2021 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (arba) delspinigių sumažinimo ir įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Saugvila“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) dalį atliktų įskaitymų negaliojančiais; taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 7 061,72 Eur, 209,80 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė alternatyvius reikalavimus: sumažinti atsakovės apskaičiuotus delspinigius; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 7 061,72 Eur įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus ir 209,80 Eur palūkanų.
2. Nurodė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės 2017 m. birželio 5 d. paskelbtame „Elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo magistraliniuose keliuose“ viešajame pirkime (toliau – Pirkimas), kurio tikslas – suprojektuoti ir įrengti 14 naujų elektromobilių įkrovimo prieigų (toliau – Įkrovimo prieiga). Pirkimas buvo padalintas į 14 dalių pagal skirtingas Įkrovimo prieigas skirtinguose magistraliniuose keliuose. Ieškovės pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais 9 dalyse, todėl 2017 m. spalio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartis: Nr. S 641, Nr. S 642, Nr. S 643, Nr. S 644, Nr. S 645, Nr. S 646, Nr. S 647, Nr. S 648 ir Nr. S 649 (toliau – Sutartys). Pagal šias Sutartis ieškovė privalėjo parengti Įkrovimo prieigų projektus ir atlikti rangos darbus per 9 mėnesius nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos (neįskaičiuojant rangos darbų techninės pertraukos laikotarpio žiemos metu, t. y. nuo gruodžio 15 dienos iki kovo 15 dienos), t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. Rangos darbai nebuvo užbaigti iki Sutartyje numatyto termino, jie faktiškai buvo baigti 2018 metų gruodžio viduryje ir Įkrovimo prieigos jau buvo faktiškai naudojamos nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Todėl atsakovės atliktas delspinigių įskaitymas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. yra iš dalies neteisėtas. Ieškovei perskaičiuota delspinigių suma, apskaičiuota nuo 2019 m. spalio 18 d. iki perėmimo pažymose nurodyto faktinio darbų užbaigimo laiko, turėtų būti 3 623,45 Eur. Neteisingas Sutarčių sąlygų taikymas ir klaidingas delspinigių apskaičiavimas yra pagrindas pripažinti dalį atsakovės atlikto įskaitymo negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei jai priklausančią 7 061,72 Eur. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieškovė, apskaičiuodama delspinigius, tinkamai taikė Sutarčių sąlygas, ieškovė prašė sumažinti delspinigius iki 3 623,45 Eur, remdamasi teismo teise mažinti netesybų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: sumažino atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskaičiuotus delspinigius iki 3 623,45 Eur; priteisė iš atsakovės ieškovės UAB „Fima“ naudai 7 061,72 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 209,80 Eur kompensacinių palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 7 271,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 301,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad darbai pagal Sutartis nebuvo baigti nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d., tarp šalių nekilo. Ieškovė taip pat iš esmės neginčijo aplinkybės, kad visi darbai pagal sutartį buvo baigti iki 2019 m. kovo 5 d. Ginčas iš esmės kilo dėl delspinigių skaičiavimo pradžios momento. Teismas sprendė, kad aptartų Pirkimo sąlygų 7 punkto, FIDIC Raudonosios knygos bendrųjų sąlygų (toliau – ir FIDIC bendrosios sąlygos) 8.7, 8.2 punktų, Konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.1.3.3., 1.1.3.5. punktų nuostatų analizė leidžia daryti šias išvadas: pirma, darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga; antra, netesybos mokamos už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos perėmimo pažymoje; trečia, baigimo laiką taip pat apima baigiamieji bandymai ir visas Sutartyje nurodytas darbo užbaigimas.
5. Priėmimo pažymos įrodo, kad visi darbai buvo tinkamai baigti pagal sutartį iki perėmimo procedūros, t. y. iki 2019 m. kovo 5 d. Ieškovė iš esmės neneigė priėmimo pažymoje nurodytos visų darbų atlikimo pabaigos termino. Aplinkybę, kad buvo nustatyti tik tam tikri darbų trūkumai bei nebuvo gauti kontroliniai laboratoriniai tyrimai ir bandymų rezultatai bei nepateikta išpildomoji dokumentacija ir kadastrinė byla, įrodo Inžinieriaus objektų apžiūros aktai, o vien ieškovės subjektyvus situacijos interpretavimas savaime nepaneigia nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad visi darbai pagal Sutartį nebuvo tinkamai atlikti iki 2019 m. kovo 5 d. Taigi ieškovei iki Sutartyje numatyto termino neatlikus visų darbų, remiantis nurodytomis Sutarčių nuostatomis, atsakovas turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. bei vykdytiną reikalavimą išskaityti iš ieškovei mokėtinų sumų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnis, 6.134 straipsnis). Ginčo dėl pranešimo, kuriuo ieškovė buvo informuota apie vienašalį įskaitymą, formos ir turinio tarp šalių nekilo. Taigi, remiantis atsakovės nurodytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti ieškovės atliktus įskaitymus neteisėtais ir nepagrįstais. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad negavusi baigiamųjų bandymų rezultatų, ieškovė neturėjo teisės pagal konkrečiųjų sąlygų 8.2 punktą ir 10.1 punktą prašyti inžinieriaus išduoti perėmimo pažymos, o neperdavusi išpildomosios dokumentacijos ir kadastrinių bylų, perduoti darbus pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktą (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).
6. Perėmimo pažymoje ir įkrovimo prieigų ataskaitoje nurodytos aplinkybės, kad įkrovimo stotelės statybos darbai faktiškai buvo atlikti ankščiau ir įkrovimo prieigomis galima buvo naudotis 2018 m. gruodžio 21 d., nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad visi darbai pagal Sutartį buvo baigti tik 2019 m. kovo 5 d. bei atsakovės teisės skaičiuoti netesybas. Tačiau ieškovės nurodytos aplinkybės reikšmingos sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
7. Ieškovė nurodė alternatyvų prašymą – sumažinti delspinigius iki 3 623,45 Eur. Prašymą grindė šiais argumentais: 1) ieškovė įvykdė visas savo prievoles atlikti darbus iki perėmimo pažymose nurodytų datų ir netgi užtikrino Įkrovimo prieigų funkcionavimą nuo 2018 m. gruodžio 21 d.; 2) nuo faktinio darbų atlikimo ir Įkrovimo prieigų eksploatavimo pradžios (2018 m. gruodžio 21 d.) atsakovė nepatyrė jokių nuostolių; 3) ieškovė 7 061,72 Eur delspinigius apskaičiavo už laikotarpį, kada vyko formalios jau atliktų darbų perdavimo procedūros; ši darbų perdavimo atsakovei procedūra užtruko ne dėl ieškovės kaltės. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti delspinigių dydį.
8. Ginčo dėl Sutartyje numatyto 0,02 procento netesybų dydžio tarp šalių nekilo, t. y. ieškovė neįrodinėjo, kad nurodytas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Taip pat teismas neturi pagrindo spręsti, kad 0,02 procentų netesybų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo reikalavimų ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog 0,05 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną savaime nepripažįstama per didele (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
9. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovės nurodytos aplinkybės dėl dalies prievolės įvykdymo bei atsakovei nepateikus įrodymų apie ekonominius praradimus, nepatogumus, suvaržymus, sudaro pagrindą sumažinti netesybų dydį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą sumažinti netesybas, skaičiuojant jas nuo Sutartyje numatytos darbų atlikimo pabaigos (2018 m. spalio 18 d.) iki statybos darbų faktinio atlikimo dienos, nurodytos darbų perėmimo pažymose (2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d.) dėl žemiau nurodytų argumentų.
10. Pirma, ieškovė iki 2018 m. gruodžio vidurio atliko visus statybos darbus ir užtikrino Įkrovimo prieigų funkcionavimą. Tai patvirtina UAB „Saugvila“ išduotose perėmimo pažymose nurodyta aplinkybė, kad faktiškai visi statybos darbai buvo baigti vėliausiai iki 2018 m. gruodžio 14 d. Pažymose nurodyta, kad nors objekto galutinės apžiūros akte buvo nurodyti smulkūs nebaigti darbai ir defektai (atsėti žolę, įtvirtinti ženklų atramas, sutvarkyti stoginės lietvamzdį, atstatyti pažeistus kelio bortus ir kt.), tačiau jie neturi esminės įtakos, darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti. Taip pat antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2018 m. gruodžio 13 d.) nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. aštuoniose elektromobilių įkrovimo stotelėse yra visi įrenginiai, reikalingi tinkamai veikti Įkrovimo prieigoms (įrenginys skirtas įkrovimui, pastogė, kamera reaguojanti nuo judesio, vaizdo spinta, paskirstymo spinta, kelio ženklinimai). Kaip matyti iš Įkrovimo prieigų ataskaitų, Įkrovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2020 m. gruodžio 21 d. Nepateikta duomenų, kad atsakovė dėl veikiančių Įkrovimo prieigų būtų pareiškusi pretenziją. Be to, apie tai, kad ieškovė statybos darbus atliko dar 2018 m., patvirtina ir pačios atsakovės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pažymėta, kad 2018 m. buvo planuojama įrengti 14 elektromobilių įkrovimo prieigų magistraliniuose keliuose, o nurodyta, kad įvykdyta 13. Tai patvirtina, kad elektromobilių įkrovimo prieigų statybos darbai vėliausiai buvo baigti iki 2018 m. gruodžio 14 d., o jomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Taigi, nors buvo nustatyti darbų trūkumai, tačiau net ir jiems esant, Įkrovimo prieigos faktiškai veikė, t. y. trūkumai neturėjo esminės reikšmės naudojantis darbų rezultatu.
11. Antra, viešųjų pirkimų bylose kasacinis teismas suformavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
12. Atsakovės atsiliepime ir triplike nurodytos aplinkybės, kad elektromobilių įkrovimo stotelių neveikimas darė žalą atsakovės reputacijai, sukėlė nepatogumus kelių naudotojams, mažino visuomenės pasitikėjimą valstybės vykdomais projektais, turėjo įtakos biudžeto finansavimui, kėlė grėsmę netekti ES finansavimo, nepagrįstos jokiais objektyviais patikimais duomenimis, o tik deklaratyviais samprotavimais, kurių pagrindu teismas negali daryti bent tikėtinos išvados dėl nurodytų aplinkybių realumo bei jų ryšio su ieškovo prisiimtų įsipareigojimų tinkamu neįvykdymu (CK 6.246 – 6.247 straipsniai). Kita vertus, netesybos sumažintos nuo to momento, kai įkrovimo stotelėmis faktiškai buvo įrengtos ir jomis galima buvo naudotis, t. y. kuomet tikslas, kurio šalys siekė sudarydamos Sutartį, buvo pasiektas. Todėl nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės patirtus suvaržymus, nepatogumus, finansavimo praradimus, netesybų nemažinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimų bei netesybų paskirties.
13. Trečia, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. SP18/1578 ieškovė kreipėsi į Inžinierių, pranešdama, kad darbus pagal Sutartis planuoja pabaigti iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir prašė Inžinieriaus atlikti galutinį darbų patikrinimą bei išduoti perėmimo pažymas. Pirminiuose objekto apžiūros aktuose buvo nustatyti smulkūs nebaigti darbai ir defektai, tačiau jie neturi esminės įtakos, darbus naudojant numatytiems tikslams pasiekti. Taip pat Inžinierius nurodė, kad yra negauti kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatai, nepateikta išpildomoji dokumentacija ir kadastrinė byla. Inžinierius 2018 m. gruodžio 17 d. raštu atmetė prašymą išduoti perėmimo pažymas ir nurodė, kad ištaisius defektus ir gavus teigiamus kontrolinių bandymų rezultatus vykdys pakartotinę apžiūrą. 2018 m. gruodžio 17 d. raštu ieškovė Inžinieriui pranešė apie tai, kad visi fiziniai darbai pagal Sutartis buvo užbaigti 2019 m. gruodžio 15 d. 2018 m. gruodžio19 d. pranešimu ieškovė nurodė, kad visus smulkius trūkumus ir neatliktus darbus planuoja ištaisyti iki 2019 m. sausio 9 d. Ieškovė 2019 m. vasario 8 d. dar kartą pranešė Inžinieriui ir užsakovui apie galimą pradėti perėmimo pažymos išdavimo procedūrą. Inžinierius atlikto pakartotines Įkrovimo prieigų apžiūras 2019 m. vasario 19 d. – 2019 m. vasario 21 d. ir parengė naujus objektų galutinės apžiūros aktus, tačiau antrųjų apžiūros aktų išvadose taip pat pažymėta apie smulkius nebaigtus darbus ir negautus kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatus, nepateiktą išpildomąją dokumentaciją ir kadastrinę bylą. 2019 m. kovo 1 d. galutinės apžiūros aktuose, Inžinierius pažymėjo, kad yra gauti kontrolinių laboratorinių tyrimų ir bandymų rezultatai, pateikta išpildomoji dokumentacija ir kadastrinė byla. Inžinierius 2019 m. kovo 5 d. rašte, įvertino laboratorinius tyrimus, kaip patenkinamus, nurodė, kad ieškovė pateikė išpildomąją dokumentaciją ir kadastrines bylas, todėl siūlė atsakovei organizuoti darbų rezultato priėmimo-perdavimo procedūrą. 2019 m. kovo 19 d. – 2019 m. kovo 22 d. Inžinierius išdavė priėmimo pažymas pagal kiekvieną sutartį. Taigi darytina išvada, kad ieškovė bendradarbiavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti nustatytus darbų trūkumus, informuodavo Inžinierių dėl objektų apžiūros, perėmimo pažymų išdavimo bei iki 2019 m. kovo 5 d. pašalino nustatytus darbų trūkumus.
14. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės paskaičiuotus delspinigius nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. mažinti, juos skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 18 d. iki tada, kai faktiškai buvo atlikti elektromobilių įkrovimo stotelių statybos darbai, nurodyti perėmimo pažymose. Atsakovė iš viso įskaitė 10 685,17 Eur delspinigių iš ieškovei mokėtinų sumų pagal 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 15 d. išrašytas rangovo sąskaitas. Teismui pripažinus, kad yra pagrindas mažinti paskaičiuotus delspinigius iki 3 623,45 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistinas 7 061,72 Eur įsiskolinimas už atliktus rangos darbus (10 685,17 Eur – 3 623,45 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė Automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės UAB „Fima“ ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismo išvados prieštarauja viena kitai ir lemia nepagrįstą procesinį rezultatą.
15.1.1. Teismas laikė, kad ieškovė iki perdavimo procedūros neįvykdė visų numatytų darbų ir konstatavo, kad apeliantė turėjo teisę įskaityti netesybas iki 2019 m. kovo 5 d. Ši išvada, kartu su išvada, kad už tokį pažeidimą sulygti delspinigiai nėra neprotingai dideli, turėjo lemti reikalavimo mažinti netesybas atmetimą.
15.1.2. Nesuprantama, kodėl teismas perėmimo pažymose nurodytas aplinkybes bei aplinkybę, kad Įkrovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d., laikė nepakankamomis įrodyti, kad darbai buvo užbaigti anksčiau nei iki 2018 m. kovo 5 d., tačiau būtent šiomis aplinkybėmis remiantis mažino ieškovei taikytinas netesybas.
15.1.3. Teismo išvada, kad Įkrovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d., yra prieštaringa. Apeliantė nereiškė pretenzijų ieškovei dėl Įkrovimo prieigų įjungimo, nes Įkrovimo prieigų įjungimas ieškovės sąskaita ir rizika nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki darbų perdavimo apeliantei buvo viena iš sąlygų nenutraukti sutarčių su ieškove. Tad tai, kad Įkrovimo prieigomis ieškovės rizika ir sąskaita galėjo naudotis kiti kelių naudotojai, nepatvirtina darbų perdavimo apeliantei ar kad apeliantė jomis naudojosi.
15.1.4. Statybos darbų užbaigimą 2018 m. gruodžio viduryje teismas pagrindė apeliantės 2018 m. veiklos ataskaita. Tai yra itin formalu. Įsigilinus į šioje ataskaitoje pateiktas pastabas matyti, kad apeliantė nepripažino, kad darbai yra įvykdyti 2018 m. gruodį, o tik pažymėjo, kad Įkrovimo prieigos yra įjungtos.
15.1.5. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė bendradarbiavo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti darbų trūkumus, juos pašalino 2019 m. kovo 5 d. Ši išvada taip pat yra prieštaringa, nes teismas taip pat konstatavo, kad negavusi baigiamųjų bandymų rezultatų, ieškovė neturėjo teisės pagal konkrečiųjų sąlygų 8.2 punktą ir 10.1 punktą prašyti inžinieriaus išduoti perėmimo pažymos, o neperdavusi išpildomosios dokumentacijos ir kadastrinių bylų, perduoti darbus pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktą.
15.2. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria, nors ir buvo konstatavęs, kad Sutartyje sulygtas netesybų dydis nėra neprotingai didelis, teismas vis vien ėmėsi vertinti netesybų santykį su nuostoliais ir padarė išvadą, kad apeliantė patirtų nuostolių realumo ir ryšio su ieškovės prisiimtais įsipareigojimais nepagrindė. Toks vertinimas ir įrodinėjimo naštos paskirstymas paneigia netesybų esmę ir teismų praktikos išaiškinimus.
15.2.1. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.).
15.2.2. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Galimas teismo įsikišimas į šalių sutartinius teisinius santykius yra ribotas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-367-178/2018).
15.2.3. Sprendžiant netesybų mažinimo klausimą taikomas esminis kriterijus – netesybų su nuostoliais santykis, tačiau nenustačius, kad šalių sulygti delspinigiai būtų neprotingai dideli, nėra pagrindo taikyti šį kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
15.2.4. Sprendžiant ar netesybos yra neprotingai didelės, reikšmingos šios aplinkybės: Sutartys buvo sudarytos dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros – valstybinės reikšmės kelių – vystymo; vykdant Sutartis terminas apeliantei turėjo esminės reikšmės; Sutartys finansuojamos ne tik Lietuvos Respublikos biudžeto, bet ir ES struktūrinės paramos lėšomis; ieškovė, prieš sudarydama sutartis, turėjo pakankamai laiko susipažinti su jų sąlygomis, įvertinti galimybę darbus atlikti per sutartyse nustatytus terminus; ieškovė įvykdė Sutartyse sulygtus darbus 139 dienomis viršijusi jų atlikimo terminą, darbus atliko su defektais.; apeliantė turėjo teisinį pagrindą nutraukti su ieškove sutartis nuo 2018 m. gruodžio 18 d., tačiau to nepadarė; kitas rangovas elektromobilių stoteles įrengė per 5 mėnesius; ieškovė netesybų dydį pradėjo ginčyti tik po to, kai ieškovei pradėta taikyti sutartinė atsakomybė; ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl netesybos yra neprotingai ar aiškiai per didelės; apeliantė neturėjo teisės netaikyti netesybų sutartyse nustatyta tvarka.
15.2.5. Perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Tai apeliantė ir padarė.
16. Ieškovė UAB „Fima“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo, o jį išsprendus ir priėmus apeliacinį skundą: atmesti apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Rangos sutartyse nurodytas delspinigių dydis ir skaičiavimo tvarka neriboja teismo teisės mažinti delspinigius. Teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti sutartyse nurodytus 0,02 procento delspinigius iki Perėmimo pažymų išdavimo. Todėl teismas atmetė pirmąjį ieškovės alternatyvųjį reikalavimą. Tačiau šios teismo išvados niekaip neribojo teismo diskrecijos teisės taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį ir mažinti netesybas. Todėl teismo išvados yra ne prieštaringos, o logiškos, nuoseklios, teisingos ir teisėtos.
16.2. Ieškovė 2018 m. gruodį jau buvo atlikusi visus statybos darbus tam, kad Įkrovimo prieigos veiktų visu pajėgumu ir būtų prieinamos visuomenei. Tuo tarpu apeliantės pateikti svarstymai apie tai, kad ji nesinaudojo Įkrovimo prieigomis, neatitinka tikrovės. Visa eilė faktų patvirtina, kad ieškovė įrengė Įkrovimo prieigas valstybinės reikšmės keliuose ir kiekvienas trečiasis asmuo galėjo laisvai ir nevaržomai naudotis Įkrovimo prieigomis.
16.3. Apeliantė nepateikė argumentų, kodėl teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigių. Apeliantės pateikiamos tariamos aplinkybės apie patirtus nepatogumus ir palyginimus su kitų rangovų atliktais rangos darbais neįrodo apeliantės nuostolių. Apeliantės pateiktos nuorodos į rangos sutarčių nutraukimą, deklaratyvūs teiginiai apie galimus ES investicijų praradimus leidžia įtarti, kad delspinigiais apeliantė ne siekia kompensuoti savo tariamus praradimus, o nubausti ieškovę.
16.4. Teismas taikė du atskirus delspinigių mažinimo pagrindus. Teismas sumažino delspinigius ne tik dėl to, kad apeliantė neįrodė realių nuostolių dydžio, bet ir dėl to, kad ieškovė įvykdė visas savo pagrindines prievoles pagal rangos sutartis iki to momento, kada delspinigiai buvo sumažinti. Tuo tarpu apeliantė neginčija fakto, kad ieškovė buvo atlikusi savo prievoles ir buvo galima naudotis rangos darbų rezultatu.
16.5. Teikdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo, kad ji neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio, nes ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pagrindu. Šioje byloje apeliantė negina viešojo intereso. Kadangi apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio be pagrindo, todėl jos apeliacinio skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apeliantės ieškovės atžvilgiu apskaičiuotus delspinigius. Teisėjų kolegija su tuo sutinka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: pirma, ieškovei iki Sutartyje numatyto termino neatlikus visų darbų, remiantis Sutarčių nuostatomis, apeliantė turėjo teisę skaičiuoti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d. bei vykdytiną reikalavimą išskaityti iš ieškovei mokėtinų sumų, t. y. atlikti 10 685,17 Eur dydžio įskaitymą; antra, 0,02 procentų netesybų dydis nėra neprotingai didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo reikalavimus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros; trečia, ieškovei įvykdžius dalį prievolės, o apeliantei nepateikus įrodymų apie ekonominius praradimus, nepatogumus, suvaržymus, tai sudaro pagrindą sumažinti netesybų dydį iki 3 623,45 Eur (netesybas, skaičiuojant jas nuo Sutartyje numatytos darbų atlikimo pabaigos (2018 m. spalio 18 d.) iki statybos darbų faktinio atlikimo dienos, nurodytos darbų perėmimo pažymose (2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d.). Apeliantė pirmųjų dviejų pirmosios instancijos išvadų neginčija, nepagrįsta laiko trečiąją išvadą.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
20. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kuriais teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismas gali mažinti netesybas tik nustatęs vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
21. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę mažinti netesybas, jei dalis prievolės įvykdyta, netgi konstatavęs, kad šalių sulygti delspinigiai nėra neprotingai dideli. Šiame kontekste apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo teisėjų kolegija atmeta, nes teismas, konstatavęs, kad netesybos nėra neprotingai didelės, savaime kartu neprivalo daryti išvados, kad jos negali būti mažinamos, jeigu skolininkas įvykdo dalį prievolės, todėl šia prasme pirmosios instancijos teismo išvados yra logiškos ir nuoseklios. Minėta, kad pagal nurodytą nuostatą savarankišku netesybų mažinimo pagrindu laikoma aplinkybė, kad skolininkas įvykdė dalį prievolės.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo atveju ieškovas buvo įvykdęs dalį prievolės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Įstatymų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, ar kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Kadangi tarp šalių yra susiklostę iš viešųjų pirkimų kilę statybos rangos teisiniai santykiai, CK 6.258 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama kartu su CK 6.694 straipsniu, reglamentuojančiu rangos darbų perdavimą ir priėmimą. CK 6.694 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą; darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.
23. Pagal šalių sudarytas Sutartis prievolės dalykas yra vienas bendras darbų rezultatas, kuris sutartyje nustatytu terminu apeliantui nebuvo perduotas. Vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 1 dalimi, apeliantui rangos darbai galėjo būti perduoti tik atlikus visus Sutartyse numatytus darbus, o ne užbaigus kurį nors iš rangos darbų etapų. Prievolės dalies įvykdymas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį turi būti suprantamas kaip tinkamas dalomos prievolės dalies (CK 6.24 straipsnio 1 dalis) įvykdymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, o šalys to neginčija, ieškovas tinkamai, t. y. sutartyje nustatytu terminu neįvykdė prievolės perduoti visą darbų rezultatą, taip pat Sutartyse nustatytu būdu (Sutartyse tokio būdo nesant numatyto) neperdavė ir tarpinių darbų rezultatų. Todėl ginčo atveju netesybų mažinimas pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį tuo pagrindu, kad įvykdyta dalis prievolės,nėra galimas, net jeigu jau 2018 m. gruodžio 21 d. dalis darbų buvo faktiškai atlikta. Nustatyta, kad pagal Sutartis ieškovė privalėjo atlikti rangos darbus per 9 mėnesius nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d. Ginčo dėl to, kad 2018 m. spalio 17 d. visi Sutartimis sulygti darbai nebuvo atlikti ir perduoti apeliantei, nėra.
24. Nustatyta, kad Supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygų 7 punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminas yra viena iš esminių sutarties sąlygų, o įsipareigojimas įvykdyti pirkimo sutartyje nurodytus darbus per pirkimo sutartyje nustatytą terminą yra esminis tiekėjo įsipareigojimas. Šio įsipareigojimo neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra esminis pirkimo sutarties pažeidimas. Sutartimi nustatyta, kad darbų neatlikus laiku, perkančioji organizacija privalės panaudoti pirkimo sutartyje numatytas priemones – kompensaciją už uždelsimą – 0,02 procento priimtos sutarties sumos be PVM per diena (delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų), o po to visą pirkimo sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą – 10 procentų priimtos sutarties sumos (be PVM) – ir pirkimo sutarties nutraukimą.
25. 2009 m. FIDIC bendrųjų sąlygų 8.7 punkte numatyta, kad jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų [Baigimo laikas], tai, pagal 2.5 punktą [Užsakovo pretenzijos], jis privalo Užsakovui sumokėti kompensaciją. Kompensacija už uždelsimą turi būti laikoma Pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo Baigimo laiko ir datos, nurodytos Perėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktą mokama suma neturi viršyti visos Pasiūlymo priede įrašytos kompensacijos už uždelsimą (jeigu yra) sumos. Baigimo laikas apibrėžtas Konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.1.3.3. punkte (Baigimo laikas), nustatant, kad tai laikas, skaičiuojamas nuo darbų pradžios, per kurį turi būti baigti pagal sutartį numatyti darbai bei ištaisyti bet kurie jų defektai.
26. FIDIC bendrųjų sąlygų 8.2 punkte numatyta, kad rangovas privalo baigti visus Darbus ir kiekvieną Grupę per Darbų arba Grupės (atsižvelgiant į situaciją) Baigimo laiką įskaitant: (a) atliekamus Baigiamuosius bandymus, ir (b) visa Sutartyje nurodyto darbo užbaigimą; to reikalaujama, kad Darbai arba Grupė būtu laikoma baigta perimant pagal 10.1 punktą [Darbų ir Grupių perėmimas]. FIDIC bendrųjų sąlygų 8.2 punktą papildo Konkrečiosios sutarties sąlygos, numatančios, kad darbai bus laikomi užbaigti tą dieną, kuri nurodyta Inžinieriaus išduotoje Perėmimo pažymoje. Konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.1.3.5 punkte, kuris numato, kad ją pasirašo Užsakovas, Rangovas, Inžinierius ir kiti paskirtieji atstovai. Perėmimo pažymos išdavimas laikomas Darbų rezultato atidavimu naudoti Užsakovui pagal CK 6.698 straipsnį ir visų Rangovo atliktų Darbų perdavimu Užsakovui pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnį. Perėmimo pažyma atitinka Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo Statytojui (Užsakovui) akto sąvoką.
27. Pirkimo sąlygų 7 punkto, FIDIC bendrųjų sąlygų 8.7, 8.2 punktų, Konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.1.3.3., 1.1.3.5. punktų nuostatų analizė leidžia daryti šias išvadas: pirma, darbų atlikimo terminas yra esminė Sutarčių sąlyga; antra, netesybos mokamos už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos, nurodytos Perėmimo pažymoje; trečia, baigimo laikas taip pat apima baigiamuosius bandymus ir visą Sutartyse nurodytų darbų užbaigimą; ketvirta, pagal Sutartis darbai bus laikomi užbaigti tą dieną, kuri nurodyta Inžinieriaus išduotoje Perėmimo pažymoje, t. y. Sutartyse nenumatytas darbų vykdymas ir perdavimas etapais – pagal Sutartis turėjo būti užbaigti ir perduoti visi Sutartyse sulygti darbai.
28. CK 6.694 straipsnio 5 dalis nustato, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai; tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Ši įstatymo nuostata atitinka šalims privalomą sutartinę nuostatą, kas savo ruožtu reiškia, kad nagrinėjamu atveju netesybų pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį tuo pagrindu, kad įvykdyta dalis prievolės, mažinimas yra negalimas. Taigi nustačius, kad visi darbai buvo tinkamai baigti pagal Sutartis tik 2019 m. kovo 5 d., konstatuotina, kad iki 2019 m. kovo 5 d. ieškovė apeliantei neįvykdė jokios dalies pagal Sutartis turėtos prievolės perduoti darbų rezultatą, o aplinkybės, kad Įkrovimo prieigomis pradėta naudotis nuo 2018 m. gruodžio 21 d. bei tai, kad ieškovė vėluodama atlikti darbus pagal Sutartis ir negalėdama nei gauti Perėmimo pažymos, nei perduoti darbų, vykdė aktyvius veiksmus, siekdama įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus (ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė bendradarbiavimu), neturi jokios reikšmės, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tuo tarpu faktiškai atliktų ir tinkamai neperduotų darbų apimtis gali būti vertinama sprendžiant dėl netesybų mažinimo pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl netesybų neprotingo dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netesybos nėra neprotingai didelės ir šita teismo išvada nėra skundžiama.
29. Papildomai pažymėtina, kad dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).
30. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia (be kita ko), susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais, todėl jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
31. Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai mažindamas apeliantės apskaičiuotus delspinigius tuo pagrindu, kad ieškovė įvykdė dalį prievolės, suabsoliutino savo teisę mažinti netesybas, taip pat neatsižvelgė į daugetą reikšmingų aplinkybių. Pirmiausia, apeliantės apskaičiuoti delspinigiai, sudarantys 10 685,17 Eur, yra santykinai nedideli, lyginant juos su Sutarčių dalyko verte, kuri yra 535 512,71 Eur (Sutarties Nr. 641 vertė – 55 217,20 Eur, Sutarties Nr. 642 – 56 866,25 Eur, Sutarties Nr. 643 – 59 984,95 Eur, Sutarties Nr. 644 – 56 350,61 Eur, Sutarties Nr. 645 – 60 547,66 Eur, Sutarties Nr. 646 – 55 051,35 Eur, Sutarties Nr. 647 – 64 804,97 Eur, Sutarties Nr. 648 – 56 250,84 Eur, Sutarties Nr. 649 – 70 438,88 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nevertina netesybų kaip neprotingai didelių, atsižvelgdamas ir į prievolės vykdymo praleidimo terminą – rangovas uždelsė vykdyti prievolę nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. kovo 5 d., t. y. penkis mėnesius, kai visas Sutartyse nustatytas prievolės vykdymo terminas buvo devyni mėnesiai. Taip pat šiuo atveju labai svarbi aplinkybė – sutartinių santykių pobūdis. Sutartys kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kai apeliantė yra viešasis juridinis asmuo, valstybės įstaiga, o ieškovė – privatus juridinis asmuo, verslininkė, kuri turėjo ir galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius.
33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant netesybų mažinimo pagrįstumo klausimą, svarbios apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Sutartys buvo sudarytos dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros – valstybinės reikšmės kelių – vystymo, todėl vykdant Sutartis terminas apeliantei turėjo esminę reikšmę; Sutartys finansuojamos ne tik Lietuvos Respublikos biudžeto, bet ir ES struktūrinės paramos lėšomis, todėl dėl netinkamo jų vykdymo apeliantei grėsė sankcijos. Nors nurodydama šias aplinkybes ir jomis grįsdama patirtus nuostolius, apeliantė negalėjo pateikti įrodymų, kokius konkrečius finansinius netekimus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, ji patyrė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės kartu su aplinkybėmis išdėstytomis šios nutarties 31 punkte sudaro pagrindą spręsti, kad 10 685,17 Eur yra tinkamai nustatyti minimalūs apeliantės nuostoliai, patirti dėl netinkamo Sutarčių vykdymo.
34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis).
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo priėmimo
35. Ieškovės teigimu, apeliacinis skundas priimtas su trūkumais – apeliantė nesumokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nors tokią pareigą turėjo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį kaip asmuo, siekiantis apginti viešąjį interesą, nes teikdama apeliacinį skundą, gina valstybės interesus viešųjų pirkimų srityje. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors viešieji pirkimai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau ieškinio ar apeliacinio skundo viešųjų pirkimų byloje padavimas nelaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, šalinančiu asmens pareigą mokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1693/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantė turėjo sumokėti 164 Eur žyminį mokestį, paduodama apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys).
36. Atsižvelgiant į šios nutarties 28 punkte nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinis skundas priimtas su trūkumais. Pagal CPK 316 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad už apeliacinį skundą nesumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, turi nustatyti terminą apeliantui šiam trūkumui pašalinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą pastebi išnagrinėjęs bylą iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, tai turi atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą apeliantui šiam trūkumui pašalinti. Jeigu teismas nepasinaudoja trūkumų šalinimo institutu, tai taisyti klaidas dėl žyminio mokesčio gali tik neperžengdamas tam tikrų ribų, t. y. atsižvelgdamas į didžiausią sumokėto žyminio mokesčio sumą tame procese, tam, kad nepažeistų šalių lygiateisiškumo principo ir nepriimtų siurprizinio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016). Šioje byloje už ieškinį sumokėtas 164 Eur žyminis mokestis, todėl už apeliacinį skundą nustatytinas analogiškas, 164 Eur dydžio, žyminis mokestis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
38. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
39. Apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti. Konstatavus, kad apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 164 Eur žyminį mokestį, šis mokestis priteisiamas iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Fima“, juridinio asmens kodas 121289694, 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Vytautas Zelianka
Paminėta tekste:
CK
CK6 6.694 str. Darbų perdavimas ir priėmimas
e3K-3-95-313/2020
CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
3K-3-235-690/2016
3K-3-170/2013
e2A-367-178/2018
e3K-3-138-684/2018
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
3K-7-304/2007
3K-3-401/2008
3K-7-378/2005
3K-3-85/2007
CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
CK6 6.63 str. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę
CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
CK6 6.24 str. Dalomosios prievolės
CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
CK1 1.2 str. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai
3K-3-372/2014
3K-3-145/2012
3K-3-138/2011
3K-3-383/2012
CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
CPK 316 str. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas
CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas