Klausimas. Dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo teisinės galios ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino rūšies, jo pasibaigimo teisinių padarinių bei santykio su CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu 3 metų ieškinio senaties terminu

Vartotojas 2023 m. rugpjūčio 2 d. įsigijo naudotą automobilį už 5 200 Eur ir kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, reikalaudamas nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtą kainą. Tarnyba 2024 m. kovo 6 d. nutarimu reikalavimą atmetė. Į teismą vartotojas kreipėsi tik 2024 m. rugsėjo 4 d. — praleidęs 30 dienų terminą šešiais mėnesiais, nenurodęs praleidimo priežasčių ir neprašęs termino atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą.

Kada VVTAT sprendimas tampa privalomas

Vartotojui nesikreipus su ieškiniu tiesiogiai į teismą, bet pasirinkus alternatyvą kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, ir šiai išnagrinėjus bylą iš esmės bei priėmus vieną iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, toks sprendimas įsigalioja, tampa privalomas ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka, jeigu per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą nepareiškiamas ieškinys teisme.

Terminas yra procesinis

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas ieškiniui pareikšti bendrosios kompetencijos teisme yra procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ nuostatos dėl terminų taikymo ir skaičiavimo.

Ką reiškia jo pasibaigimas

Šio termino pasibaigimas ir jo neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės (pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą) pasibaigimo, bet lemia teisės atlikti procesinį veiksmą išnykimą: pasibaigia asmens procesinė subjektinė teisė perkelti iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą į teismą po to, kai jis buvo išnagrinėtas tarnybos nutarimu (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Skirtumas nuo ieškinio senaties

Procesiniai terminai siejami su procesine teise į ieškinio pateikimą ir jo nagrinėjimą, o ieškinio senaties terminai — su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą. Ieškinio senaties terminai svarbūs tik teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.

Kodėl terminas čia procesinis

Procesiniai terminai kreiptis į teismą įstatymuose nustatomi tik tais retais atvejais, kai juose nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) arba įtvirtinta galimybė pasirinkti, kokia teisių gynimo procedūra pasinaudoti. Būtent tokia alternatyva nustatyta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnyje. Vartotojui pasinaudojus išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, terminas kreiptis į teismą po tarnybos nutarimo pripažįstamas procesiniu, nes teisių gynimo procesas jau yra pradėtas iki kreipimosi į teismą.

Terminai nekonkuruoja

Nustačius, kad 30 dienų terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, nėra pagrindo teigti, kad įstatymu nepagrįstai sutrumpinamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šie terminai tarpusavyje nekonkuruoja, nes yra skirtingos prigimties ir sukelia skirtingus padarinius. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo praleidus šį procesinį terminą, ieškinio senaties instituto taisyklės netaikytinos.

Praktinė išvada vartotojui

Praleidus 30 dienų terminą, ieškinys gali būti priimamas tik atnaujinus praleistą terminą — todėl prašymas atnaujinti terminą ir jo praleidimo priežastis pagrindžiantys įrodymai turi būti pateikiami kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui, o ne vėliau.