Klausimas. Dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe jį iš esmės pagerinus (CK 3.90 str.), dėl kompensacijos už neesminį pagerinimą apskaičiavimo tvarkos ir dėl sutuoktinio pareigos kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.)

Sklypas ir 2001 m. pradėtas statyti gyvenamasis namas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos. Santuokos metu, 2005 m., atsakovui suteiktas 60 820 Eur kreditas pirmajam kreditui refinansuoti ir namo statybai užbaigti; ieškovė pagal šią kredito sutartį tapo laiduotoja. Namo baigtumas santuokos sudarymo metu buvo 77 proc., o 2008 m. statinys pripažintas tinkamu naudoti kaip 100 proc. baigtas.

Ieškovė prašė pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe, o alternatyviai — priteisti 85 000 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis lėšomis atliktus pagerinimus, taip pat 33 033,77 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę (atsakovas, suklastojęs jos parašus leidimuose, iškirto bendrą mišką).

Ką reikia įrodyti pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį

Sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti nustatytos trys aplinkybės: turtas pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); pagerintas santuokos metu; pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Visų šių faktų visumą privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 str.).

Atmetus reikalavimą dėl esminio pagerinimo, teismas privalo spręsti dėl kompensacijos

Nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Toks teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Bylą nagrinėję teismai dėl šio alternatyvaus reikalavimo nepasisakė — tai pripažinta bylos esmės neatskleidimu.

Kompensacijos dydį lemia vertės padidėjimas, o ne sąmata

Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, vien lokalioje darbų sąmatoje nurodyta atliktų darbų ir medžiagų vertė negali būti laikoma esminiu kriterijumi, patvirtinančiu turto pagerinimo išlaidų dydį. Turi būti nustatytas tikrosios turto vertės prieš pagerinimus ir po pagerinimų santykis, t. y. ne tik tai, kokie pagerinimai atlikti bendromis lėšomis ir darbu, bet ir kokia apimtimi jie padidino turto vertę.

Ekspertizė skiriama pagerinimų, o ne pastato vertei nustatyti

Kompensacijai apskaičiuoti gali būti vertinama turto vertinimo ataskaita, turto pagerinimų vertei nustatyti skirtas vertinimo aktas arba vieno sutuoktinio panaudotų lėšų indėlis; galima ir turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizė, kuria siekiama nustatyti ne rekonstruoto pastato vertę, o pastato pagerinimų vertę. Statybos darbų kaina nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Ką dar privalo nustatyti teismas

Turi būti įvertinta turto būklė iki santuokos sudarymo, santuokos pabaigos metu ir turto vertės nustatymo dieną (kadastrinių matavimų bylos ir vėlesnės nuotraukos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, baigtumo duomenys). Taip pat turi būti apskaičiuota, kokia kredito dalis grąžinta sutuoktiniams gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų, o kokia — jau nebegyvenant kartu, ir kieno lėšomis; vien tai, kad pagal grafiką kreditą grąžino vienas sutuoktinis, nėra lemiama.

Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas — įrodinėjimo našta

Kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę priteisimas (CK 3.98 str. 3 d., 3.115 str. 2 d.) yra priemonė bendro turto balansui atkurti, kai bendras turtas faktiškai sumažėja dėl vieno sutuoktinio veiksmų, nesusijusių su šeimos interesais. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas remiasi šia aplinkybe. Laikinas lėšų perdavimas tretiesiems asmenims, kai lėšos vėliau grąžinamos ir panaudojamos turtui, patenkančiam į dalytiną masę, įsigyti, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad bendroji jungtinė nuosavybė buvo sumažinta.

Disponavimas bendru turtu be kito sutuoktinio sutikimo

Atsakovui be ieškovės sutikimo iškirtus bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį mišką, bendrosios jungtinės nuosavybės apimtis sumažėjo. Tai, kad kirtimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekiant apsaugoti mišką, nepaneigia sutuoktinio pareigos veikti bendru sutarimu (CK 3.92 str.). Iškirtus mišką gauta ekonominė nauda, nepriklausomai nuo jos panaudojimo būdo, laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kai tikslaus dydžio nustatyti nebeįmanoma dėl paties atsakovo veiksmų

Kai dėl atsakovo veiksmų tapo neįmanoma tiksliai nustatyti gautos naudos dydžio, teismas kompensacijos dydį gali nustatyti vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais. Ieškovei medienos rinkos kainą pagrindus miškininko atliktu faktinės miško padėties įvertinimu, atsakovas, teigdamas, kad mediena buvo pažeista ir neverta nurodytos kainos, turėjo pareigą pateikti įrodymus ir paneigti ieškovės pateikto dokumento išvadų pagrįstumą.

Kasacinis teismas panaikino teismų sprendimų dalis dėl kompensacijų už turto pagerinimus ir už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.