2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėję civilinę bylą pagal ieškovų J. A., R. A. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti priešieškinio padavimo terminą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras“ ieškinį atsakovams A. Š., R. A. ir J. A. dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, D. M.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) „Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras“ (toliau – ir ieškovė arba sveikatos priežiūros centras) pacientės J. Š. (toliau – pacientė) pilnametė dukra J. A. 2022 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) ir prašė atlyginti jai 250 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl pacientės, jos mamos, sveikatai padarytos žalos. 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas A. Š. kreipėsi į Komisiją ir prašė atlyginti žalą, atsiradusią dėl pacientės, jo sutuoktinės, sveikatai padarytos žalos, priteisiant jam 7 780 Eur turtinės žalos, 250 000 Eur neturtinės žalos. 2022 m. lapkričio 3 d. pacientės pilnametė dukra R. A. kreipėsi į Komisiją ir prašė atlyginti jai 250 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl pacientės, jos motinos, sveikatai padarytos žalos.
2. Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. nusprendė, kad pacientei buvo teikiamos netinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m spalio 16 d. bei tai, kad žala pacientės sveikatai priežastiniu ryšiu yra susijusi sveikatos priežiūros centre teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pareiškėjo A. Š. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo tenkintas iš dalies, įpareigojant sveikatos priežiūros centrą atlyginti A. Š. 20 000 Eur neturtinę žalą. Prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas nebuvo. Komisija netenkino pacientės dukrų J. A. ir R. A. prašymų dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdamas su Komisijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu, ir prašydamas ginčą dėl žalos atlyginimo nagrinėti iš esmės.
4. 2023 m. vasario 24 d. atsakovai A. Š., R. A. ir J. A. (toliau ir – atsakovai) pateikė teismui 2023 m. vasario 20 d. priešieškinį, kuriuo prašė iš sveikatos priežiūros centro priteisti atsakovams A. Š. 7 680 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, R. A. 20 000 Eur neturtinės žalos ir J. A. 20 000 Eur neturtinės žalos ir 371 Eur turtinės žalos, kuri yra jos gydymo išlaidos, atlyginimą.
5. 2023 m. vasario 28 d. nutartimi teismas atsisakė priimti priešieškinį dėl praleisto įstatyme nustatyto termino, kurio nebuvo prašoma atnaujinti. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuris išsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, kadangi nutartis, kuria atsisakoma priimti priešieškinį, apeliacine tvarka neskundžiama.
6. 2023 m. kovo 1 d. kartu su priešieškiniu buvo gautas atsakovų prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo priešieškiniui pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti priešieškinio padavimo terminą.
8. Teismas nustatė, kad nors Komisija priimtą sprendimą 2022 m. gruodžio 27 d. el. paštu išsiuntė tik pareiškėjai R. A., tačiau atsakovė R. A. ir A. Š. buvo nurodę tą patį kontaktinį el. pašto adresą. Todėl atsakovai R. A. ir A. Š. sužinojo apie skundžiamą sprendimą 2022 m. gruodžio 27 d. ir 30 dienų terminas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2023 m. sausio 26 d. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovei J. A. buvo išsiųstas Komisijos sprendimas, tačiau ji dalyvavo Komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. posėdyje ir jai turėjo būti žinoma apie tai, kad bus priimtas sprendimas.
9. Atsakovų priešieškinis teisme buvo gautas 2023 m. vasario 24 d., t. y. praleidus 30 dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio mėn. vidurio, kai visiems atsakovams buvo žinomas sprendimo turinys, ir jie turėjo teisę apskusti Komisijos sprendimą iki 2023 m. sausio 26 d. – įstatyme nustatyto paskundimo termino pabaigos, nebuvo jokių kliūčių ieškiniui paduoti – atsakovų valia buvo nesikreipti į teismą. Atsakovai nenurodė svarbių priešieškinio padavimo praleidimo termino priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti priešieškinio padavimo terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
10.1. Ieškovei pateikus ieškinį, Komisijos sprendimas teismo nesaisto, kadangi Komisijos sprendimas netenka teisinės galios. Atsakovų pateikto priešieškinio dalykas ir reikalavimas skiriasi nuo Komisijoje nagrinėto atsakovų reikalavimo, todėl atsakovai savo teises gina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais terminais, o ne terminais, numatytais Komisijos sprendime. Teismas netenkindamas prašymo atnaujinti terminą priešieškiniui paduoti, užkirto atsakovams kelią apginti pažeistas teises teisme.
10.2. Teismo nurodomas argumentas, kad atsakovė J. A. dalyvavo Komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. posėdyje ir jai turėjo būti žinoma, kad Komisija priims sprendimą, niekaip nėra susiję su data, kada atsakovai turėjo sužinoti apie Komisijos priimtą sprendimą, nes posėdžio metu nebuvo konkrečiai nurodyta sprendimo priėmimo data.
10.3. Nors atsakovai R. A. ir A. Š. sužinojo apie Komisijos 2022 m. gruodžio 23 d. priimtą sprendimą, tačiau šie asmenys neturi teisinio išsilavinimo. Šiuos atsakovus Komisijos posėdyje atstovavo J. A., kuri negavo Komisijos sprendimo.
10.4. Kadangi atsiliepimas į ieškinį sujungtas su priešieškiniu buvo pateiktas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, teismas nepagrįstai atsisakė priešieškinį priimti, saistydamas atsisakymą su Komisijos sprendime numatytais terminais.
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį, kuria atsisakyti atnaujinti priešieškinio padavimo terminą, nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
11.1. Priešieškinis pareikštas praleidus terminą jam pateikti nesant jokių svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad J. A. asmeniniu el. paštu negavo Komisijos sprendimo kopijos neturi reikšmės, kadangi su sprendimu susipažino ir jį perskaitė dar per jo apskundimo terminą.
11.2. J. A. pripažįsta, kad ji sprendimą perskaitė, jo turinys jai buvo žinomas iš sesers, jos kartu su tėvu nusprendė neskųsti sprendimo per tam nustatytą terminą.
11.3. Atsakovai terminą apskųsti Komisijos sprendimą praleido žymiai, priešieškiniu, be kita ko, reiškiami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti ikiteismine tvarka, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytais civilinio proceso principais, terminas ieškiniui pateikti neturėtų būti atnaujintas nei vienam iš atsakovų, t. y. J. A., A. Š. ir R. A..
11.4. Termino atnaujinimo klausimas vadovaujantis teismų praktika spręstinas dėl kiekvieno asmens atskirai, atitinkamai vertinant kiekvieno jų termino praleidimo priežastis ir kt. Šiuo atveju, prie prašymo nėra pateikti jokie įrodymai dėl A. Š. ar R. A., tik deklaratyviai nurodytos aplinkybės prašyme, o J. A. pateikti duomenys objektyviai nėra susiję su termino praleidimo priežastimis.
11.5. Atsakovų kaltinimai teismui dėl galimo šališkumo yra visiškai nepagrįsti. Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti nuomonę dėl pareikšto prašymo, todėl tai, kad teismas priimant nutartį vertino ieškovės poziciją, vadovavosi visa bylos medžiaga, nesudaro pagrindo abejoti nutarties teisėtumu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Atsakovai 2023 m. vasario 24 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė priešieškinį dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo ir klausimo nagrinėjimo iš esmės – žalos iš sveikatos priežiūros centro atsakovams priteisimo už netinkamai pacientei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovai nurodė, kad priešieškinis pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, nesutinkant su Komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Nurodytas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašyta šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovų prašymo dėl termino atnaujinimo, atsakovai atskiruoju skundu prašo priimti naują nutartį ir atsakovų praleistą terminą atnaujinti. Taigi, apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas atnaujinti priešieškinio pateikimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Atsakovai (pareiškėjai) į Komisiją kreipėsi 2022 m. rugsėjo 1 d. (J. A.) ir 2022 m. lapkričio 3 d. (A. Š., R. A.). Komisija sprendimą priėmė 2022 m. gruodžio 23 d., todėl nagrinėjamu atveju aktuali PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Kita vertus, įstatymo nuostata, numatanti 30 dienų terminą kreiptis į teismą, liko nepakitusi ir po 2023 m. sausio 1 d.
Dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino pareikšti ieškinį kvalifikavimo ir taikymo
15. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tačiau įstatyme nėra detalizuotas termino turinys ir jo rūšis.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas aiškinamas nevienodai. Vienu atveju, nurodoma, kad tai procesinis terminas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-911-464/2016, 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-457-381/2020), kitu atveju, – ieškinio senaties terminas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-679-302/2020, 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-249-330/2020, 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-320-370/2022).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kvalifikavimas, kaip procesinio ar ieškinio senaties termino, ieškinio priėmimo stadijoje lemia skirtingus teisinius padarinius. Aptariamą terminą priskyrus ieškinio senaties terminų rūšiai, teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinį, net jei ieškinio terminas būtų pasibaigęs, ieškinio senatį teismas galėtų taikyti tik ginčo šalims to pareikalavus (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau aptariamą terminą kvalifikavus kaip procesinį terminą, jį praleidus ir nesant pateisinamų priežasčių atnaujinti, išnyksta teisė atlikti procesinius veiksmus, todėl procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus terminui, turi būti grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu yra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas jį atnaujina, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis), paprastai kartu išspręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinio termino neatnaujinimo pasekmių, be kita ko, nurodė, kad „atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto <…> procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį . Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 42 punktas).
18. Taigi, tinkamas termino teisinis kvalifikavimas (rūšies nustatymas) reikalingas taikymą reglamentuojančioms teisės normoms identifikuoti ir, vadovaujantis jomis, tinkamai jas taikyti, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kvalifikavimo.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai įstatymų leidėjas teisės normoje, nustatančioje tam tikrą terminą, nėra aiškiai nurodęs šio termino rūšies (pobūdžio), termino rūšis (pobūdis) turi būti vertinama pagal termino paskirtį, jo pasibaigimo teisinius padarinius, šių padarinių taikymo specifiką, termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes ir kitus atskirais atvejais turinčius reikšmės kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
20. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties terminas yra pažeistos arba ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynybai skirtas terminas, kurio trukmę lemia konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšis, o kiti materialiosios teisės terminai nustatyti tam tikroms teisėms įgyvendinti arba pareigoms atlikti, su jais siejamas teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 32 punktas).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, aptartų terminų pobūdį, paskirtį, jų pasibaigimo teisinius padarinius, šių padarinių taikymo specifiką, sprendžia, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas, per kurį asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kvalifikuotinas kaip procesinis terminas dėl šių motyvų:
22. Pirma, aptariamo termino tikslas – suteikti teisę šaliai, nesutinkančiai su ikiteisminės ginčų Komisijos sprendimu, per 30 dienų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės teisme. Kitaip tariant, šis terminas yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Todėl šio termino paskirtis sutampa su procesiniams terminams priskiriamai paskirčiai – nustatyti laiko tarpą per kurį dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys turi teisę, tuo pačiu ir pareigą, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas.
23. Antra, PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, kai tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal PTŽSAĮ egzistuoja du skirtingi ieškinio senaties terminai: 3 metų terminas, pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, taip pat 30 dienų terminas, pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį.
24. Trečia, PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia.
25. Teisėjų kolegija, nurodytų motyvų pagrindu (žr. šios nutarties 22–24 punktus), konstatuoja, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 30 dienų terminas kvalifikuotinas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo.
Dėl procesinio termino praleidimo priežasčių vertinimo
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 45 punktas).
27. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, nemažiau reikšminga atsižvelgti ir į ginčo specifiką, į tai, kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl tokio pobūdžio bylose ypač svarbu, kad nebūtų sudarytos formalios kliūtis pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
28. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Komisija 2022 m. gruodžio 19 d. posėdyje nagrinėjo atsakovų (pareiškėjų) prašymus. Atsakovus (pareiškėjus) Komisijoje atstovavo atsakovė (pareiškėja) J. A.. Komisija sprendimą priėmė 2022 m. gruodžio 23 d., kuris 2022 m. gruodžio 27 d. el. paštu buvo išsiųstas R. A.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovai (pareiškėjai) R. A. ir A. Š. sužinojo apie skundžiamą sprendimą 2022 m. gruodžio 27 d. ir 30 dienų terminas jam apskųsti baigėsi 2023 m. sausio 26 d. Nors byloje nėra duomenų, kad Komisijos sprendimas buvo išsiųstas ir atsakovei (pareiškėjai) J. A., tačiau ji dalyvavo Komisijos posėdyje ir jai turėjo būti žinoma, kad Komisijos sprendimas bus priimtas. Kadangi atsakovų nurodytos priežastys nebuvo pripažintos svarbiomis, pirmosios instancijos teismas neatnaujinto praleisto 30 dienų termino. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu.
29. Pirma, byloje nėra duomenų, kad Komisijos sprendimas būtų išsiųstas atsakovei J. A. ir realiai įteiktas. Aplinkybė, kad Komisijos sprendimas el. paštu buvo išsiųstas R. A. ir A. Š. bei tai, kad J. A. dalyvavo Komisijos posėdyje, savaime nereiškia, kad J. A. buvo tinkami informuota apie Komisijoje priimtą sprendimą. Komisijos sprendimo išsiuntimas visiems pareiškėjams yra Komisijos, o ne sprendimą gavusių pareiškėjų R. A. ir A. Š., pareiga. Pastarosios pareigos neįvykdymas ir nesant byloje objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Komisijos sprendimo realų įteikimą, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių. Minėta, kad tokio pobūdžio bylose ypač svarbu, kad nebūtų sudarytos formalios kliūtis pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. šios nutarties 27 punktą).
30. Antra, aplinkybė, kad J. A. yra A. Š. dukra ir R. A. sesuo, taip pat neįrodo, kad J. A. buvo tinkamai informuotą apie Komisijos sprendimą, juolab kad ji nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 9 d. buvo išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas ir su kitais atsakovais (pareiškėjais) Komisijos sprendimo klausimu nebendravo. Duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta.
31. Trečia, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Komisijos sprendimą gavęs A. Š. yra sulaukęs garbingo amžiaus, jo dukra atsakovė (pareiškėja) R. A. neturi teisinio išsilavinimo. Todėl neinformavimas J. A., atstovavusios atsakovus, A. Š. ir R. A. galėjo sąžiningai klysti laiku nepasinaudojant teise, nesutinkant su Komisijos sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo.
32. Ketvirta, J. A. nurodė, kad apie Komisijos sprendimą sužinojo 2023 m. sausio viduryje, o priešieškinis buvo gautas 2023 m. vasario 24 d., o teismui 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakius jį priimti, priešieškinis su prašymu atnaujinti terminą gautas 2023 m. kovo 1 d. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovai pakankamai operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai savo teises įgyvendintų akivaizdžiai nerūpestingai ar aplaidžiai, siekiant sąmoningai vilkinti procesą. Be to, jeigu vertinti, kad J. A. Komisijos sprendimą gavo 2023 m. sausio 9 d., kuomet grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, nėra pagrindo daryti išvadai, kad praleidimo terminas yra nepateisinamai ilgas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesinis terminas priešieškiniui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pateikti, ir jo priėmimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
34. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
35. Skundžiamą teismo nutartį panaikinus, atnaujinus terminą ir perdavus spręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesinį terminą atsakovams A. Š., R. A. ir J. A. pateikti priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir grąžinti jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Žilvinas Terebeiza
Aldona Tilindienė
Paminėta tekste:
CPK
CK
CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
3K-3-380-690/2018
e3K-3-180-403/2022
CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas