2021 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymo išaiškinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

2. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

3. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.

4. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – grąžino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

5. Antstolė (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliaciniame teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymo išaiškinimo. Antstolė nurodo, kad jai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomasis raštas dėl leidimo grąžinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 764 straipsnis reglamentuoja teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimo išieškotojui tvarką, o minėtame vykdomajame rašte nurodyta grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vykdomajame rašte expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nurodyta, kad vaikai turi būti grąžinti ar perduoti išieškotojui, o be kita ko, antstolių veiklos teritoriją riboja įstatymas, ir jie negali veikti už Lietuvos Respublikos valstybės ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

6. CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sprendimas neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021).

7. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007, kt.). Aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010).

8. Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo išspręstas šalių ginčas dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta grąžinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą, į kurį pažodžiui buvo perkelta Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinė dalis. Ginčo (neaiškumų) dėl vykdomojo rašto dalies dėl piniginių sumų išieškojimo nėra. Antstolė kelia klausimus dėl vykdytinos nutarties dalies dėl išduoto leidimo grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

9. Antstolė prašo išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis pagal Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra priverstine tvarka vykdytinas dokumentas, kuris gali/turi būti įvykdytas, prireikus, panaudojant valstybės prievartos priemones; kas (antstolė ar suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini)) turi perduoti nepilnamečius vaikus išieškotojui, ar nepilnamečiai vaikai turi būti perduoti Lietuvos Respublikos ar (duomenys neskelbtini) institucijai ir kokiai; ar minėto teismo procesinio sprendimo vykdymui taikoma CPK 764 straipsnyje nustatyta teismo sprendimų įvykdymo tvarka.

10. Lietuvos apeliacinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutarė išduoti leidimą grąžinti nepilnamečius vaikus į nuolatinę jų gyvenamąją vietą vadovaudamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – ir Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – ir Hagos konvencija), CPK XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 7–12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis.

11. Hagos konvencijos tikslas: 1) užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami; 2) garantuoti, kad vienos susitariančios valstybės teisės aktų nustatytos vaiko globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose susitariančiose valstybėse. Tai reiškia, kad Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra skirta tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia neteisėtas vaikų išvežimas ar laikymas užsienio valstybėse, užtikrinti greitą vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, taip pat užtikrinti vieno iš vaiko tėvų, gyvenančio kitoje susitariančioje valstybėje, teisę bendrauti su vaiku. Hagos konvencijos taikymą papildančios Reglamento nuostatos numato, jog teismas, kuriam pateikiamas prašymas dėl vaiko grąžinimo, tokį prašymą turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedūras. Tiek Hagos konvencijoje, tiek Reglamente nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžinamas į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Taigi, nustatytas reglamentavimas įtvirtina kuo skubesnį, operatyvų vaikų sugrąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, nes tai turi užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugomi nuo žalingų padarinių.

12. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl bendravimo teisių ir dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles, tiek kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

13. CPK 584 straipsnyje numatyta, kokie dokumentai pagal Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles yra laikomi vykdytinais, o CPK 586 straipsnio nuostatos nustato vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra ne tik vykdytinas dokumentas, tačiau jos pagrindu yra išduotas ir vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, kuris vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas atlikti vykdomuosius veiksmus.

14. Reglamento 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo tvarką reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė. Vykdomasis raštas yra priverstine tvarka vykdytinas dokumentas, kuris gali/turi būti įvykdytas, prireikus, panaudojant valstybės prievartos priemones (CPK 624 straipsnis).

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK nėra specialios teisės normos, reglamentuojančios vaikų grąžinimą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą Hagos konvencijos taikymo prasme. Todėl turi būti taikomas CPK 764 straipsnio nuostatos, tačiau, įvertinus vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą bylų ypatumus, jos turi būti taikomos su tam tikromis išimtimis.

16. CPK 764 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad tuo atveju, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija siunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

17. Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad, teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vykdytina skubiai.

18. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, vykdant teismo įpareigojimą dėl vaiko grąžinimo į nuolatinę jo gyvenamąją vietą, netaikomas CPK 764 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas antstoliui kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo. Kadangi toks antstolio kreipimasis į apylinkės teismą yra nesuderinamas su Hagos konvencijoje įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančią valstybę išvežti ir jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinami bei Reglamento nuostatomis, numatančiomis, jog teismas prašymą dėl vaiko grąžinimo turi nagrinėti kuo skubiau – taikydamas skubiausias procedūras. Be to, jeigu antstoliui kiltų pareiga papildomai kreiptis į apylinkės teismą dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo, būtų paneigiamas teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas imperatyvus reikalavimas „leisti grąžinti vaiką“. Teismo procesinis sprendimas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta grąžinti vaiką, yra savaime laikomas imperatyviu įpareigojimu, kurio nevykdymas susijęs su priverstinių priemonių panaudojimu, nereikalaujant papildomai kreiptis į apylinkės teismą leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto dalyje pagal Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį yra nurodyta grąžinti nepilnamečius vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Antstolė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties dalį dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) turi įvertinti rekomendacijas, gautas iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo bei psichologo, ir priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas, o patvarkymo kopija siunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

20. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko grąžinimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui (CPK 764 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 764 straipsnio 4 dalimi, vaikas yra paimamas ir perduodamas išieškotojui. Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra įgyvendinamas ir vykdymo veiksmai yra pabaigiami perduodant vaiką išieškotojui, kuris, kaip aukščiau minėta, privalo dalyvauti priverstiniuose vykdymo veiksmuose.

21. Teisėjų kolegija pastebi, kad, vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimus, valstybinės centrinės institucijos turi bendradarbiauti ir imtis tokių administracinių priemonių, kurios gali būti reikalingos bei tinkamos užtikrinant saugų vaiko grąžinimą į (duomenys neskelbtini) (Hagos konvencijos 7 straipsnio h punktas).

22. Atsižvelgdama į tai, kad antstolei, vykdančiai Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, kilo abejonių dėl minėtos nutarties vykdymo, teisėjų kolegija sprendžia tenkinti antstolės prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis pagal Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra vykdomasis dokumentas pagal CPK 586 straipsnį, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, be kita ko, įtvirtintus CPK 764 straipsnyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, 589 straipsnio 1 dalimi ir 302 straipsniu,

n u t a r i a :

Išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymo tvarką, nurodant, kad Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dalis pagal Lietuvos apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima atlikti vykdymo veiksmus, be kita ko, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 764 straipsnyje.

Teisėjai Marius Bajoras

Antanas Rudzinskas

Jūratė Varanauskaitė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 589 str. Teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimas

CPK 278 str. Sprendimo išaiškinimas

3K-3-63-823/2021

3K-3-533/2007

3K-3-98/2010

CPK 586 str. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai

CPK 764 str. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui