Klausimas. Dėl ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir tyčinio bankroto byloje nustatytų faktų pripažinimo prejudiciniais
Ieškovės prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą. Ieškovės nurodė, kad jos su bendrove, kuriai vadovavo atsakovai, buvo sudariusios nuomos sutartis. Tačiau bendrovė nustojo mokėti nuomos mokestį, nors ir toliau naudojosi išnuomotais objektais. Apygardos teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, joje patvirtinti ieškovių finansiniai reikalavimai. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, o atsakovai – atsakingais už jį. Ieškovių vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai pripažinti atsakingais už bendrovės privedimą prie bankroto tyčia, jiems kyla pareiga atlyginti ieškovėms žalą, kurios dydis yra tapatus ieškovių bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai.
Kasacinis teismas pažymėjo, jog ieškovės laikėsi pozicijos, kad tiesioginį ieškinį atsakovams reiškia tik dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bendrovės bankroto, atlyginimo ir kad joms nekyla procesinė našta įrodyti, jog ieškinyje nurodyti atsakovų veiksmai specifiškai nukreipti į jas.
Taigi, ieškovės aiškiai apibrėžė šios bylos nagrinėjimo teisme ribas, kurias sudarė būtent žalos, padarytos atsakovų veiksmais, pripažintais sukėlusiais tyčinį bankrotą, vertinimas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje pagal kreditoriaus ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo iš naujo neįrodinėtinais pripažintini tik tie juridinio asmens vadovo neteisėti veiksmai, kurie buvo įrodinėjimo dalyku byloje dėl tyčinio bankroto ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinti jį sukėlusiais. Juridinio asmens vadovo veiksmų, nesukėlusių tyčinio bankroto, vertinimas nepatenka į bylos pagal tokį kreditoriaus ieškinį nagrinėjimo ribas, nebent kreditorius ieškinyje papildomai remiasi individualios žalos jam padarymo argumentu. Pastaruoju atveju našta įrodyti veiksmų, nesukėlusių tyčinio bankroto, neteisėtumą tenka ieškovui.
Apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad byloje dėl tyčinio bendrovės bankroto neteisėtais ir sukėlusiais tyčinį bankrotą veiksmais Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo pripažinta atsakovų veiksmų visuma (sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas, kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymas), nors konkrečių neteisėtų atsakovų veiksmų nenurodė. Kasacinis teismas pažymėjo, kad abstrakti nuoroda į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį nėra pakankama pagrįsti, kad yra nustatyti konkretūs prejudiciniai faktai, juolab teigti, kad atsakovų bet kokių veiksmų valdant bendrovę neteisėtumas yra patvirtintas byloje dėl tyčinio bankroto ir iš naujo neįrodinėtinas.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų civilinės atsakomybės, skundžiamame sprendime vertino ir tuos atsakovų veiksmus, kurie teismo nutartyje dėl tyčinio bendrovės bankroto apskritai nėra minimi, ir juos siejo su ieškovėms atsiradusia žala. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga pripažindamas kitus atsakovų veiksmus, apeliacinės instancijos teismas ne tik peržengė ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas, bet ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, prejudicinių faktų galią suteikdamas aplinkybėms, kurios bendrovės tyčinio bankroto byloje nebuvo nustatytos.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.