2022 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC ir atsakovo L. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-216-372/2020, pradėtoje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams L. B. ir E. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei povedybinės sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC (toliau – NAFA) kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 14 d. tarp L. B. ir E. B. sudarytos povedybinės sutarties 3.3 punktą; 2) pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 14 d. tarp L. B. ir E. B. sudarytos povedybinės sutarties 3.4 punktą dalyje, kurioje numatyta, jog 3.3 punkte nustatytas turto prievolių teisinis režimas taikomas bet kokio pobūdžio turtinėms prievolėms; 3) solidariai priteisti iš atsakovų L. B. ir E. B. 275 674,64 Eur skolą, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. tarp jos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu NAFA įsipareigojo sumokėti 144 000 Eur už 9 000 audinių kailių (toliau – Sutartis Nr. 1). Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. NAFA Sutarties Nr. 1 4 punkto pagrindu įsipareigojo papildomai padengti audinių atskyrimo sąnaudas. Iš viso vykdant šią sutartį NAFA sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 177 600 Eur, be to 2018 m. kovo 26 d., Sutarties Nr. 1 4 punkto pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta sąskaita 4 481,84 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutartį Nr. 1 pristatė NAFA tik 2 753 audinių kailiukų; galutinė suma, gauta už pardavimus, sudarė 52 658,97 Eur, todėl 2018 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutartį Nr. 1 buvo skolinga NAFA 129 395,87 Eur.
3. 2018 m. balandžio 9 d. tarp NAFA ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta nauja sutartis (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią NAFA įsipareigojo avansu sumokėti už audinių jauniklius. Sutarties Nr. 2 1 punkte numatyta, kad sutartis atitinka 262 500 Eur sumą. NAFA, laikydamasi Sutartyje Nr. 2 nustatyto grafiko, pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 205 150 Eur, likęs mokėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 2, t. y. nepristatė kailių.
4. Nuo 2018 m. balandžio 9 d. aukcionuose realizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytus kailius, NAFA gavo 75 244,57 Eur pajamų. Remiantis Sutarties Nr. 2 24 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turėjo mokėti NAFA palūkanas, iš viso 10 553,92 Eur. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola pagal Sutartį Nr. 2 bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dieną sudarė 140 459,35 Eur.
5. Atsakovas L. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, savo vardu Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymo metu pasirašė dvi garantijos sutartis – 2017 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. garantiją (toliau – Susitarimai), kurių pagrindu atsakovas: i) besąlygiškai garantavo visų Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 numatytų sumų apmokėjimą ir sutiko atlikti tokius mokėjimus, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys savo įsipareigojimų, t. y. ieškovės teigimu, prisiėmė solidarią pareigą apmokėti skolą; (ii) sutiko su sąlyga, kad garantija negali būti panaikinta ar kitu būdu apribota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo atveju; (iii) pasirašydamas Susitarimus, atsakovas sutiko atsakyti „kaip pagrindinis skolininkas, o ne laiduotojas“; (iv) atsakovas, pasirašymas Susitarimus, patvirtino, kad garantuoja visų Sutartyse nurodytų sumų sumokėjimą.
6. 2019 m. vasario 22 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Įmonės bankroto byloje patvirtintas NAFA 275 674,64 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas.
7. 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. birželio 8 d. raštais NAFA pareikalavo, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę, t. y. sumokėtų skolą, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas.
8. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas bei buvęs vadovas, todėl, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra individuali įmonė, tačiau visą įmonės veiklą kontroliavo atsakovas, kuris yra ir galutinis naudos gavėjas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovui priklausančios įmonės dalys yra bendroji jungtinė atsakovo L. B. ir jo sutuoktinės atsakovės E. B. (atsakovai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2013 m. lapkričio 8 d.) nuosavybė, todėl įsipareigojimai, kylantys iš turto, priklausančio sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti tenkinami iš abiejų sutuoktinių turto.
9. Ieškovė teigia, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos, gautos iš NAFA, buvo naudojamos atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Nurodo, kad Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04796-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalį (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką). Ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė veikla bei 2019 m. spalio 18 d. surašyta specialisto išvada dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nustatyta, jog atsakovas L. B. 2018 m. liepos mėnesį išsimokėjo 14 000 Eur grynųjų pinigų. Kadangi nėra duomenų, jog šios lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtrai, atsiskaitymams su kreditoriais, manytina, kad lėšos buvo panaudotos atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, jog atsakovas panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš NAFA gautas lėšas ne pagal paskirtį, o įsiskolinimams kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ padengti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra įkeitusi savo turtą už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ įvykdymą.
10. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovė įrodinėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakovų šeimos verslas, įmonės apyvartinės lėšos bei iš įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakovų šeimos verslas, atsakovui kylančios prievolės iš santykių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikytinos solidariomis atsakovų prievolėmis, vykdytinomis iš bendro abiejų sutuoktinių turto.
11. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad atsakovai 2018 m. gruodžio 14 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė, jog kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės iki ir po sutarties sudarymo yra laikomos asmeninėmis prievolėmis, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad povedybinės sutarties 3.3 ir 3.4 punktai, nustatantys, jog turtinės prievolės, kurias kiekvienas sutuoktinis prisiėmė individualiai, nesvarbu, jog šios prievolės sudarytos bendriems šeimos įsipareigojimams užtikrinti, turi būti laikomos asmeninėmis prievolėmis, pažeidžia ne tik NAFA bet ir kitų atsakovų kreditorių teises, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškovės vertinimu, šios povedybinės sutarties nuostatos pažeidžia atsakovų kreditorių teisėtų lūkesčių principą, kadangi kreditoriai negali numatyti, kada atsakovai paskirstys savo prisiimtas prievoles į individualias.
12. Ieškovės nuomone, atsakovas žinojo, kad turi prievolių kreditoriams, iš kurių kyla solidari jo bei žmonos atsakomybė, todėl atsakovai nurodydami aptartas nuostatas (povedybinės sutarties 3.3 bei 3.4 punktai) povedybinėje sutartyje, pažeidė kreditorių interesus bei sudarė susitarimą, kuris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei.
13. Atsakovas L. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė iš Susitarimų kildinamas prievoles klaidingai laiko solidariomis.
14. Atsakovas pažymėjo, kad prievolės solidarumą ieškovė grindžia Susitarimuose įtvirtintu sakiniu, jog ,,NAFA neprivalo išnaudoti savo regreso teises prieš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prieš tai neišnaudojus savo teisių į laiduotojo mokėjimus“. Tačiau, atsakovo nuomone, Susitarimuose yra įtvirtinta priešinga nuostata, kad kreditorius, iki nukreipdamas reikalavimą į skolininką, prieš tai neprivalo išnaudoti savo reikalavimo teisės prieš garantą (,,neprivalo išnaudoti savo regreso teises prieš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, prieš tai neišnaudojus savo teisių į laiduotojo mokėjimus“). Susitarimuose yra įtvirtinta kreditoriaus pirmumo teisė tiesiogiai nukreipti reikalavimą į pagrindinį skolininką – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne kreditoriaus teisė alternatyviai pasirinkti skolininką, kaip būtų buvę laidavimo atveju. Nors ,,garantijų“ vertime į lietuvių kalbą yra vartojama sąvoka ,,laiduotojas“, tačiau vertinant teksto originalą anglų kalba, matyti, jog yra vartojamas žodis ,,guoranter“, kas, atsakovo nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad ieškovės iš ,,garantijų“ kildinama prievolė atitinka garantijos, o ne laidavimo santykius. Net ir pačiuose Susitarimuose nurodyta, kad ,,(...) L. B. šiuo dokumentu, kaip pagrindinis skolininkas, o ne laiduotojas, besąlygiškai garantuoja visų sutartyje numatytą sumų apmokėjimą, remiantis šiame dokumente pateiktomis sąlygomis, ir sutinka atlikti tokius mokėjimus, jeigu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys savo įsipareigojimų“. Todėl, atsakovo vertinimu, reikalavimai į jį galėtų būti nukreipti tik visiškai pasibaigus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrai.
15. Atsakovas taip pat mano, kad nepagrįsti patikslinto ieškinio argumentai, jog Susitarimai turėtų būti laikomi sudaryti šeimos interesais, kadangi prievolės atsirado iš sandorių, sudarytų ne šeimos, o išimtinai privataus ribotos atsakomybės juridinio asmens naudai ir interesais. Ginčo Susitarimais buvo siekiama užtikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškove sudarytas komercines sutartis, kurios visiškai neturi nieko bendro su šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovė jokia forma įmonės veikloje nedalyvavo, todėl vien atsakovo akcijų turėjimas bendrovėje negali būti laikomas ir atsakovės dalyvavimu bendrovės veikloje.
16. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovės ginčijamos povedybinės sutarties nuostatos nepadalijo (neperkvalifikavo) iki jos sudarymo įgytų prievolių. Kadangi šiuo atveju ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad pagal jas prievoles prisiėmė abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai, o minėtą aplinkybę ieškovė savarankiškai įrodinėja šioje byloje, todėl net ir darant hipotetinio pobūdžio prielaidą, jog ieškovė įrodytų prievolių bendrumą, joms, kaip ir visoms bendroms sutuoktinių prievolėms, būtų taikoma povedybinės sutarties 3.3 punkte įtvirtinta išlyga dėl prievolės solidarumo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamas povedybinės sutarties nuostatas.
17. Atsakovė E. B. taip pat nurodė, kad ieškinio argumentai, jog ginčo sutartys turėtų būti laikomos sudarytos šeimos interesais, nepagrįsti, nes prievolės atsirado iš sandorių, sudarytų ne šeimos, o privataus ribotos atsakomybės juridinio asmens naudai ir interesais. Byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, jog atsakovė dirbo Viešojoje įstaigoje „Respublikinė Šiaulių ligoninė“. Vieninteliu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi buvo L. B., kuris ir atstovavo bendrovės interesams, sudarant sandorius su kontrahentais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo L. B. ieškovei 275 674,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei E. B., atmetė.
19. Pirmosios instancijos teismas vertindamas reikalavimą, pripažinti negaliojančiomis ginčijamas povedybinės sutarties nuostatas nurodė, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti ginčijamu sandoriu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nepagrindė, kokias galiojančias prievoles jai turėjo atsakovai ir kaip jas pažeidė nustatydami ginčijamas povedybinės sutarties nuostatas.
20. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų atsakovams teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą iš atsakovės E. B.. Nurodė, kad su atsakove jokie susitarimai nesudaryti, teismui nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai vertėsi veikla, iš kurios gavo bendrų lėšų. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovas L. B. turi pareigą atsiskaityti su ieškove. Tačiau teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad skola visų pirma turi būti išieškoma iš pagrindinio skolininko BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti įmonė, kuri realiai nebeturi galimybės atsiskaityti su kreditore NAFA, todėl priteisė skolą iš atsakovo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Ieškovė NAFA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai, pareikšti atsakovei E. B., netenkinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų tenkinami.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Netenkindamas ieškinio reikalavimo, priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių šias išvadas pagrindžiančių argumentų, nevertino ieškovės įrodymų, kuriais pagrindžiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo šeimos verslas ir tai lėmė, jog ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės buvo atmestas.
22.2. Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl povedybinės sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ieškinyje nurodytais pagrindais ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti povedybinės sutarties nuostatas.
23. Atsakovė E. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Vien tik sutuoktinio valdomų akcijų kvalifikavimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe dėl jų įgijimo santuokos metu, negali savarankiškai įrodyti atsakovės dalyvavimo bendrovės veikloje.
24.2. Kadangi šiuo atveju ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad pagal jas prievoles prisiėmė abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai, todėl net darant prielaidą kad ieškovė įrodytų prievolių bendrumą, joms, kaip ir visos bendroms sutuoktinių prievolėms, būtų taikoma povedybinės sutarties 3 punkte įtvirtinta išlyga dėl prievolės solidarumo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamas povedybinės sutarties nuostatas.
25. Atsakovas L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų atmesti.
26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendęs dėl prievolės pagal Susitarimus subsidiarumo, nepagrįstai pasisakė dėl subsidiarios prievolės vykdymo nukreipimo tik į atsakovą. Vien BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad bent dalis piniginės prievolės negali būti įvykdyta iš pagrindinio skolininko turto.
27. Ieškovė NAFA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Faktas, kad trečiajam asmeniui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, neginčytinai patvirtina, kad jis nėra pajėgus įvykdyti prievolę. Net ir laikantis atsakovo pozicijos, kad jo prievolė yra subsidiari, ieškinio pareiškimas negali būti vertinamas, kaip pernelyg ankstyvas. Jei ir būtų pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atsakomybė vis tik vertintina kaip subsidiarioji, tai turėtų įtakos tik vykdymo procese, kuomet išieškojimas į atsakovo turtą galėtų būti nukreipiamas tik pirmiau nukreipus išieškojimą į pagrindinio skolininko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, ir tik toje dalyje, kurioje reikalavimas liktų nepatenkintas įvykdžius išieškojimą iš pagrindinio skolininko turto.
29. Trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinių skundų ribų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
31. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, naujai priimamas įrodymas turi pagrįsti šalies įrodinėjamas aplinkybes (įrodymų sąsajumo reikalavimas).
32. Nustatyta, kad civilinę bylą pagal šalių apeliacinius skundus perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsakovas L. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. birželio 8 d. tarp Kredito unijos „Ebitum“, UAB „OBLT“ ir L. B. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nurodyta sutartimi nuomotojas (kredito unija „Ebitum“) įsipareigojo už užmokestį perduoti nuomininkui (UAB „OBLT“) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis atskirame priede nurodytą turtą (patalpas), o nuomininkas įsipareigojo priimti patalpas ir mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Sutartimi apeliantas įrodinėja, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkis (žvėrelių ferma) yra išnuomota ir iš vykdomos veiklos įmonė gauna pajamas, kurios gali būti nukreiptos įsipareigojimų pagal su ieškove sudarytas Sutartis, vykdymui, ir kas, apelianto nuomone, paneigia teismo išvadas dėl apribotos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės įvykdyti įsipareigojimus.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto siekiamų pagrįsti aplinkybių (jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pajamas), nepatvirtina nei teikiama sutartis, nei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos medžiaga. Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-36-440/2022 duomenimis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nuomos sutartimi išnuomotas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui L. B., be to, ir nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2021 m. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 3.1 punktas), todėl neaišku, kaip ši nuomos sutartis susijusi su atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padidėjusių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Išdėstytų argumentų pagrindų teisėjų kolegija sprendžia, kad teikiama Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nepagrindžia bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl ją, kaip neturinčią įrodomosios reikšmės byloje sprendžiamų klausimų nagrinėjimui, atsisakoma priimti.
Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti skolą, kildinamą iš 2017 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Susitarimų, įvardintų „Garantijomis“ iš atsakovo L. B. ir jo sutuoktinės E. B.. Ieškovės teigimu, Susitarimų sudarymo aplinkybės ir jų turinys vienareikšmiškai leidžia teigti, kad jais įtvirtinta solidari atsakovų pareiga apmokėti skolą, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš solidarių skolininkų – L. B. ir E. B.. Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutinka ir teigia, kad iš Susitarimų kildinama prievolė kyla tik L. B. ir atitinka garantijos, o ne laidavimo teisinius santykius, kas reiškia, jog atsakovo prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra subsidiari, o ne solidari.
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nusprendė, kad 2017 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Susitarimais tik atsakovas suteikė garantijas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių įvykdymo ir jo prievolė ieškovei yra subsidiari pagrindinės skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Tačiau nustatęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, konstatavo, jog įmonė neturės finansinių galimybių įvykdyti prievolių pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, todėl skolą priteisė iš atsakovo.
Dėl atsakovo prievolės pobūdžio
36. Šalys nurodo, kad ieškovę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo komerciniai teisiniai santykiai dėl audinių auginimo ir kailiukų tiekimo. Šie sutartiniai santykiai buvo įtvirtinti 2017 m. balandžio 28 d. Sutartyje Nr. 1 ir 2018 m. balandžio 9 d. sudarytoje Sutartyje Nr. 2, kurias vykdydama ieškovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 275 674,64 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, įmonės bankroto byloje yra patvirtintas nurodyto dydžio ieškovės finansinis reikalavimas.
37. Sutarčių 27 punktuose buvo įtvirtinta, kad tuo atveju jei po atsiskaitymų ieškovė audinių gamintojo atžvilgiu išlaiko pretenzijas, audinių gamintojas yra įpareigojamas suteikti ieškovės prašymu atitinkamą garantą (ieškinio priedas Nr. 1 ir Nr. 3). Ši prievolė buvo įvykdyta atsakovui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. B. Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 sudarymo dieną pasirašius 2017 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Susitarimus su ieškove, kuriais užtikrintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės pagal Sutartis.
38. Susitarimuose nurodyta, kad „L. B. kaip pagrindinis skolininkas, o ne laiduotojas, besąlygiškai garantuoja visų Sutartyje numatytų sumų apmokėjimą, remiantis šiame dokumente pateiktomis sąlygomis, ir sutinka atlikti tokius mokėjimus, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys savo įsipareigojimų.“ L. B. taip pat sutiko, kad „North American Fur Auctions neprivalo išnaudoti savo teisės prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai neišnaudojus savo teisių į laiduotojo mokėjimus.“ Susitarimų šalys nustatė, kad „garantija negali būti panaikinta ar kitokiu būdu apribota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo atveju“ (ieškinio priedai Nr. 7 ir Nr. 8).
39. Ieškovės teigimu, atsakovas garantavo visų Sutartyse numatytų sumų apmokėjimą, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys įsipareigojimų; įsipareigojo atsakyti kaip pagrindinis skolininkas solidariai su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei sutiko su sąlyga, kad garantija negali būti panaikinta ar kitu būdu apribota UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo atveju. Be to, Susitarimuose aiškiai nurodyta, kad ieškovė neprivalo išnaudoti reikalavimo teisės UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš pareikšdama reikalavimą atsakovui. Apibendrinus, ieškovė teigia, kad Susitarimai vertintini kaip sutartys, kuriomis susitarta dėl solidarios atsakovo atsakomybės taikymo. Atsakovas teigia, kad jis įsipareigojo atsakyti tik tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys prievolių ir jo atsakomybė yra subsidiari.
40. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas ir kreditorė skirtingai vertina atsakovo prisiimtų prievolių turinį. Tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis (lingvistinis) sutarties aiškinimo metodas – sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).
41. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prievolių subsidiarumą kildino iš ginčo Susitarimų pavadinimo „Garantija“, kuri pagal Lietuvoje galiojančio CK 6.90 straipsnio 1 dalį yra subsidiarioji prievolė.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant Susitarimų turinį ir jais prisiimtų įsipareigojimų apimtis, Susitarimų pavadinimai lemiamos reikšmės neturi, ypač įvertinus aplinkybę, kad Susitarimų originalo kalba yra anglų, kreditorė – užsienio kapitalo įmonė su buveinės adresu Kanadoje, todėl vien lietuviškas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių pavadinimas „garantija“ negali nulemti šių įsipareigojimų subsidiarumo, kadangi pačių įsipareigojimų lingvistinės susitarimų formuluotės pagrindžia esant kitą, nei pavadinime nurodytą, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pobūdį. Papildomai pažymėtina, kad CK įtvirtintas garantijos instituto reglamentavimas (CK 6.90 - 6.92 straipsniai) nėra imperatyvus, todėl garantijos sąlygos gali būti keičiamos šalių susitarimu.
43. Taigi, šalims nesutariant dėl prisiimtų sutarčių sąlygų reikšmės, teisėjų kolegija vadovaujasi objektyviuoju sutarčių teksto aiškinimo metodu. Įvertinus Susitarimų turinį matyti, kad jie neatitinka garantijos sutarties sąlygos, kaip ji apibrėžta CK 6.90 straipsnio 1 dalyje, nes Susitarimuose aiškiai pažymėta, jog įsipareigojimus pagal Susitarimus prisiėmęs asmuo (atsakovas) atsako kaip pagrindinis skolininkas, atsakovas taip pat sutiko, kad „North American Fur Auctions neprivalo išnaudoti savo teisės prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pieš nukreipiant reikalavimą į atsakovą.
44. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais, CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas, užsienio valstybėse naudojamus užtikrinimo teisės institutus, užtikrinimo būdo adekvatumą prievolės esmei (CK 6.42 straipsnis), gali pasirinkti CK 6.70 straipsnyje nenustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2007).
45. Aptariamų Susitarimų turinys ir atsakovo jais prisiimtų įsipareigojimų lingvistinė analizė leidžia pagrįstai teigti, kad 2017 m. balandžio 28 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. Susitarimais, įvardintais „garantija“, atsakovas sutiko ieškovei atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles kaip solidarus skolininkas. Šią išvadą pagrindžia gramatiškai aiškiai atsakovo išreikšta valia atsakyti kaip pagrindiniam skolininkui už visų Sutartyse su UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatytų sumų apmokėjimą, nereikalaudamas, kad prieš tai ieškovė nukreiptų reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
46. Darytina išvada, kad aptartas Susitarimų turinys (nutarties 38 punktas) atitinka solidarios prievolės esmę – jog kreditorius, esant skolininkų solidariai prievolei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnis). Remiantis išdėstytu, atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai, kad Susitarimų esmė buvo kita, t. y. jog kreditorius iki nukreipdamas išieškojimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali išnaudoti savo reikalavimo teisės į atsakovą, nėra pagrįsti, nes byloje nėra duomenų, jog šalys faktiškai siekė kitokių, nei gramatiškai suformulavo Susitarimuose, tikslų ir (ar) tarp šalių buvo susiklosčiusi kitokia verslo praktika.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog skundžiamu sprendimu konstatuota, kad atsakovo atsakomybė pagal Susitarimus yra subsidiari, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei skolą iš atsakovo.
48. Sutiktina su ieškove, kad net ir padarius prielaidą, jog atsakovo atsakomybė yra subsidiari, nėra draudimo prisiteisti skolą iš subsidiaraus skolininko, kol pagrindinis skolininkas nėra pasibaigęs, tačiau jau nemokus, o išieškojimo konkurencijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdymo procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, nurodyta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma dėl subsidiariosios akcininko atsakomybės neturi būti aiškinama siaurinamai – kaip nustatanti, jog juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, galėtų būti konstatuojamas tik pasibaigus to juridinio asmens bankroto procedūrai; juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės gali būti teismo konstatuojamas skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu, kai nustatoma, kad juridinis asmuo nevykdo prievolės kreditoriui dėl to, jog neturi reikalingų lėšų ar turto. Ši kasacinio teismo suformuluota taisyklė dėl subsidiariosios atsakomybės kilimo momento aktuali ir šiuo atveju, nes įtvirtina bendruosius jos taikymo principus.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju esant solidariai skolininkų prievolei, kreditorius turi teisę pasirinkti iš kurio asmens (asmenų) reikalauti prievolės įvykdymo. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas NAFA 275 674,64 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, tačiau tai nepanaikina NAFA teisės reikalauti priteisti skolą iš solidarią prievolę Susitarimais prisiėmusio atsakovo, nes kai prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl sutuoktinių prievolių solidarumo
50. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, siekė įrodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, ir iš šios aplinkybės kildino atsakovės kaip skolininkės statusą ieškovės atžvilgiu ir jos prievolę atsakyti solidariai su atsakovu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus laikė nepagrįstais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepripažino šeimos verslu, taip pat nurodė, kad pareiga atsakyti pagal prievoles, kylančias iš Susitarimų, kyla tik atsakovui.
51. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, jos teigimu, atsakovė turi atsakyti solidariai su atsakovu Susitarimų, kurių šalimi ji nėra, pagrindu, todėl, kad atsakovas šias prievoles prisiėmė šeimos interesais – bendro verslo vystymui.
52. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas bei buvęs vadovas. Atsakovai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2013 metų lapkričio 8 d., santuokos galiojimo metu, ieškinio pateikimo dienai atsakovų santuoka nėra nutraukta, todėl spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsakove, kad vien iš šios aplinkybės neseka išvada, jog sutuoktiniai solidariai atsako už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos bendrovės prievoles.
53. Sutuoktinių prievoles, vykdomas iš bendro turto, reglamentuoja CK 3.109 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktuali šio straipsnio 1 punkto 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad iš bendro turto dengiamos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir 5 dalis, nustatanti, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
54. CK 3.109 straipsnio 1 punkto 2 dalies nuostata dėl bendro turto tvarkymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama siaurai; kasacinis teismas bendromis turto tvarkymo išlaidomis yra pripažinęs draudimo įmokas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005), prievoles, kylančias iš sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutuoktiniams priklausančiam gyvenamajam namui bei kiaulininkystės ūkiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau pagal vekselį vieno iš sutuoktinių pasiskolinti ir į bendrovės sąskaitą įnešti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, kasacinio teismo nebuvo pripažinti kaip savo esme atitinkantys bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiūros, eksploatacijos, remonto ir pan.) išlaidų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, kad atsakovas pasirašė Susitarimus, kuriais tik užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles, taip pat nėra pagrindo teigti, jog minėti Susitarimai atitinka bendro turto tvarkymo, aiškinamo siaurai, sampratą.
55. Dėl CK 3.109 straipsnio 1 punkto 5 dalies, nustatančios, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, taikymo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nėra išreiškusi sutikimo atsakovo Susitarimų su ieškove sudarymui, todėl tik vertintina, ar atsakovės pareiga atsakyti pagal Susitarimus galėjo kilti tuo pagrindu, jog šie Susitarimai buvo sudaryti šeimos interesais.
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais vieno sutuoktinio prisiimti įsipareigojimai versle gali būti kvalifikuojami kaip sudaryti šeimos interesais. Pavyzdžiui, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, o paskola gali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010).
57. Kasacinio teismo praktikoje išskirti du kriterijai, pagal kuriuos vieno sutuoktinio įsipareigojimas, prisiimtas įmonės veikloje gali būti pripažintas sudarytu šeimos interesais. Pirma, sutuoktinis, kuris nebuvo sutarties šalimi, dalyvauja bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisideda prie jo plėtojimo ir yra to juridinio asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-325/2009). Antra, prisiimta prievolė padidino sutuoktinių turto vertę, o ne buvo panaudota įprastinėje bendrovės veikloje, priskirtinoje bendrovės vadovo kompetencijai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas bendrovei perduotų lėšų nepripažino bendra prievole, nes pasiskolinta suma buvo įnešta kaip apyvartines lėšos į bendrovės sąskaitą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pasekmėje pinigai panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, bet įnešti į bendrovės sąskaitą jos įprastinei veiklai ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, šie veiksmai vertintini kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).
58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė bendrovės veikloje nedalyvavo, nebuvo jos akcininkė, nei fiziniu, nei intelektiniu darbu prie įmonės veiklos neprisidėjo, bendrovėje jokių pareigų nevykdė, dirbo Viešojoje įstaigoje „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ (1 t., b. l. 33).
59. Remiantis byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad nauda, gauta iš atsakovo ar jo įmonės su ieškove sudarytų sutarčių būtų kapitalizuota atsakovų bendrovėje padidinant įstatinį kapitalą ar akcijų pirkimui, priešingai, sandoriai (sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Susitarimai su atsakovu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių užtikrinimo) sudaryti vykdant įprastinę bendrovės veiklą, už kurią buvo atsakingas išimtinai tik atsakovas ir kuri nekvalifikuotina kaip veikla šeimos interesais. Susitarimų sudarymo šeimos interesais nepatvirtina ir ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas išsimokėjo 14 000 Eur. Viena vertus, ikiteisminio tyrimo metu šių lėšų panaudojimo aplinkybės nebuvo nustatytos. Kita vertus, net ir nustačius aplinkybę, kad šios lėšos panaudotos šeimos poreikiams, tai nesuponuotų išvados, jog konkretūs Susitarimai, iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimą atsakovei, sudaryti šeimos interesais.
60. Įvertinusi bylos medžiagą ir ieškovės argumentus sprendžiamu klausimu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovų pareigos solidariai atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles nebuvimo.
61. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti šeimos turtu detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015).
Dėl vedybų sutarties nuostatų ginčijimo
62. Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiais vedybų sutarties 3.3 ir 3.4 punktus CK 1.81 straipsnio, 3.105 straipsnio, 6.66 straipsnio pagrindais. Minėti vedybų sutarties punktai nustatė, kad kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės iki ir po šios sutarties sudarymo yra laikomos asmeninėmis kiekvieno iš sutuoktinių prievolėmis, išskyrus prievoles, kurias sutuoktiniai prisiėmė kaip solidarūs bendraskoliai, apie tai aiškiai pažymėdami sutartyje (-yse), kurios (-ių) pagrindu šios prievolės buvo įgytos (Vedybų sutarties 3.3 punktas). Sutarties 3.4. punktas papildomai numatė, kad šios sutarties 3.1 - 3.3 punktuose nustatytas turto / prievolių režimas taikomas bet kokiam sutuoktinių turtui, t. y. nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms, vertybiniams popieriams ir bet kokiam kitam turtui, taip pat bet kokio pobūdžio turtinėms prievolėms.
63. Ieškovė teigia, jog povedybinės sutarties 3.3 ir 3.4 punktai, nurodantys, jog turtinės prievolės, kurias kiekvienas sutuoktinis prisiėmė individualiai, nesvarbu, jog šios prievolės sudarytos bendriems šeimos įsipareigojimams užtikrinti, turi būti laikomos asmeninėmis prievolėmis, pažeidžia ieškovės teises ir atsakovų kreditorių teisėtų lūkesčių principą, kadangi kreditoriai negali numatyti, kuomet atsakovai paskirstys savo prisiimtas prievoles į individualias. Remiantis CK 6.66 straipsniu, akivaizdu, jog sandoris, kuriuo panaikinama solidari atsakovų atsakomybė ieškovės atžvilgiu, pažeidžia jos kaip kreditorės teises, kadangi tokiu būdu ieškovė turi galimybę patenkinti savo reikalavimo teisę tik iš vieno iš atsakovų turto, kuomet povedybinės sutarties 3.3 ir 3.4 punktus pripažinus negaliojančiais, ieškovė turėtų galimybę savo reikalavimą patenkinti iš abiejų sutuoktinių turto.
64. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
65. Sprendžiant dėl ieškovės teisės ginčyti povedybinę sutartį pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra antrosios actio Pauliana sąlygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų prievolė ieškovės atžvilgiu nėra solidari (neįrodytos CK 3.109 straipsnio 1 punkto 2 ir 5 dalyse įtvirtintos sąlygos) nėra pagrindo teigti, jog povedybinės sutarties 3.3 ir 3.4 punktai pažeidė ieškovės teises, kadangi ir be ginčijamos povedybinės sutarties nuostatų galiojimo atsakovų atsakomybė ieškovei nebūtų solidari. Kadangi, kaip minėta, actio Pauliana ieškinys tenkinamas tik nustačius visas atsakomybės sąlygas, vien šiuo pagrindu ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu atmestinas.
66. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas asmeniu, kuriam taikomi aukštesni atsakomybės bei apdairumo standartai, suprato, kad ginčijami vedybų sutarties punktai pažeidžia kreditorių interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, t. y. ieškiniu buvo prašoma vedybų sutarties 3.3 ir 3.4 punktus pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) pagrindu.
67. CK 1.81
straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinys; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
68. Ginčijant sutartį kaip prieštaraujančią viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
69. Šiuo atveju apeliantė akcentuoja, kad vedybų sutartis ir ginčijamos jos nuostatos buvo sudarytos jau sudarius Susitarimus, todėl ja (vedybų sutartimi), iš esmės buvo siekiama sumažinti, apriboti kreditorės (ieškovės) teises nukreipti skolos pagal Susitarimus išieškojimą į atsakovės turtą ir tai pažeidžia geros moralės ir viešos tvarkos reikalavimus.
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, kad vedybų sutartis buvo sudaryta po to, kai atsakovas sutiko solidariai atsakyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių įvykdymą, nesudaro pagrindo jos pripažinti niekine CK 1.81 straipsnio pagrindu, kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovei ir iki povedybinės sutarties sudarymo nekilo prievolė atsakyti solidariai su sutuoktiniu už jo Susitarimais prisiimtas prievoles, todėl jos povedybine sutartimi prisiimti įsipareigojimai nepanaikino ir nesusiaurino ieškovės teisių atsakovų atžvilgiu ir todėl nepažeidė viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų.
71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, vedybų sutartimi nustatytą sutuoktinių turto ir įsipareigojimų teisinį režimą bei įsipareigojimų pagal Susitarimus apimtis, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl ginčijamų povedybinės sutarties nuostatų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.81 straipsnio pagrindu neįrodo, jog ginčijamos povedybinės sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
72. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde be argumentų, kuriais nesutinkama su teismo sprendimo išvadomis dėl vedybų sutarties nuostatų nepripažinimo negaliojančiomis, papildomai pažymima, jog teismo sprendimas šiuo klausimu nėra motyvuotas.
73. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiamoje teismo sprendimo dalyje nurodyti trumpi ir lakoniški motyvai, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
74. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo prievolė, kilusi Susitarimų pagrindu yra subsidiari, teismas priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą – skolą ieškovei priteisti iš atsakovo. Todėl aptarta sprendimo dalis paliekama nepakeista, jos motyvus dėl atsakovo prievolės pobūdžio pakeičiant šioje nutartyje išdėstytais.
75. Ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų netenkinus, jų išlaidos, patirtos dėl apeliacinių skundų pateikimo ir rengimo, neatlyginamos, tačiau tenkinamas ieškovės prašymas atlyginti jos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad šios išlaidos sudaro 780 Eur. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
76. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi apeliantui L. B. buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (2 843 Eur) už apeliacinį skundą mokėjimas, iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, iš jo valstybės naudai priteisiamas 2 843 Eur žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai).
77. Atsakovas ir trečiasis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės, neprašė atlyginti jų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, prašė atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas nevertinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 843 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NORTH AMERICAN FUR AUCTIONS INC, juridinio asmens kodas 102420353, naudai 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Paminėta tekste:
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CK
CK6 6.193 str. Sutarčių aiškinimo taisyklės
e3K-3-365-403/2019
CK6 6.90 str. Garantijos samprata
CK6 6.70 str. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
CK6 6.42 str. Prievolės įvykdymo užtikrinimo pateikimas
3K-3-172/2007
CK6 6.6 str. Solidarioji skolininkų pareiga
3K-3-118/2011
CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
e3K-3-124-219/2019
CK3 3.88 str. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
CK3 3.109 str. Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto
3K-3-682/2013
CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
3K-3-173-969/2015
CK1 1.81 str. Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas
CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
3K-P-311/2012
e3K-7-115-469/2020
3K-3-34-313/2020
CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas