Sprendimo grąžinti vaikus į nuolatinę gyvenamąją vietą užsienyje vykdymo tvarka

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-1011-798/2021, pasisakydamas dėl sprendimo grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje vykdymo tvarkos, LApT išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra specialios teisės normos, reglamentuojančios vaikų grąžinimą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Hagos konvencijos taikymo prasme. Todėl turi būti taikomos CPK 764 straipsnio nuostatos, tačiau, įvertinus vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą bylų ypatumus, jos turi būti taikomos su tam tikromis išimtimis. Vykdant teismo įpareigojimą dėl vaiko grąžinimo į nuolatinę jo gyvenamąją vietą, netaikomas CPK 764 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas antstoliui kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.

Teismo procesinis sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta grąžinti vaiką, yra savaime laikomas imperatyviu įpareigojimu, kurio nevykdymas susijęs su priverstinių priemonių panaudojimu, nereikalaujant papildomai kreiptis į apylinkės teismą leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo. Be to, vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimus, valstybinės centrinės institucijos turi bendradarbiauti ir imtis tokių administracinių priemonių, kurios gali būti reikalingos bei tinkamos užtikrinant saugų vaiko grąžinimą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (Hagos konvencijos 7 straipsnio h punktas).