2-55-3-01832-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.2.4.1; 2.6.37; 3.3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. V., E. L. ir atsakovo N. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. V. ir E. L. ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos ir pajamų dalies priteisimo, taip pat pagal atsakovo N. V. priešieškinį ieškovams P. V. ir E. L. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai P. V. ir E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo N. V. 410 967 Eur skolą ir gautų pajamų (lošimo laimėjimo) dalį.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai yra profesionalūs pokerio žaidėjai. Siekdami savo patirtimi ir žiniomis dalintis su kitais pradedančiaisiais pokerio žaidėjais, ieškovai su atsakovu 2019 m. gegužės 7 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, jog partneriai, t. y. ieškovai ir atsakovas vykdys bendrą veiklą – dalyvaus pokerio žaidimo turnyruose, siekiant iš to gauti kuo didesnį pelną. Ieškovai įsipareigojo atsakovui skirti finansavimą lošimams, vykdyti rinkos analizę ir taikyti savo žinias bendro tikslo įgyvendinimui, suteikti atsakovui specialias programas, organizuoti mokymus, teikti lėšas atsakovo pragyvenimui ir kt. Atsakovas Jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo aktyviai dalyvauti pokerio turnyruose, o iš lošimų gautas pajamas paskirstyti tarp partnerių pagal Jungtinės veiklos sutarties sąlygas.
3. Ieškovų teigimu, atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. dalyvavo Prancūzijoje registruotos pokerio svetainės www.winamax.com pokerio turnyre, kurio metu laimėjo 800 000 Eur. Pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas atsakovas iš šio laimėjimo turėjo grąžinti ieškovams jam suteiktą 21 934 Eur kapitalą žaidimams, o likusi pajamų dalis turėjo būti dalijama pusiau, tačiau savo įsipareigojimų atsakovas neįvykdė.
4. Atsakovas N. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. gegužės 7 d. Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir ginčo sutartis) kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
5. Atsakovo įsitikinimu, ieškovai, nors veikia neatsiskleidę, tačiau pretenduoja į lošimų laimėjimus, dalyvauja nuotoliniuose azartiniuose lošimuose savo interesais, nes yra kiekvieno sužaisto azartinio žaidimo galutiniai naudos gavėjai, lošime faktiškai dalyvaudami per kitą asmenį. Pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą (toliau – ALĮ) draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką, taip pat draudžiama nuotoliniame azartiniame lošime dalyvauti ir gauti iš lošimo naudos asmeniui, kuris nėra sudaręs sutarties su lošimų organizatoriumi. Atsakovas taip pat teigė, kad draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus. Ieškovų veikla ir pastangos buvo tiesiogiai nukreiptos į atsakovo skatinimą dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose.
6. Atsakovas nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartis taip pat prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, nes sutartimi nustatant atsakovui įpareigojimą sužaisti iš anksto nustatytą skaičių lošimų pokerio turnyruose yra akivaizdus skatinimas ir spaudimas dalyvauti azartiniuose lošimuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
8. Teismas, įvertinęs ginčo sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl atsakovo dalyvavimo pokerio lošime, kurį organizuoja Prancūzijoje registruotas lošimų organizatorius WINAMAX, neturintis filialo ir buveinės Lietuvoje. Atsakovas lošime dalyvavo iš Lietuvos, taigi dalyvavo lošimo turnyre, kurį organizuoti Lietuvoje lošimo organizatorius neturi teisės. Padaręs tokią išvadą teismas nusprendė, kad lošimo paslaugos teikimas asmenims, esantiems Lietuvoje, buvo neteisėtas, o atsakovas naudojosi neteisėtai teikiama lošimų organizatoriaus paslauga. Teismo vertinimu, ieškovų veiksmai vykdant ginčo sutartį – perdavimas atsakovui naudotis programine įranga, leidimas pokerio žaidimui naudotis ieškovų išnuomotomis patalpomis, lošimų organizatoriui WINAMAX teikiant lošimų paslaugą Lietuvoje, taip pat atsakovo veiksmai – užsiregistravimas ir lošimas svetainėje www.winamax.com, yra neteisėti veiksmai. Dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovo prievolė, atsiradusi pagal Jungtinės veiklos sutartį, negali būti vertinama kaip ieškovų teisių pažeidimas, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovo neteisėtai gautos pajamos negali būti priteisiamos ieškovams, žinojusiems apie neteisėtą atsakovo dalyvavimą lošime. Tai, kad Prancūzijoje registruotas lošimų organizatorius WINAMAX nebuvo įtrauktas į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, teismo vertinimu nereiškia, jog jis turėjo teisę įtraukti lošėjais asmenis, prisijungiančius lošime dalyvauti iš Lietuvos.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ginčo sutartis pažeidžia imperatyvias ALĮ normas. Teismas padarė išvadą, jog Jungtinės veiklos sutartyje ieškovams numatyta teisė gauti dalį pajamų, kurias gaus atsakovas, dalyvaudamas pokerio turnyruose, nelaikytina ieškovų faktiniu dalyvavimu lošime per kitą asmenį, nes sutartyje nenumatyta ieškovų pareiga dalyvauti pokerio turnyruose. Teismo vertinimu, lošėju pagal nuotolinio lošimo sutartį įsipareigojo būti atsakovas ir šį įsipareigojimą jis vykdė.
10. Teismas akcentavo, kad atsakovas sutiko su ginčijamais Jungtinės veiklos sutarties punktais, pats susirado ieškovus kaip asmenis, teikiančius apmokymo žaisti pokerį paslaugas, taigi jam suteikiamos ieškovų žinios ir lėšos lošimams buvo reikalingos išmokti sėkmingiau žaisti pokerį, o tokia ieškovų veikla nėra draudžiama įstatymo. Atsakovas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus pagal ginčo sutartį įsipareigojo atlikti ieškovai, dėl kurių sandoris turėtų būti pripažintinas negaliojančiu. Atsakovo įsipareigojimas sužaisti iš anksto nustatytą skaičių turnyrų, teismo vertinimu, buvo prisiimtas atsakovui suvokiant įsipareigojimų apimtį, nes atsakovas nuo 2006 metų dalyvaudavo pokerio lošimuose ir turėjo patirties tokioje veikloje. Teismas nurodė, kad sutartyje numatyta atsakovo pareiga dalyvauti lošime tam tikrą skaičių kartų, yra jo paties apsisprendimas.
11. Kadangi ginčo sutartis sudaryta tarp privačių asmenų, siekiančių gauti pajamų iš azartinių lošimų, nenustatęs, jog sutarties nuostatos prieštarauja asmenų veiklą šioje srityje reglamentuojančioms įstatymo normoms, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovai P. V. ir E. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tuo atveju, jei byloje teismas spręstų dėl ALĮ 2 straipsnio 20 dalies taikymo tokiu būdu, jog atsakovas iš Lietuvos neteisėtai dalyvavo lošimų organizatoriaus WINAMAX organizuotame pokerio turnyre, apeliantai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
13. Ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo gautas lošimo laimėjimas yra neteisėtos pajamos. Priešingai, Lietuvos Respublikos teisinė ir mokestinė sistema atsakovo gautas pajamas laiko teisėtomis, o atsakovas turi prievolę nuo gautų pajamų sumokėti mokesčius.
13.2. Teismas sudarė sąlygas atsakovui užvaldyti visas pajamas, gautas iš pokerio turnyro, nors pagal Jungtinės veiklos sutartį pusė šių pajamų priklausytų ieškovams. Susiklostė nesąžininga ir neteisinga situacija – ieškovai patyrė ne mažiau kaip 21 934 Eur išlaidas, kad atsakovas galėtų dalyvauti nuotoliniame pokerio turnyre, o atsakovas, pasinaudojęs šiomis ieškovų investicijomis, jų suteiktomis žiniomis ir techninėmis priemonėmis, gavo 800 000 Eur naudą (pajamų). Teismas neįvykdė teisingumo byloje.
13.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad lošimo organizatorius WINAMAX neteisėtai siūlo lošimo paslaugą Lietuvoje. Aplinkybė, kad atsakovas lošimo organizatoriaus WINAMAX organizuotame nuotoliniame pokerio turnyre internetu dalyvavo iš Lietuvos, savaime nereiškia, jog lošimo organizatorius WINAMAX siūlė ir organizavo lošimo paslaugą Lietuvoje. Vien paslaugos gavėjo (šiuo atveju atsakovo) faktinė buvimo vieta negali nulemti paslaugos suteikimo vietos. Tai patvirtina ir byloje pateikti įrodymai.
13.4. Atsakovas registravosi lošimų organizatoriaus WINAMAX sistemoje ne iš Lietuvos teritorijos. Atsakovas pateikė duomenis apie savo tuometinį adresą Norvegijoje, todėl atsakovas laikytinas sudariusiu sandorį su lošimo organizatoriumi WINAMAX dėl dalyvavimo nuotoliniu būdu organizuojamuose lošimuose.
13.5. Atsakovas turi teisėtai sudarytą ir galiojantį sandorį su lošimų organizatoriumi WINAMAX, kurio pagrindu atsakovui leidžiama dalyvauti jo organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose (nuotoliniuose pokerio turnyruose). Tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis nereikalavo, kad atsakovas pokerio turnyruose dalyvautų iš Lietuvos, t. y. pažeidžiant ALĮ 2 straipsnio 20 punkto reikalavimus. Atsakovas buvo laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir iš kur dalyvauti nuotoliniuose pokerio turnyruose.
13.6. Atsakovas turėjo užtikrinti, kad ginčo sutartis iš jo pusės bus vykdoma pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovams negali kilti neigiami padariniai, jeigu atsakovas sutartį vykdė netinkamai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nustačius, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, jis privalo ieškovams atlyginti visus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius) sutartinės atsakomybės pagrindu.
13.7. Skundžiamas sprendimas priimtas neįsigilinus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, neatskleidus bylos esmės, netinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius. Tokią išvadą pagrindžia ne tik sprendimo motyvuojamosios dalies argumentai, tačiau ir aiškūs sprendimo formos trūkumai.
14. Atsakovas N. V. atsiliepime prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir netenkinti prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.
15. Atsiliepime atsakovas išdėstė tokius esminius atsikirtimus į ieškovų skundą:
15.1. Ieškovai akivaizdžiai iškraipo teismo motyvų esmę ir juos aiškina nukrypstant nuo bylos konteksto. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovo ir lošimų organizatoriaus WINAMAX sudaryta nuotolinių paslaugų sutartis ir atsakovo pasiektas laimėjimas yra teisėti. Teismas vertino, ar ieškovų reikalavimas pagal pačių ieškovų parengtą ginčo sutartį yra teisėtas ir gali būti ginamas teisme. Teismas padarė išvadą dėl lošime gautų pajamų ne dėl to, kad jos gautos iš WINAMAX galbūt neteisėtai (to šalys byloje neįrodinėjo), o dėl to, jog ieškovų reikalavimas priteisti pajamas yra grindžiamas Jungtinės veiklos sutartimi, kuria sukuriamas neteisėtas ir ALĮ normoms prieštaraujantis mechanizmas.
15.2. Atsakovo pasiekto laimėjimo teisėtumas nereiškia, kad ieškovų reikalavimas, kildinamas iš Jungtinės veiklos sutarties, yra teisėtas. Byloje neginčijamas atsakovo susitarimas su lošimų organizatoriumi WINAMAX. Ieškovų reikalavimas atmestas ne dėl to, kad lošimų organizatorius WINAMAX neturi teisės teikti nuotolinių azartinių lošimų paslaugų Lietuvoje, o dėl to, kad Jungtinės veiklos sutartimi buvo įtvirtintas mechanizmas, kuriuo atsakovas, be kita ko, įpareigojimas lošti azartinius lošimus, organizuojamus ALĮ nustatyta tvarka licencijos neturinčių lošimų organizatorių.
15.3. Ieškovų teiginiai dėl atsakovo atsakomybės pasirenkant lošimo vietą yra neteisėtas bandymas keisti ieškinio pagrindą apeliacinėje instancijoje. Ieškovų versija, kad atsakovas iki ginčo sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu rezidavo Norvegijoje, yra niekuo nepagrįsta. Ieškovų ir jų iniciatyva kviesto liudytojo paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad po ginčo sutarties sudarymo, įskaitant ir ginčo lošimo momentą, atsakovas rezidavo ir azartinius žaidimus pagal sutartį žaidė tik Lietuvoje, daugiausia laiko – pačių ieškovų biure Vilniuje.
15.4. Teismas įvykdė teisingumą atmesdamas ieškinį. Ieškovai, sudarydami sutartį su atsakovu, o taip pat siūlydami kitiems asmenims sudaryti analogiškas sutartis (ieškovai neslepia, kad jų sudarė daugiau kaip šimtą), puikiai suvokė, jog jungtinės veiklos sutartimis pavadinti susitarimai, o ir visas jų veiklos modelis yra ne kas kita, kaip siekis perkelti finansinę riziką atsakovui, kuris buvo nuolat skatinamas žaisti azartinius lošimus. Lošimų organizatoriai negali nustatyti ieškovų tapatybės ir patikrinti jų lėšų kilmės, dėl ko sudaroma situacija, kad ieškovai faktiškai dalyvauja azartiniuose lošimuose per atstovą.
16. Atsakovas N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.
17. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais teiginiais:
17.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kurios draudžia tokią situaciją, kai azartiniame lošime netiesiogiai žaidžiama kito asmens – naudos gavėjo – vardu ir interesais, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sutartimi nėra įtvirtinamas ieškovų dalyvavimas azartiniame lošime per atsakovą. Šalių susitarimas, pagal kurį lošėjas iš kitų asmenų gauna lėšas lošimui ir vėliau turi sumokėti dalį laimėjimo tiems asmenimis, būtent ir yra pastarųjų asmenų netiesioginis dalyvavimas lošime per atstovą.
17.2. Priešingai nei nurodė teismas, naudos gavėjo statusas teisės aktų yra aiškiai apibrėžtas, todėl aiškinantis Jungtinės veiklos sutarties teisėtumą, būtina įvertinti, ar nesukuriama situacija, kai sąmoningai ir sistemingai išvengiama naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir jo lėšų kilmės identifikavimo. Situacija, kad azartiniuose lošimuose dalyvauja ne pats lošėjas, kuris tiesiogiai prisiima riziką ir gauna naudą, o kitas asmuo (naudos gavėjas), yra negalima. ALĮ leidžia azartiniame lošime dalyvauti tik tiems asmenims, kurie patys yra naudos gavėjai ir kurie patys sudaro tiesiogines lošimų sutartis su azartinių lošimų organizatoriais.
17.3. Jungtinės veiklos sutarties turinys patvirtina, kad ji aiškiai prieštarauja imperatyvių teisės normų nustatytam draudimui azartiniame žaidime dalyvauti ir iš azartinio žaidimo naudos turėti asmeniui, kuris nėra tiesioginis lošėjas. Vadovaujantis ginčo sutarties nuostatomis, ieškovai pretenduoja į laimėjimus, gautus lošime, kuriame dalyvauja atsakovas. Net ir nesant formalaus ieškovų įgaliojimo jų vardu ir interesais dalyvauti azartiniuose lošimuose, aplinkybė, kad lošimuose naudojamos ieškovų perduotos lėšos, o ieškovai pretenduoja į laimėjimų dalį, leidžia konstatuoti naudos gavėjo dalyvavimą azartiniame lošime per atstovą.
17.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ALĮ 10 straipsnio 1 dalies normą, neatsižvelgė į jos imperatyvų pobūdį, todėl padarė klaidingą išvadą, kad sutartis tai normai neprieštarauja. Sutartyje nustatytas veiklos modelis, kai ieškovai finansuoja atsakovą tam, kad šis dalyvautų azartiniame lošime, yra neteisėtas.
17.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Azartiniai lošimai yra valstybei ir visuomenei itin reikšminga viešojo reguliavimo sritis, o atsakovas byloje pagrindė, kad ginčo sutartimi siekiama apeiti ALĮ nustatytą reglamentavimą, paneigti visuomenės ir atsakovo interesus, todėl sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu. Vadovaujantis sutartimi, atsakovas turėjo be pertraukos daugiau nei metus nuolat dalyvauti azartiniuose lošimuose, sužaisti iš anksto nustatytą lošimų turnyruose skaičių. Tai ? akivaizdus skatinimas ir spaudimas atsakovui dalyvauti azartiniuose lošimuose.
18. Ieškovai P. V. ir E. L. atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
19. Atsiliepime ieškovai pateikia tokius esminius atsikirtimus į atsakovo skundą:
19.1. Atsakovas priešieškinį pareiškė vedinas nesąžiningų ketinimų ir tikslų. Atsakovui piktnaudžiaujant sandorių negaliojimo institutu, teismas turėtų atsisakyti ginti atsakovo subjektinę teisę. Atsakovas formalų priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė tik siekdamas neteisėtai užvaldyti visą 800 000 Eur lošimo laimėjimą ir taip išvengti atsiskaitymo su ieškovais, nors iki tol ne mažiau kaip šešis mėnesius vykdė sutartį – naudojosi ieškovų teikiamu finansiniu kapitalu, dalijosi gautais mažesniais laimėjimais patirtoms išlaidoms dengti.
19.2. Atsakovas ginčo sutartį sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas. Sutartis buvo sudaryta būtent atsakovo iniciatyva, kai atsakovas pats susirado ieškovus ir išreiškė norą su jais bendradarbiauti. Tokiu būdu šalys įgyvendino sutarties laisvės principą.
19.3. Ieškovai jokia forma nedalyvavo nuotoliniame pokerio turnyre, nesinaudojo atsakovo paskyra, atsakovas nebuvo ieškovams suteikęs prieigos prie jo paskyros. Ieškovai nebuvo kartu su atsakovu šiam dalyvaujant nuotoliniame pokerio turnyre, turnyro metu neteikė jokių patarimų dėl žaidimo strategijos ar pan. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nuotolinio lošimo sutartį tariamai sudarė per atstovą, t. y. veikdamas ieškovų vardu.
19.4. Atsakovui nėra draudžiama atskleisti, iš ko yra finansuojamas dalyvavimas nuotoliniuose pokerio turnyruose, todėl atsakovas, esant poreikiui, tokią informaciją gali ir privalo nurodyti.
19.5. Ieškovai prisiima didžiausią sutarties riziką, kadangi atsakovui pralaimėjus nuotolinius pokerio turnyrus, dalyvavimas kuriuose buvo finansuotas iš ieškovų finansinio kapitalo, šis finansinis kapitalas tampa bendros jungtinės veiklos nuostoliais (pagal ginčo sutarties 7.2 punktą), kurių atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovams.
20. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo N. V. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad po bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, kurioje buvo išnagrinėtas identiškas bylai ginčas tarp nuotolinio komercinio pokerio mokyklos organizatorių ir fizinio asmens. Tas asmuo ginčo sutarčiai iš esmės analogiško susitarimo pagrindu buvo skatinamas dalyvauti azartiniuose lošimuose, organizuojamuose nelegalių operatorių, bei prisiimti finansinę nesėkmingų lošimų riziką. Atsakovo teigimu, kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pripažino, jog sutartis, kuria atsakovas įpareigojamas ir skatinamas dalyvauti azartiniuose lošimuose (nuotoliniame komerciniame pokeryje), prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko tokia sutartis yra niekinis sandoris, negaliojantis nuo jo sudarymo momento.
21. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovų P. V. ir E. L. rašytiniai paaiškinimai, taip pat prašymas priimti naują įrodymą – sutartį. Atsakovai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021 analizavo ir vertino kitokią sutartį (sutartis pridedama prie paaiškinimų), nei šioje byloje vertinama ginčo sutartis. Tai lemia, kad skiriasi bylų faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo remtis paminėtoje kasacinio teismo byloje pateiktais išaiškinimais. Ieškovai taip pat nurodo, kad šioje byloje jie nereikalauja skolos priteisimo iš atsakovo, o reikalavimas yra pareikštas tik dėl Jungtinės veiklos sutartyje numatyto pelno (laimėjimo) paskirstymo. Ieškovų įsitikinimu, tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ginčo sutartį negaliojančia ir netaikytų restitucijos, atsakovas įgytų 821 934 Eur vertės turtą, o ieškovai būtų patyrę 21 934 Eur nuostolį, todėl tokia situacija būtų aiškiai nesąžininga, o teismo sprendimu teisingumas nebūtų įvykdytas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos šalių apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl papildomų paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo
23. Po apeliacinių skundų pateikimo termino pasibaigimo Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti šalių rašytiniai paaiškinimai, taip pat ieškovų prašymas priimti naują įrodymą – sutartį, kuri buvo vertinama kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių rašytinių paaiškinimų, prašomo priimti naujo įrodymo turinį, neturi pagrindo konstatuoti akivaizdaus ir įstatymu draudžiamo apeliacinių skundų (atsiliepimų į juos) argumentų pildymo požymių ar naujų įrodymų pateikimo taisyklių nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, priimtos jau po apskųstojo teismo sprendimo priėmimo, turinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo laiką dėl joje išdėstytų ir nagrinėjamai bylai galinčių turėti reikšmės išaiškinimų šalys objektyviai neturėjo galimybės pasisakyti apeliaciniuose skunduose (atsiliepimuose į juos). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso įstatymas leidžia teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog netgi ir nepateikus šalių rašytinių paaiškinimų, teismas turėtų atsižvelgti į naujausią teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, o prašomas priimti naujas įrodymas – CPK 314 straipsnio reikalavimų, todėl jie priimami.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakovu 2019 m. gegužės 7 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė, jog partneriai, t. y. ieškovai ir atsakovas vykdys bendrą veiklą – dalyvaus pokerio turnyruose, siekiant iš to gauti kaip įmanoma didesnį pelną. Ieškovai sutarties 3.2.1 punktu įsipareigojo: skirti atsakovui finansavimą azartiniams lošimams; vykdyti rinkos analizę ir taikyti savo žinias bendro tikslo įgyvendinimui; suteikti atsakovui specialias programas, kurios būtų naudojamos bendram tikslui siekti; organizuoti mokymus; padengti išlaidas, susijusias su programinės įrangos įsigijimu. Atsakovas Jungtinės veiklos sutartimi įsipareigojo aktyviai dalyvauti pokerio turnyruose, o pajamas, gautas iš lošimų, paskirstyti pagal Jungtinės veiklos sutarties sąlygas. Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punkte numatyta, kad antrasis partneris (atsakovas) privalo dalyvauti pokerio turnyruose tik šiuose tinklapiuose: WINAMAX (www.winamax.com), POKERSTARS (www.pokerstars.eu, www.pokerstars.es). Atsakovas 2019 m. lapkričio 21 d. dalyvavo Prancūzijoje registruotos pokerio svetainės www.winamax.com pokerio turnyre, kurio metu laimėjo 800 000 Eur. Ieškovų aiškinimu, atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų grąžinti ieškovams suteiktą bendrą 21 934 Eur dydžio kapitalą žaidimams bei paskirti pusę gautų pajamų (laimėjimo) partneriams. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos ir pajamų dalies priteisimo, o atsakovas byloje pareiškė priešieškinį dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti, šalys (ieškovai ir atsakovas) apeliaciniais skundais prašo jų pareikštus reikalavimus patenkinti: ieškovai ? patenkinti ieškinį, atsakovas – patenkinti priešieškinį.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi bylos duomenis, iš esmės sutinka su atsakovo teiginiais.
28. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021). Jungtinės veiklos sutartimi siekiamas tikslas neturi prieštarauti įstatymams (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.
29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Jungtinės veiklos sutarties, kurios tikslas – bendrai vykdyti azartinių lošimų veiklą, kuomet ieškovai apmoko atsakovą, aprūpina jį reikiamomis programomis ir priemonėmis bei finansuoja jo dalyvavimą pokerio žaidimuose, o atsakovas dalyvauja pokerio žaidimuose ir gautas pajamas (lošimo laimėjimus) dalijasi su ieškovais.
30. Pagal CK 6.243 straipsnio nuostatas lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Jeigu pagal įstatymus lošimas ar lažybos draudžiamos, tai laimėjusi šalis negali reikalauti sumokėti sutartą sumą, o pralaimėjusi šalis negali sumokėtos sumos išreikalauti (CK 6.243 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.244 straipsniu loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievolės atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie žaidimai buvo organizuoti ir įvyko įstatymų nustatyta tvarka. Priešingu atveju iš loterijos ar žaidimų atsirandantiems reikalavimams taikomi CK 6.237 ir 6.242 straipsniai.
31. ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad azartinis lošimas – tai toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. ALĮ nenumatyta galimybė fiziniam asmeniui kokios nors finansavimo sutarties pagrindu lošti kitų asmenų vardu ar jų naudai, kadangi pagal ALĮ 202 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuotolinio lošimo sutartys gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinio lošimo sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinio lošimo sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti, ir patikrinti, ar jis atitinka ALĮ 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse nustatytus reikalavimus ir ar jam pagal šį bei kitus įstatymus nėra draudžiama dalyvauti lošimuose. Pagal azartinių lošimų reglamentavimą, nuotoliniuose lošimuose draudžiama fiziniam asmeniui kokios nors finansavimo sutarties pagrindu lošti kitų asmenų vardu ar jų naudai bei sudaryti nuotolinio lošimo sutartis per atstovus.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, kurioje išaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybėje formuojamos teisinės politikos esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi. Kasacinis teismas nurodė, kad viešosios tvarkos (CK 1.81 straipsnis) ypatumas ir skirtis nuo imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 straipsnis) yra tai, kad viešąja tvarka laikytina valstybės teisinės politikos ir teisinio reguliavimo visuma, visuminis požiūris į reguliavimą, juo siekiamus tikslus, kas leidžia įvertinti, ar tam tikras sandoris prieštarauja viešajai tvarkai.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sutartis, kuri sudaryta siekiant skatinti azartinius lošimus, prieštarauja viešajai tvarkai ir dėl to negalioja. Šią išvadą, kasacinio teismo vertinimu, patvirtina ir 2021 m. liepos 1 d. įsigalioję ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimai, kurie įtvirtina draudimą skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Nors šie įstatymo pakeitimai priimti jau po šios bylos dalyku esančios sutarties sudarymo ir dėl to jai netaikytini, tačiau jie iliustruoja nuoseklią valstybės politiką azartinių lošimų atžvilgiu.
34. Nagrinėjamo ginčo atveju šalių Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta dalyvauti pokerio turnyruose, siekiant iš to gauti kaip įmanoma didesnį pelną. Ginčo sutartimi ieškovai įsipareigojo suteikti žaidėjui (atsakovui) visą mokymuisi reikalingą medžiagą, žaidimui reikalingas lėšas, visas reikalingas programas, dengti išlaidas, susijusias su papildomos programinės įrangos įsigijimu (sutarties 3.2.1 punktas). Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte nustatytas atsakovui privalomų sužaisti nuotolinio pokerio lošimų skaičius – minimalus pokerio turnyrų skaičius per mėnesį – 1 500 žaidimų, sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas privalo sužaisti ne mažiau kaip 20 000 pokerio turnyrų. Sutarties 4.2 punktu atsakovas įsipareigojo dalyvauti pokerio turnyruose tik WINAMAX ir POKERSTARS tinklapiuose. Atsakovas įsipareigojo žaisti tik ieškovų nurodytus žaidimus, būti atrandamas pokerio turnyro kambario platformoje bet kuriuo metu (sutarties 4.5 punktas). Ieškovų suteiktas žaidimui kapitalas laikomas atsakovo įsiskolinimu ieškovams (sutarties 4.9 punktas). Pagal ginčo sutarties 8.3 punkto sąlygas, tuo atveju, jeigu atsakovas yra skolingas ieškovams jam suteiktą žaidimui kapitalą, pirmiausia grąžinamas šis kapitalas (skola). Atsakovas turi teisę nutraukti sutartį iš anksto tuo atveju, jei nustoja žaisti pokerį profesionaliai (sutarties 10.4 punktas). Remiantis ginčo sutarties 10.5 punktu, atsakovas negali nutraukti sutarties ir baigti lošti negrąžinęs ieškovams jų suteiktų lėšų lošimams. Sutartis galioja iki tol, kol bus įvykdyta arba nutraukta (sutarties 11.1 punktas).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išvardintų ginčo sutarties nuostatų ir sąlygų turinį, taip pat atsižvelgdama į šios nutarties 32 ir 33 punktuose išdėstytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties išaiškinimus, priėjo prie išvados, kad ieškovų su atsakovu 2019 m. gegužės 7 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartimi yra skatinama žaisti azartinius lošimus. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir dėl to yra negaliojanti nuo sudarymo momento pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalies ir CK 1.78 straipsnio 1 dalies normas.
36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovų teiginius, kad analizuojamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, nes bylų aplinkybės nėra tapačios. Nors kasacinio teismo nagrinėtoje byloje vertinta sutartis nebuvo pavadinta jungtinės veiklos sutartimi (buvo vadinama pokerio mokymo sutartimi), teismas, įvertinęs sutartinių nuostatų turinį, esmę bei tikslą, tą sutartį teisiškai kvalifikavo būtent jungtinės veiklos sutartimi. Abiejų sutarčių esminės sąlygos yra tapačios – to paties tikslo siekimas, privalomo sužaisti žaidimų skaičiaus nustatymas, ieškovų skiriamas finansavimas lošėjui. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad ginčo sutartyje yra subalansuota šalių interesų pusiausvyra – nors laimėjimo atveju pelnas yra paskirstomas pagal sutartyje nustatytas partnerių dalių proporcijas, tačiau galimus nuostolius prisiima ne ieškovai, bet atsakovas, kuris neturi teisės nutraukti sutarties, kol negrąžina jam suteiktų lėšų lošimams (sutarties 10.5 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovai Jungtinės veiklos sutarties nuostatas interpretuoja netinkamai, jas nepagrįstai aiškindami sau naudinga linkme. Vien tai, kad šioje ginčo sutartyje aptarta ir daugiau atvejų, kuriems esant atsakovas turi teisę nutraukti sutartį, nepaneigia esminio sutarties tikslo – skatinti azartinius lošimus ir iš dalyvavimo juose gauti kaip įmanoma didesnį pelną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ta aplinkybė, kad byloje ieškovai reikalavimą atsakovui reiškė dėl laimėjimo, pasiekto WINAMAX lošimų platformoje, kuri nėra įtraukta į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą, viešai skelbiamą Lošimų priežiūros tarnybos interneto puslapyje, nepaneigia pirmiau padarytos išvados dėl kasacinio teismo išaiškinimų aktualumo nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo sutartimi buvo nustatyta pareiga atsakovui dalyvauti ne tik pokerio turnyruose, organizuojamuose WINAMAX lošimų platformoje, bet ir POKERSTARS platformoje, kuri yra įtraukta į Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą.
37. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis šiuo atveju neaktuali nagrinėjamai bylai, nes pokeris nėra pripažintas azartiniu lošimu. Tokius ieškovų teiginius paneigia jų pačių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties nuostatos – sutarties preambulėje akcentuojama, kad bendras sutarties tikslas – gauti pelną dalyvaujant būtent azartiniuose lošimuose. Sutartyje taip pat reglamentuojama pajamų, gautų iš azartinių lošimų, paskirstymo tvarka (pvz., sutarties 3.2.1 punkto iv papunktis). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus dėl pirmiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties praktinių išaiškinimų netaikymo ginčo išsprendimui nagrinėjamoje byloje.
Dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių padarinių
38. Ginčo sutartis pripažįstama prieštaraujanti viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), todėl spręstinas jos negaliojimo padarinių klausimas (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.81 straipsnio 2 dalį, kai sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir abi šalys žinojo ar turėjo žinoti apie tokį prieštaravimą, restitucija netaikoma. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Kasacinis teismas, pateikdamas restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali būti taikoma mechaniškai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016 ir kt.).
39. Kaip nurodyta aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, pripažinus sandorį negaliojančiu ir netaikius restitucijos, tam tikrais atvejais viena iš sandorio šalių, galėdama pasilikti iš neteisėto sandorio gautą įvykdymą, gali faktiškai „laimėti“. Vis dėlto tokia situacija yra pateisinama tuo, kad pagal bendrąją taisyklę asmenys, sąmoningai sudarę sandorius, kuriais kėsinamasi į teisės saugomas vertybes, civilinės teisės priemonėmis neturėtų būti ginami.
40. Atsižvelgdama į paminėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti restitucijos CK 1.81 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų teisės normų pagrindu. Jungtinės veiklos sutarties šalys negalėjo nežinoti, kad sutartis, kuria skatinami azartiniai lošimai, prieštarauja viešajai tvarkai, o jos tikslas gauti pelną iš azartinių lošimų buvo pasiektas.
41. Susidariusioje ginčo situacijoje faktiškai „laimėjęs“ yra atsakovas, kuris neturi pareigos grąžinti ir/ar mokėti pagal negaliojančia pripažintą Jungtinės veiklos sutartį ieškovų reikalaujamos piniginės sumos, tačiau tai nesudaro pagrindo sutikti su ieškovais, kad tokia situacija yra aiškiai nesąžininga. Ieškovai negali savo reikalavimų dėl skolos ar lošimo laimėjimo dalies priteisimo kildinti iš neteisėtai atsiradusios teisės, t. y. iš neteisėtos, įstatymams prieštaraujančios sutarties kildinamos teisės, todėl ieškovai negali ir reikalauti civilinės teisės priemonėmis ginti tokią teisę. Ieškovai sudarė sutartį, neatitinkančią Lietuvos valstybėje formuojamos teisinės politikos, kaip viešosios tvarkos sudėtinės dalies, vertybinių interesų azartinių lošimų atžvilgiu, todėl jiems tenka tokios sutarties sudarymo neigiamos pasekmės.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo ir prašymo kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo
42. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ginčijama Jungtinės veiklos sutartis negalioja dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, neturi pagrindo iš esmės pasisakyti dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas prašymas patenkinti ieškinį, nes negaliojančios sutarties pagrindu jokie materialieji reikalavimai negali būti reiškiami, o tuo labiau ? vertinami. Kaip jau minėta, asmenų, sąmoningai sudariusių sandorius, kuriais kėsinamasi į teisės saugomas vertybes, interesai civilinės teisės priemonėmis negali būti ginami.
43. Ieškovai apeliaciniame skunde, be kita ko, išreiškė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tuo atveju, jei šioje byloje būtų sprendžiama dėl ALĮ 2 straipsnio 20 dalies taikymo tokiu būdu, jog atsakovas iš Lietuvos esą neteisėtai dalyvavo lošimo organizatoriaus WINAMAX organizuotame pokerio žaidimo turnyre. Atsižvelgiant į argumentus, kurių pagrindu byloje priimamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, neegzistuoja sąlygos, kurios suponuotų poreikį spręsti šiame nutarties punkte nurodytą ieškovų prašymą, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė išvadas, neatitinkančias aktualių teisminės praktikos išaiškinimų, todėl atmesdamas atsakovo priešieškinį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Tai sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir atsakovo priešieškinį patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
46. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas atsakovo naudai, pagal tokį procesinį rezultatą atitinkamai priteisiamos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje pripažinus, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o atsakovo priešieškinis tenkintinas, turi būti atlyginamos visos atsakovo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos.
47. Kaip matyti iš bylos duomenų, teikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 495 Eur žyminį mokestį, patyrė 8 180,80 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, jis mokėjo 2 520 Eur už byloje pateiktą teisinę išvadą. Atsakovas taip pat sumokėjo 495 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, patyrė 6 715,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą bei rašytinių paaiškinimų parengimą.
48. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamas 18 406,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo N. V. priešieškinis atmestas. Šioje dalyje priimti kitą sprendimą ? atsakovo N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti – pripažinti ieškovų P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 7 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Sprendimo dalį, kuria atmestas P. V. ir E. L. ieškinys, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 9 203,15 Eur (po devynis tūkstančius du šimtus tris eurus ir 15 centų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Paminėta tekste:
CK
e3K-3-252-969/2021
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 314 str. Nauji įrodymai
CK6 6.969 str. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata
e3K-3-8-313/2021
CK6 6.243 str. Lošimo ir lažybų pasekmės
CK6 6.244 str. Loterija ir kiti žaidimai, grindžiami rizika ar atsitiktinumu
CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
CK1 1.81 str. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas
CK1 1.78 str. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
3K-3-422-687/2016
CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas