projektas turi būti įgyvendintas iki 2021 m. gegužės 31 d., tačiau teisės aktuose yra nustatyta, kad terminas projektui užbaigti gali būti pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 1 d.

7.4. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė savo poziciją grindžia reikšmingais rašytiniais įrodymais ir moksliniais straipsniais, pateikė įrodymus, kad ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidė jos subjektines teises ir riboja konkurenciją, pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, siekdama atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Atsakovės pozicija dėl ginčijamų pirkimo sąlygų yra deklaratyvi ir nepagrįsta.

7.5. Terminas pateikti pasiūlymus pirkime baigėsi 2021 m. sausio 4 d., todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų užbaigti pirkimą ir sudaryti sutartis su jo laimėtojais. Tokiu atveju, net ir patenkinus ieškinį, ieškovės teisės negalėtų būti efektyviai apgintos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, nustatytos CPK 4237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

10. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomo pirkimo 1 ir 3 dalių procedūras. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma, ginčija teismo išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas Atsakovės vertinimu, ieškovės pareikšti reikalavimai neabejotinai turės būti atmesti, kadangi ieškovė nepagrindė savo suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, ieškovė pažeidė įrodinėjimo pareigą, nes pateikė su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais nesusijusius, ieškovės pozicijos nepagrindžiančius ir galimai nepatikimus įrodymus. Atsakovė taip pat nurodo, kad šiuo atveju nėra grėsmės, jog ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, nes net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės interesai galės būti apginti pareiškus reikalavimus atlyginti jos galimai patirtą žalą. Atsakovė nurodo, kad egzistuoja poreikis itin skubiai užbaigti vykdyti pirkimą ir užtikrinti viešojo intereso, susijusio su jo objektu, įgyvendinimą. Nurodytos aplinkybės, atsakovės teigimu, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sudaryti jai sąlygas tęsti pirkimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.

12. Pirmiau minėta, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė, ginčydama atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą ir ieškinyje nurodė išsamius teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovei atsiliepime į ieškinį iškėlus klausimą dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje pateiktame dublike ieškovė papildomai pateikė paaiškinimus, kodėl, jos vertinimu, ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo. Preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra teisėtos, o ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti įrodymais ir atmestini, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie nevertinami šioje proceso stadijoje. Tokios aplinkybės turės būti nustatytos išnagrinėjus byloje kilusį ginčą iš esmės ir išsamiai įvertinus visus byloje esančius įrodymus, o ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jau šioje proceso stadijoje galima nustatyti, jog ieškovės reikalavimai negalės būti patenkinti.

14. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atsakovės argumentą, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba negalimas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos nagrinėjimo metu pirkimo 1 ir 3 dalių procedūros būtų tęsiamos pagal šiuo metu galiojančias, galbūt neteisėtas pirkimo sąlygas, kurios, kaip nurodo ieškovė, galimai suteikia pranašumą konkrečiam tiekėjui. Civilinės bylos nagrinėjimo metu šios procedūros galėtų būti užbaigtos išrenkant pirkimo laimėtojus ir sudarant su jais pirkimų sutartis. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl šių sutarčių galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias efektyviai konkuruoti pirkime ir siekti sudaryti pirkimo sutartis, todėl ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

15. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

16. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo laboratorinės diagnostinės įrangos viešąjį pirkimą, kurio objektas yra suskaidytas į 3 dalis. Vykdydama 1 šio pirkimo dalį, atsakovė siekia įgyti toksinių, psichotropinių medžiagų, vaistų veikliųjų medžiagų kokybinio ir kiekybinio nustatymo žmogaus biologinėse terpėse sistemą, o 3 pirkimo dalimi atsakovė siekia įgyti metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistemą. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirkimas vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad įgyvendinus šį projektą bus modernizuota atsakovės turima infrastruktūra ir Lietuvoje bus pradėti vykdyti išsamūs nuodingų organinių medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijos nustatymo žmogaus biologinėse terpėse tyrimai, kurių dėka pagerės gyventojams teikiamos ūminių ir kitų apsinuodijimų gydymo paslaugos kokybė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas pirkimas yra vykdomas siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą. Vis dėlto, kaip matyti iš pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o atsakovė šioje byloje neįrodė, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti itin skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu.

18. Grįsdama poreikį panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje nė vienoje laboratorijoje nėra atliekami išsamūs ir skubūs nuodingų organinių, neorganinių medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijos nustatymo stacionare nuo apsinuodijimų gydomų asmenų biologinėse terpėse tyrimai. Dėl šios priežasties, atsakovės teigimu, siekiant apsaugoti asmenų sveikatą ir gyvybę, egzistuoja neatidėliotinas poreikis itin skubiai užbaigti vykdyti pirkimo procedūras. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė, dar teikdama ieškinį, kuriame suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė duomenis apie Lietuvoje veikiančias laboratorijas, kuriose yra atliekami narkotinių ir psichotropinių medžiagų, vaistinių medžiagų ir kitų junginių žmogaus biologinėse terpėse tyrimai bei apie laboratorijas, kuriose yra atliekami tam tikrų metalų žmogaus biologinėse terpėse tyrimai, kartu pateikdama nuorodas į šių laboratorijų teikiamą informaciją apie atliekamus tyrimus. Tokie ieškovės pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo metu visuomenės poreikis atlikti nurodytus tyrimus yra bent iš dalies užtikrintas pasitelkiant kitas juos atliekančias laboratorijas. Atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, šių ieškovės nurodytų duomenų nepaneigė, taip pat nepaaiškino, kodėl minėtose laboratorijose atliekami tyrimai nėra pakankami siekiant užtikrinti būtinus minimalius visuomenės poreikius ir yra būtina skubiai pradėti atlikti tyrimus pasinaudojant atsakovės infrastruktūra. Taigi, atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šiuo atveju siekiant patenkinti svarbiausius visuomenės interesus nėra būtina neatidėliotinai užbaigti pirkimo 1 ir 3 dalies procedūras.

19. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, aplinkybę, kad pati atsakovė nesiekė itin skubiai pradėti teikti pirkimo objektu esančių paslaugų, patvirtina ir atsakovės parengti pirkimo dokumentai, be kita ko, pirkimo sutarties projekto nuostatos. Tokią išvadą galima daryti įvertinus pirkimo sutarties projekto 9 punktą, kuriame nustatyta, kad tiekėjas yra įpareigojamas pristatyti prekę ne nedelsdamas po sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jos pasirašymo dienos. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta galimybė šalių sutarimu pratęsti prekių pristatymo terminą gana ilgam laikotarpiui. Pagal aptariamą reglamentavimą, tuo atveju, jei dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių, atsiradusių dėl koronoviruso (ekstremalios situacijos, gamyklos darbo sutrikimo, logistikos sutrikimo ir pan.), tiekėjas negali pristatyti sutartyje nurodytos prekės laiku, abiem sutarties šalims raštu išreiškus sutikimą, prekių pristatymo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 mėnesiams. Papildomai sutarties projekto 9 punkte nustatyta, kad prekė turi būti instaliuota ir personalas apmokytas su ja dirbti dar per 1 mėnesį nuo prekės pristatymo dienos. Atsakovei pirkimo sutartyje nustačius pakankamai ilgą terminą prekėms pristatyti, kuris dar gali būti reikšmingai pratęstas, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė vykdomą pirkimą vertino kaip itin skubų ir neatidėliotiną.

20. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei galėtų kilti grėsmė prarasti jos vykdomam projektui skirtą finansavimą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės vykdomo projekto, kuriam yra skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų, veiklų įgyvendinimo terminas baigiasi 2021 m. gegužės 31 d. Tačiau šis terminas, kaip matyti iš projekto finansavimą reglamentuojančių teisės aktų, gali būti pratęstas. Tokia galimybė yra nustatyta 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-611 „Skubios pagalbos traumų ir nelaimingų atsitikimų bei išorinių priežasčių atvejais infrastruktūros tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-524, 19 punkte. Šioje nuostatoje nurodyta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, tuo atveju, jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projektas nebūtų įvykdytas per nustatytą terminą, atsakovė galėtų siekti, kad nustatytas terminas būtų pratęstas.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, o viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai. Toks visuomenės interesas nebūtų užtikrintas, jeigu viešieji pirkimai būtų vykdomi pagal sąlygas, neužtikrinančios tiekėjams lygių galimybių konkuruoti pirkime ir pateikti perkančiajai organizacijai geriausius ir ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, tačiau sudarančias galimybę pirkimo laimėtoju pripažinti konkretų proteguojamą tiekėją ir jo siūlomą prekę. Vykdant pirkimus tokiu būdu galėtų būti suvaržyta konkurencija ir nebūtų užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas, o tai neabejotinai pažeistų viešąjį interesą. Todėl teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras

Paminėta tekste:

CPK