Teisė išpirkti parduotą ginčijamą teisę

Klausimas

Dėl teisės išpirkti parduotą ginčijamą teisę

Suformuluota taisyklė

Kasacinis teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ginčijamos teisės pardavėjas, siekdamas operatyvesnio savo teisių gynimo, ieškinį reiškė ir ieškovai gynėsi nuo pareikšto ieškinio baudžiamajame procese, nesuponuoja kitokio civiliniu ieškiniu pareikštų reikalavimų kvalifikavimo nei pareikštų civiliniame procese ir nepaneigia išvados, jog reikalavimo teisė buvo ginčijama CK 6.427 straipsnio prasme. Byloje susiklosčius situacijai, kai skolininkai teisme nesutinka su pradinio kreditoriaus reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir, vykstant šiam ginčui, kreditorius perleidžia žalos atlyginimo reikalavimą, pati prievolės esmė nepasikeitė – ji tebeliko ginčijama skolininkų. CK 6.427 straipsnio 3 dalis nustato, kad išpirkimo teisė taikoma, jeigu parduotos ginčijamos teisės. Tai reiškia, kad ši teisės norma gali būti taikoma tik tais atvejais, kai ginčas dėl teisės jau egzistavo iki jos perleidimo. Ginčas, kurio pagrindu perleidžiama teisė yra ginčijama, turi kilti tarp skolininko – asmens, kuris privalo vykdyti prievolę pirminiam kreditoriui („asmens, iš kurio teisės išreikalaujamos“), ir pirminio kreditoriaus (ginčijamos reikalavimo teisės pardavėjo), nes būtent tokia teisė tampa „teise, kuri yra ginčo objektas“ CK 6.427 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi išperkama teisė jau turi būti ginčijama jos perleidimo momentu ir perleidimas nekeičia jos, kaip ginčijamos, statuso, todėl nereikia jos pakartotinai ginčyti naujojo kreditoriaus atžvilgiu. Aplinkybė, kad teisė buvo ginčijama iki jos perleidimo naujam kreditoriui, nepaneigia ginčijamos teisės buvimo, o, priešingai, tik patvirtina, kad perleidimo momentu ji jau buvo ginčijama. Jeigu skolininkas iki teisės perleidimo savo prievolės pirminiam kreditoriui nebūtų ginčijęs, o ginčas kiltų tik po perleidimo, toks atvejis nepatektų į CK 6.427 straipsnio reguliavimo sritį, nes šis institutas skirtas ne bet kokių, o ginčijamų reikalavimo teisių perleidimui riboti.