2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu savininkės I. M. ir trečiojo asmens A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu savininkės I. M. ieškinį atsakovams J. S., V. D., mažajai bendrijai „Renema“, tretieji asmenys A. M., Lloyd’s Syndicate AEGIS 1225, įgaliotas tarpininkas uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, dėl pripažinimo bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. M., bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Viešųjų pirkimų sprendimai“ (toliau – ir Įmonė) savininkė, Įmonės vardu pareiškė ieškinį atsakovams J. S., V. D., mažajai bendrijai (toliau – MB) „Renema“, prašydama:

1.1. Pripažinti, kad atsakovas J. S., veikdamas kaip ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ atstovas ir nemokumo administratorius, vykdantis 2018 m. liepos 4 d. paskelbtas turto varžytynes Nr. 156668, 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir šiuo savo sprendimu iš galiojančių varžytynių Nr. 156668 neteisėtai pašalino 2018 m. rugpjūčio 3 d. jų laimėtoju pripažintą dalyvį, trečiąjį asmenį A. M.;

1.2. Pripažinti, kad atsakovas J. S., veikdamas kaip ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ atstovas ir nemokumo administratorius, vykdantis 2018 m. liepos 4 d. paskelbtas turto varžytynes Nr. 156668, 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir šiuo sprendimu, kaip vienašaliu sandoriu, neteisėtai nutraukė ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai 2018 m. rugpjūčio 3 d. su trečiuoju asmeniu A. M. de facto (faktiškai) sudarytą 86 000 Eur vertės turto pirkimo–pardavimo sandorį;

1.3. Pripažinti, kad atsakovas J. S., veikdamas kaip ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ atstovas ir veikdamas jos vardu, 2018 m. rugsėjo 4 d. neteisėtai paskelbė pirmąsias pakartotines turto varžytynes Nr. 159491;

1.4. Pripažinti, kad atsakovas V. D., atstovaudamas ieškovei BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ ir jos vardu veikdamas ieškovės likvidavimo dėl bankroto procedūrose, 2019 m. sausio 17 d. neteisėtai paskelbė pirmąsias turto varžytynes Nr. 166639;

1.5. Pripažinti, kad atsakovas V. D., atstovaudamas ieškovei BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ ir jos vardu veikdamas ieškovės likvidavimo dėl bankroto procedūrose, 2019 m. vasario 8 d. priėmė neteisėtą sprendimą atmesti varžytynėse Nr. 166639 parduoto turto savininkės 2019 m. sausio 25 d. pateiktą pasiūlymą turtą už 86 000 Eur kainą parduoti 2018 m. liepos 4 d. paskelbtų varžytynių Nr. 156668 laimėtojui, trečiajam asmeniui A. M.;

1.6. Priteisti solidariai iš atsakovų MB „Renema“, J. S. ir V. D. ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai 86 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo žalos padarymo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą Įmonei, o atsakovę MB „Renema“ paskyrė Įmonės bankroto (toliau – nemokumo) administratore. MB „Renema“ įgaliojimus atstovauti Įmonei ir veikti Įmonės (įgaliotojos) vardu 2017 m. birželio 12 d. perdavė nemokumo administratoriui J. S., 2018 m. lapkričio 28 d. – nemokumo administratoriui V. D., o 2019 m. vasario 11 d. – vėl J. S.

3. Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi teismas leido vykdyti išieškojimą iš Įmonės savininkei nuosavybės priklausančio turto – ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2018 m. liepos 3 d. įvykusiame Įmonės kreditorių susirinkime nustatyta Turto pardavimo kaina varžytynėse ir priimtas sprendimas dėl varžytynių vykdymo tvarkos. 2018 m. rugpjūčio 3 d. 1-ųjų varžytynių laimėtoju tapo trečiasis asmuo A. M., kuriam Turtas varžytynėse parduotas už 86 000 Eur kainą. Varžytynių laimėtojas 2018 m. rugsėjo 3 d. 13 val. 20 min. el. laišku atsakovui J. S. pranešė, kad ketina atlikti likusios sumos mokėjimą už varžytynėse įsigytą Turtą. Atsakovas J. S. nedelsdamas priėmė sprendimą 1-ąsias varžytynes paskelbti neįvykusiomis, kaip vėliau ieškovė sužinojo, dėl to, kad varžytynių laimėtojas, pasak atsakovo, per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjo likusios kainos už varžytynėse įsigytą Turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019 pripažino neteisėtu ir tuo pagrindu panaikino 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paskelbti 1-ąsias varžytynes neįvykusiomis, tuo pačiu konstatavo, kad likusią kainą už Turtą varžytynių laimėtojas turėjo teisę sumokėti iki 2018 m. rugsėjo 3 d. 24 val. 00 min.

4. Turto savininkė 2019 m. sausio 25 d. išsiuntė atsakovams 1-ųjų varžytynių laimėtojo reikalavimą atšaukti 2019 m. sausio 17 d. paskelbtas varžytynes ir leisti A. M., kaip 1-ųjų varžytynių laimėtojui, per protingą terminą sumokėti Įmonei 86 000 Eur kainą už 1-osiose varžytynėse jam parduotą Turtą. Atsakovas V. D. šiuos reikalavimus atmetė. 2019 m. vasario 21 d. el. laišku atsakovė „Renema“ informavo Turto savininkę, kad 2019 m. sausio 17 d. paskelbtos 3-osios varžytynės baigėsi 2019 m. vasario 18 d. paskelbus jų laimėtoją. 2019 m. kovo 12 d. atsakovė „Renema“ su Turto pirkėju pasirašė varžytynių aktą Nr. 1.

5. Ieškovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimas pripažinti varžytynes neįvykusiomis yra laikytinas imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujančiu sandoriu, kuriuo atsakovas J. S. neteisėtai nutraukė galiojantį ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį 86 000 Eur vertės Turto pirkimo–pardavimo sandorį, kuris su 1-ųjų varžytynių laimėtoju ieškovės naudai de facto buvo sudarytas dar 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. pasibaigus 1-osioms varžytynėms ir nustačius (paskelbus) jų laimėtoją. Dėl atsakovo J. S. 2018 m. rugsėjo 3 d. atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėto sprendimo nutraukti ieškovės naudai sudarytą Turto pirkimo–pardavimo sandorį, ieškovė patyrė 86 000 Eur žalą negautų pajamų forma. Atsakovas V. D., kaip Įmonės atstovas jos likvidavimo dėl bankroto procedūrose, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų išieškota ieškovei padaryta žala iš atsakovo J. S. Be to, atsakovas V. D. galėjo ir turėjo pats panaikinti atsakovo J. S. neteisėtą sprendimą paskelbti 1-ąsias varžytines neįvykusiomis, taip ištaisydamas jo padarytą pažeidimą ir grąžindamas 1-ųjų varžytynių laimėtoją į varžytynes, iš kurių jis neteisėtai buvo pašalintas. Tačiau tokių veiksmų atsakovas V. D. taip pat neatliko, todėl atsakovo J. S. padarytas pažeidimas liko neištaisytas, o ieškovei padaryta žala nebuvo pašalinta. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikintas atsakovo J. S. sprendimas paskelbti 1-ąsias varžytynes neįvykusiomis, todėl atsakovas V. D., esant tokiai situacijai, 2019 m. sausio 17 d. neteisėtai paskelbė 3-ąsias Turto varžytynes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu nutraukė bylos dalį pagal ieškovės I. M. ieškinio reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų MB „Renema“ ir J. S. ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai 86 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo žalos padarymo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš I. M. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. S. naudai, 960 Eur – atsakovės MB „Renema“ naudai.

7. Teismas nurodė, kad atsakovams J. S. ir V. D. kaip fiziniams asmenims negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi jie nėra BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto (nemokumo) administratoriai. Bankroto administratorė MB „Renema“ neperdavė ir negalėjo perduoti jokių bankroto administratoriaus teisių ir pareigų J. S. ar V. D., o jie buvo tik bankroto administratorės MB „Renema“ įgalioti asmenys. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinyje visi reiškiami reikalavimai atsakovams J. S. ir V. D. kaip BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto (nemokumo) administratoriams yra nepagrįsti ir pareikšti kaip netinkamiems atsakovams.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019 priėmė nutartį, kurioje sprendė klausimą dėl 2018 m. liepos 4 d. varžytinių vykdymo ir panaikino varžytynių vykdytojos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paskelbti varžytynes neįvykusiomis (Nr. 156668) bei įpareigojo atsakovės BIĮ ,,Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto administratorę MB ,,Renema“ grąžinti pareiškėjui A. M. jo sumokėtą varžytynių dalyvio 860 Eur mokestį, sumokėtą varžytynėse Nr. 156668. Minėtoje byloje jau išspręsta ir pasisakyta dėl varžytinių teisėtumo, joje nustatytos faktinės aplinkybės yra laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis).

9. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti, kad neteisėtas sprendimas paskelbti varžytynes neįvykusiomis turi būti pripažintas kaip neteisėtas varžytynių laimėtojo, trečiojo asmens A. M., pašalinimas iš varžytynių, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad dėl trečiojo asmens A. M. teisių dėl šių varžytynių taip pat buvo pasisakyta ir išspręsta Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019. Be to, nebuvo priimtas toks sprendimas kaip „varžytynių laimėtojo trečiojo asmens A. M. pašalinimas iš varžytynių“, todėl taip pat neegzistuoja joks ginčo objektas.

10. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad atsakovas J. S. 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir šiuo sprendimu, kaip vienašaliu sandoriu, neteisėtai nutraukė ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai 2018 m. rugpjūčio 3 d. su trečiuoju asmeniu A. M. de facto sudarytą 86 000 Eur vertės turto pirkimo–pardavimo sandorį, teismas nurodė, kad pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 3 dalį, turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Taigi, vien kainos pasiūlymas varžytynėse, dalyvavimas jose ir paskelbimas laimėtoju, nelaikomas pirkimo–pardavimo sandorio sudarymu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019 konstatuota, kad „varžytines paskelbus neįvykusiomis, turto pirkėjo nesama, taigi ir jokių teisinių padarinių, kuriais siekiama pašalinti prašant teismo pripažinti varžytines negaliojančiomis, dar net nėra atsiradę“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats trečiasis asmuo A. M. teikė skundą dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo pripažinti varžytynes neįvykusiomis ir nesiekė būti pripažintas Turto pirkėju bei sumokėti likusią sumą už Turtą.

11. Dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. neteisėtai buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės turto varžytynės Nr. 159491, teismas nurodė, kad šis klausimas taip pat yra išspręstas Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi. Konstatuota, kad šių varžytinių teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas teisinių padarinių nesukelia, nes jos buvo atšauktos. Teismas nagrinėja tik ginčus ir gina pažeistas teises ir teisėtus (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nesant tokio nagrinėjimo objekto civilinis procesas neaktualus, todėl asmenų reikalavimai, kurie jiems nesukelia jokių teisnių pasekmių turi būti atmesti. Ieškinyje taip pat nėra pateikti argumentai, kokių teisinių padarinių sukėlė 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimas ieškinį reiškiantiems asmenims.

12. Teismas pažymėjo, kad A. M. savo skunde dėl šių varžytynių nereiškė reikalavimų panaikinus sprendimą pripažinti varžytynes neįvykusiomis tęsti varžytynes ir leisti sumokėti likusią sumą už Turtą, tačiau reiškė reikalavimą įpareigoti grąžinti sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, o taip pat paskelbti varžytynes negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi buvo ištaisytas tik procedūrinis varžytynių tvarkos pažeidimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė tik termino skaičiavimo kainai sumokėti, atitinkamai, ir varžytinių paskelbimo neįvykusiomis bei varžytinių dalyvio įmokos grąžinimo klausimus” (nutarties 34 punktas). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė, kad varžytynės turi būti laikomomis įvykusiomis ir turi būti tęsiamos. Todėl po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties priėmimo ir paskelbimo, bankroto administratorius teisėtai ir pagrįstai nedelsiant, t. y. 2019 m. sausio 17 d., paskelbė apie pirmąsias to paties turto varžytynes.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. M. turėjo teisę dalyvauti naujai paskelbtose varžytynėse ir pasiūlyti tą pačią 86 000 Eur sumą, tačiau jos nesiūlė. Be to, Turto pardavimas iš varžytinių nėra nuginčytas. Iš LITEKO duomenų matyti, kad ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, atstovaujamos I. M., ieškiniu, pateiktu teismui 2020 m. kovo 12 d., buvo, be kita ko, reiškiamas reikalavimas 2019 m. kovo 12 d. varžytynių aktą Nr. 1 pripažinti negaliojančiu, tačiau teismui nustačius ieškinio trūkumus, ieškovė jų nepašalino ir ieškinys buvo laikomas nepaduotu. Ieškovė teismo nutarties neskundė. Šioje byloje ieškovė reikalavimo dėl 2019 m. kovo 12 d. varžytynių akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu nereiškia.

14. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovas V. D. 2019 m. vasario 8 d. priėmė neteisėtą sprendimą atmesti varžytynėse Nr. 166639 parduoto Turto savininkės 2019 m. sausio 25 d. pateiktą pasiūlymą Turtą už 86 000 Eur kainą parduoti 2018 m. liepos 4 d. paskelbtų varžytynių Nr. 156668 laimėtojui, trečiajam asmeniui A. M., teismas nurodė, kad nei tuo metu galiojusiame ĮBĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytinių tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nebuvo numatyta galimybė parduoti turtą turto savininko pasiūlytam asmeniui. Todėl nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, dėl ko ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

15. Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti žalą, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyti ir pagrįsti neteisėti atsakovės bankroto administratorės MB „Renema“ veiksmai. Atmetus reikalavimus dėl kitų atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra atlikti kokie nors atsakovų neteisėti veiksmai. Pajamos, kurias pasak ieškovės turėjo gauti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, turėjo sumokėti ieškovės sutuoktinis A. M. Taigi, pajamų gavimo aplinkybė priklausė ne nuo atsakovų, o nuo faktiškai pačios ieškovės. Pats trečiasis asmuo A. M. civilinėje byloje Nr. eB2-207-640/2020 savo 2018 m. rugsėjo 20 d. skunde dėl bankroto administratoriaus veiksmų (sprendimo) paskelbiant varžytynes Nr. 156668 neįvykusiomis ir neteisėto sprendimo paskelbti pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 159491 (37 punktas) nurodė: „ketindamas Varžytynėse pirmuoju siūlymu siūlyti 8 600 Eur kainą, dėl pirmiau minėtų klaidinančių Varžytynių vykdytojo veiksmų padariau klaidą pasiūlydamas dešimteriopai didesnę kainą – 86 000 Eur“. Tai, jog 86 000 Eur kaina už Turtą neatitinka Turto rinkos kainos, konstatavo tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, tiek tą patvirtina ir 2019 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurio pagrindu Turtas buvo parduotas už 10 800 Eur sumą. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad realiai ieškovė negalėjo gauti ieškinyje nurodytų pajamų ir žalos ieškovei padarymo faktas nėra įrodytas. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos sąlygų, neegzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje konstatavo, kad „labiau tikėtina išvada, kad net ir varžytinių vykdytojai anksčiau termino nepaskelbus šių varžytinių neįvykusiomis, apeliantas A. M. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. likusios sumos vis tik nebūtų sumokėjęs“. Tai reiškia, kad bankroto administratoriaus sprendimas nelėmė jokių teisinių padarinių bei neegzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir kaltės sąlyga. Teismo vertinimu, bankroto administratorius elgėsi pagal situaciją apdairiai ir rūpestingai, t. y. pripažino varžytynes neįvykusiomis atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras” pranešimą, kad mokėjimo terminas už varžytynėse įsigytą Turtą suėjo 2018 m. rugsėjo 2 d., 23:59:59. Dėl šių varžytinių buvo paduotas skundas ir nors jį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019 panaikino varžytynių vykdytojos 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nutartimi nebuvo konstatuota bankroto administratoriaus kaltė.

16. Teismas nustatė, kad ieškovė I. M. kartu su A. M. kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-514-430/2020) buvo pateikusi netiesioginį ieškinį atsakovams MB „Renema“ ir J. S., reikšdama reikalavimą priteisti žalą BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai, o šio ieškinio pagrindas buvo grindžiamas analogiškais ir iš esmės tais pačiais juridiniais faktais – buvo įrodinėjama, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimas pripažinti varžytynes neįvykusiosiomis yra neteisėtas, o trečiasis asmuo, t. y. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, už parduotą turtą būtų gavęs pajamas iš A. M., lygias 86 000 Eur sumai, tačiau iš naujo paskelbus pirmąsias varžytynes gauta suma sudarė 10 800 Eur, dėl ko, pasak ieškovų, buvo padaryta žala – 75 200 Eur. Toje byloje ieškovai savo reikalavimų atsisakė pareikšdami, kad jiems yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovų atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir bylą nutraukė, nutartis yra įsiteisėjusi.

17. Teismas konstatavo, kad abiejose bylose šalys yra tapačios ir tik skiriasi tam tikrų asmenų procesinė padėtis. Šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik papildo ir praplečia reikalavimus dėl veiksmų neteisėtumo pripažinimo, ir reiškia reikalavimus naujam atsakovui – V. D. Dėl to laikytina, kad ieškinio pagrindas atsakovų MB „Renema“ ir J. S. atžvilgiu yra tapatus. Nors nesutampa ieškinio reikalavimų sumos, tačiau akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekia to paties rezultato – pajamų, kurios būtų gautos pardavus Turtą iš varžytinių. Todėl teismas darė išvadą, kad reiškiamo ieškinio dalykas yra tapatus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė nutraukti bylos dalį pagal reiškiamą reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų MB „Renema“ ir J. S. ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai 86 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo žalos padarymo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

18. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad reikalavimai dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais yra susiję su turto pardavimo iš varžytynių ginčijimu, todėl nagrinėjamu atveju taikytini ieškinio senaties terminus reglamentuojantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 602 straipsnio 3 dalis, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Ieškinys pareikštas 2020 m. gegužės 13 d., o varžytinių aktas pasirašytas 2019 m. kovo 12 d. Todėl ieškinio reikalavimams dėl pripažinimo taikytinas ieškinio senaties terminas ir ši ieškinio dalis atmestina ir tuo pagrindu, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19. Ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu savininkė I. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

19.1. Ieškovė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020 dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o ne kaip ieškovė. Vadovaujantis CPK 41 straipsniu, ieškovė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020 nebuvo tos bylos šalimi, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovais abiejose bylose yra vienas ir tas pats asmuo. Kita vertus, iš sprendimo turinio (žr. sprendimo 22 punktą, 62 punktą ir kt.), pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė I. M. procesinę padėtį, kartu taip pažeisdamas ir CPK 45 straipsnio bei 225 straipsnio 5 punkto teisės normas. Tuo pačiu tai liudija, kad bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas neįsigilino į bylos esmę ir / ar ją suprato klaidingai.

19.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą ir apie tai, kad sutampa civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020 ir civilinėje byloje Nr. e2-3246-640/2020 pareikštų ieškinių pagrindas. Šioje, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-3246-640/2020, pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas yra neteisėtas ieškovės ir trečiojo asmens de facto sudaryto 86 000 Eur vertės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio nutraukimas ir neteisėtas trečiojo asmens pašalinimas iš laimėtų varžytynių bei kt.

19.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutampa civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020 ir civilinėje byloje Nr. e2-3246-640/2020 pareikštų ieškinių dalykas. Prašomų priteisti nuostolių dydis (suma) žymiai skiriasi ir taip yra būtent dėl to, kad ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2020 m. gegužės 13 d. pareikštame ieškinyje, kaip jo pagrindas, yra nurodytas kitas jos pažeistų teisių gynybos būdas (o kartu ir kitas bylos nagrinėjimo dalykas), nei tai buvo nurodyta ieškovų I. M. ir A. M. ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020.

19.4. Ieškovė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ su ieškiniu į teismą kreipėsi, o teismas ieškinį priėmė ir šią civilinę bylą Nr. e2-3246-640/2020 iškėlė anksčiau, nei ieškovė I. M. civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020 kreipėsi su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo. Neatmestina, kad tuo atveju, jei ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ ieškinys nebūtų buvęs priimtas dėl to, kad būtų kvalifikuotas kaip tapatus ieškinys tam ieškiniui, kurį ieškovė I. M. buvo pateikusi civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020, tai ieškovė I. M. civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020 galimai nebūtų teikusi pareiškimo dėl jos pareikšto ieškinio atsisakymo.

19.5. CPK 602 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas yra taikomas ne bet kokiems reikalavimams dėl turto pardavimo varžytynėse apskritai, o konkrečiai šioje teisės normoje nurodytiems suinteresuotų asmenų pareikštiems reikalavimams, t. y. reikalavimams dėl: a) turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; b) turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu; c) turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ pareikštu ieškiniu neprašė, kad teismas pripažintų turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.

19.6. Teismo sprendime, viena vertus, teigiama, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl varžytynių metu padarytos žalos atlyginimo, kita vertus, tvirtinama, kad ieškinio senaties terminai reikalavimams pripažinti atsakovų veiksmus ir sprendimus, atliktus varžytynių metu, neteisėtais, dėl kurių, ieškovės vertinimu, ir kilo ieškovei prašoma priteisti žala, yra praleisti. Tokie teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi, todėl ieškovė pagrįstai mano, kad teismas apskritai nesugebėjo suvokti ir atskleisti bylos esmės.

19.7. Teismas išvadą apie tai, ar atsakovė MB „Renema“ perdavė ar neperdavė jai suteiktus įgaliojimus atsakovams J. S. ir V. D., padarė vadovaudamasis ne byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (įgaliojimais, varžytynių skelbimais ir kt.), o remdamasis tuo, kad atsakovė MB „Renema“ negalėjo perduoti įgaliojimų šiems atsakovams. Kitaip tariant, teismas išvadą apie tai, ar asmuo de facto perdavė ar neperdavė jam suteiktus įgaliojimus kitam asmeniui, daro remdamasis ne asmens de facto išduoto įgaliojimo kitam asmeniui turiniu bei kitais byloje esančiais įrodymais, o vadovaudamasis tuo, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui perduoti įgaliojimų kitam asmeniui. Sprendimo motyvuojamoje dalyje apskritai net nėra pasisakyta dėl kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų – atsakovės MB „Renema“ įgaliojimų atsakovams J. S. ir V. D. turinio, varžytynių skelbimų, kuriuose bankroto administratoriais yra nurodyti ne atsakovė MB „Renema“, o būtent atsakovai J. S. ir V. D., taip pat dėl atsakovės MB „Renema“ pranešimų teismui ir kompetentingoms institucijoms, kuriais buvo informuota apie įgaliojimų perdavimą atsakovams J. S. ir V. D. Tai nesuderinama su CPK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teismo pareiga tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus, taip pat su CPK 14 straipsnyje įtvirtintu betarpiškumo principu, įpareigojančiu teismą tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus.

19.8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019 buvo išspręsti visi su šiomis varžytynėmis susiję klausimai. Minėtos bylos nagrinėjimo dalykas buvo apibrėžtas varžytynių laimėtojo skunde suformuluotais reikalavimais teismui ir jokie kiti reikalavimai šioje byloje negalėjo būti ir nebuvo nagrinėjami, juo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje nėra nurodyta, kad jis sprendžia, jog egzistuoja poreikis peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Teismas iš esmės nenagrinėjo ieškinyje suformuluotų reikalavimų ta apimtimi, kuria jie yra suformuluoti, apsiribodamas deklaratyviu pareiškimu, kad varžytynių teisėtumo klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019. Teismas taip pat nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais tas aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2-38-464/2019.

19.9. Teismo argumentas, kad kainos pasiūlymas varžytynėse, dalyvavimas jose ir varžytynių dalyvio paskelbimas laimėtoju, nelaikomas sandorio sudarymu, prieštarauja CK 1.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisės normai, kuri nustato, kad sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

19.10. Teismas nepagrįstai atmetė (visiškai nenagrinėjo) ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovo J. S. sprendimą 2018 m. rugsėjo 4 d. paskelbti pakartotines varžytynes, prieš tai negavus hipotekos kreditorės (Valstybinės mokesčių inspekcijos) sutikimo, kadangi tokiu neteisėtu sprendimu buvo pažeista kreditorių susirinkimu nustatyta turto pardavimo varžytynėse tvarka ir galimai padaryta žala ieškovei. Įrodžius šioje byloje neteisėtus atsakovo J. S. veiksmus paskelbiant 2017 m. rugsėjo 4 d. pakartotines varžytynes, ieškovė įgytų teisinį pagrindą pareikšti ieškinį dėl žalos ieškovei atlyginimo (tiek dėl išlaidų varžytynių paskelbimui ir jų vykdymo, tiek dėl kreditorių susirinkimu nustatytos turto pardavimo tvarkos pažeidimo).

19.11. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Ieškovė pateikė 33 rašytinius įrodymus, trečiasis asmuo A. M. – 18 rašytinių įrodymų, tačiau teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje niekaip nepasisakė nei dėl vieno iš šių įrodymų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad teismas šių įrodymų apskritai netyrė. Dėl to neatskleista bylos esmė.

19.12. Ieškove byloje yra BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, o ne ieškovės vardu ieškinį pareiškianti ieškovės savininkė I. M., todėl teismas neteisingai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nepagrįstai jas priteisdamas iš I. M., o ne ieškove byloje esančios BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“.

20. Trečiasis asmuo A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

20.1. A. M. 2020 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi apie įvyksiantį teismo posėdį teismo šaukimu jam nebuvo tinkamai pranešta dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemos veiklos sutrikimų. Teismui nurodė, kad apie įvyksiantį teismo posėdį atsitiktinai sužinojo tik 2020 m. spalio 5 d. Iš sprendimo matyti, kad teismas šių priežasčių nesiaiškino, prašymą išnagrinėjo formaliai.

20.2. A. M. 2020 m. rugsėjo 4 d. 14 val. 31 min. per EPP išsiųstas teismo šaukimas negali būti laikomas jam įteiktu tinkamai, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pranešimas apie teismo šaukimą EPP Taisyklių 32 punkte nustatyta tvarka nei 2020 m. rugsėjo 4 d., nei vėliau jam nebuvo išsiųstas, todėl pripažintina, kad aptariamas procesinis dokumentas Teisingumo ministro Aprašo (25 punktas) nustatyta tvarka jam nebuvo įteiktas. Tai reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismo šaukimas byloje jam buvo įteiktas laikantis CPK 175¹ straipsnio 1 dalyje ir 9 dalyje nurodytų proceso teisės normų, todėl nagrinėjant bylą jam nedalyvaujant, buvo pažeista trečiojo asmens esminė procesinė teisė būti išklausytam, o tuo pačiu ir teisė į teisingą ir nešališką teismą.

21. Atsakovai MB „Renema“, J. S. ir V. D. atsiliepimuose į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo juos atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:

21.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šioje byloje reiškia analogišką netiesioginį ieškinį tais pačiais pagrindais atsakovams J. S. ir MB „Renema“ dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pripažinti varžytynes neįvykusiomis padarytos žalos atlyginimo. Nors BĮĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kitoje byloje ir buvo nurodyta kaip trečiasis asmuo, tačiau reikalavimas buvo reiškiamas būtent Įmonės naudai, kaip ir šioje byloje. Apeliantės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė I. M. procesinę padėtį, atmestini. I. M., būdama BĮĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininke, neturi teisės atstovauti Įmonei.

21.2. Apeliantė skunde nepagrindė, kokiais naujais juridiniais faktais, lyginant su ankstesniu ieškiniu, ji grindžia šį ieškinį. Apeliantės nurodomi ieškinio pagrindai dėl 86 000 Eur vertės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio nutraukimo ir neteisėto trečiojo asmens pašalinimo iš laimėtų varžytynių yra ne faktinės aplinkybės, o apeliantės teisinė nepagrįsta faktų interpretacija.

21.3. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad žalos dydžio skirtumas yra nulemtas dėl neva skirtingų ieškinio pagrindų, tačiau to skunde nepagrindžia ir nepaaiškina. Ieškovė iš esmės siekia to paties rezultato – pajamų, kurios būtų gautos pardavus turtą iš varžytinių.

21.4. Paaiškėjus aplinkybėms apie kitą bylą jau po ieškinio šioje byloje priėmimo atsakovams pateikus atsiliepimus, pirmosios instancijos teismas turi pareigą vadovautis CPK 293 straipsnio 3 punktu bei neturi teisės nagrinėti tapačių ieškinio reikalavimų dar kartą.

21.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad CPK 602 straipsnio 3 dalis netaikytina šioje byloje. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl pripažinimo yra dėl varžytynėse atliktų veiksmų, teismas pagrįstai taikė minėtoje normoje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Reikalavimo dėl žalos pareiškimas nėra kitų ieškinio reikalavimų, kurių ieškinio senatis yra praleista, ieškinio senaties termino atnaujinimo sąlyga.

21.6. Bankroto administratorius MB „Renema“ neperdavė ir negalėjo perduoti jokių bankroto administratoriaus teisių ir pareigų J. S. ar V. D., o jie buvo tik bankroto administratoriaus MB „Renema“ įgalioti asmenys. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

21.7. Teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo pakartotinai iš naujo spręsti dėl 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dėl varžytynių pripažinimo neįvykusiomis teisėtumo ar neteisėtumo, nes šis reikalavimas išspręstas minėta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi. Dėl trečiojo asmens A. M. teisių dėl šių varžytynių taip pat buvo pasisakyta toje byloje.

21.8. Apeliantės keliami klausimai dėl hipotekos kreditoriaus sutikimo negavimo nenagrinėtini apeliacine tvarka, kadangi tokia aplinkybė nebuvo reiškiama ieškinyje, o, be to, tai trečiųjų asmenų teisės ir pareigos, kurias ginti ieškovė nėra įgaliota.

21.9. Pats A. M., kaip matyti iš jo atsiųsto el. laiško, nelaikė 2019 m. sausio 17 d. pirmųjų varžytynių paskelbimo neteisėtu ir pažeidžiančiu jo teises ir interesus. Jis turėjo teisę dalyvauti naujai paskelbtose varžytynėse ir pasiūlyti tą pačią 86 000 Eur sumą, tačiau jos nesiūlė.

21.10. Turto pardavimas iš varžytinių nėra nuginčytas. Šioje byloje ieškovė reikalavimo dėl 2019 m. kovo 12 d. varžytynių akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu nereiškia.

21.11. Ieškinio reikalavimai neatitinka sąlygos, kuri būtina netiesioginiam ieškiniui pareikšti, jog skolininkas, t. y. BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, turi turėti turtinę teisę, kurios neįgyvendina. Todėl šie neturtiniai reikalavimai gali būti reiškiami tik tiesiogiai, o ne netiesioginio ieškinio pagrindu.

21.12. Trečiasis asmuo A. M. civilinėje byloje Nr. eB2-207-640/2020 nurodė, kad varžytynėse per klaidą pasiūlė dešimteriopai didesnę kainą – 86 000 Eur. Tai, kad 86 000 Eur kaina neatitinka Turto rinkos kainos, konstatavo tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, tiek tą patvirtina ir 2019 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurio pagrindu Turtas buvo parduotas už 10 800 Eur sumą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad realiai ieškovė negalėjo gauti ieškinyje nurodytų pajamų ir žalos ieškovei padarymo faktas nėra įrodytas. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos sąlygų, neegzistuoja ir priežastinio ryšio sąlyga. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir kaltės sąlyga.

21.13. Trečiasis asmuo A. M. pats patvirtina, kad apie posėdį žinojo 2020 m. spalio 5 d., tai reiškia, jog turėjo visas teises ir galimybes atvykti į teismo posėdį. Jam buvo siųstas ne tik šaukimas, bet ir 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria civilinė byla buvo skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. spalio 7 d. 9 val. Dėl šios nutarties neįteikimo trečiasis asmuo nepateikė nei vieno motyvo. Ieškovė I. M. neteikia jokių motyvų, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie posėdį, vadinasi, ji buvo tinkamai informuota apie posėdį. I. M. yra trečiojo asmens A. M. sutuoktinė. Visose bylose jie veikia bendrais interesais.

21.14. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš bylą inicijavusios ieškovės I. M.. Ji neturi teisų atstovauti BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“, todėl byloje laikytina ieškove.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos bylos nagrinėjimo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

24. Trečiasis asmuo A. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą (2020 m. spalio 7–9 d. susirašinėjimą su Nacionaline teismų administracija), kuriuo grindžia skunde nurodytą argumentą, kad jam nebuvo tinkamai įteiktas teismo šaukimas. Tačiau pats apeliantas pripažįsta, kad apie 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdį jam buvo žinoma, juolab kad jo sutuoktinė I. M. neneigia, kad jai teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai. Dėl to teisėjų kolegija nepriima minėto naujo rašytinio įrodymo, nes šis įrodymas neturi esminės reikšmės siekiant teisingai išspręsti bylą.

25. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

26. Ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu savininkė I. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo naujus argumentus, į kuriuos prašo atsižvelgti nagrinėjant jos apeliacinį skundą. Kadangi šie papildomi rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje nustatytą draudimą, teisėjų kolegija jų nepriima.

Dėl teisės kreiptis į teismą bankrutuojančios individualios įmonės vardu

27. CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

28. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). Panašios nuostatos buvo įtvirtintos ir anksčiau galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte, 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, šios įmonės savininkas netenka teisės veikti individualios įmonės vardu (įskaitant teisę kreiptis į teismą įmonės vardu). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl bankrutuojančios individualios įmonės savininko teisės reikšti netiesioginį ieškinį yra nurodyta, kad nėra pagrindo CK 6.68 straipsnį aiškinti plečiamai, nes neribotos teisės veikti bankrutuojančios įmonės vardu reiškiant netiesioginį ieškinį (nepriklausomai nuo įstatyme apibrėžtų tokio ieškinio pareiškimo sąlygų) suteikimas tokios įmonės savininkui galėtų sukurti situaciją, kai bankrutuojančios įmonės savininkas, o ne nemokumo administratorius ir / ar kreditoriai perimtų faktinį bankrutuojančios įmonės valdymą, o tai prieštarautų bankroto proceso prigimčiai ir esmei (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021, 16 punktą).

29. Pažymėtina, kad individualios įmonės savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi, bankrutuojančios individualios įmonės savininkas yra įmonės kreditorių skolininkas, todėl negalima tokia situacija, kai skolininkas išieško skolas bankrutuojančios įmonės naudai iš kitų skolininkų. Be to, negalima procesinė situacija, kai įmonei atstovauja savininkas, nors jo kaip buvusio vadovo įgaliojimai pasibaigė iškėlus įmonei bankroto bylą.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju I. M. kaip BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ savininkė (ir buvusi vadovė) neturi teisės pareikšti ieškinio šios bankrutavusios įmonės vardu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad I. M. neturi patvirtinto kreditorinio reikalavimo BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje. Todėl ji neturi teisės pareikšti netiesioginio ieškinio ir kaip įmonės kreditorė pagal CK 6.68 straipsnį.

31. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja jau priėmus ieškinį, tokiu atveju teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėtu pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškinį bankrutavusios individualios įmonės vardu pareiškė savininkė, kuri, kaip minėta, neturi tokių įgaliojimų, netikslinga būtų nustatyti terminą nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti, nes atsakovais pagal šį ieškinį yra nemokumo administratorė ir jos įgalioti asmenys, kurie ir turi teisę atstovauti šiai įmonei.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu dalis bylos (pagal ieškovės I. M. ieškinio reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų MB „Renema“ ir J. S. ieškovės BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai 86 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo žalos padarymo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, o kita ieškinio dalis atmesta.

33. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškinį, paduotą neįgalioto vesti bylą asmens, skundžiamo sprendimo dalis, kuria išspręstas ginčas dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu savininkės I. M. pareikšto ieškinio reikalavimų, panaikintina ir ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria bylinėjimosi išlaidos paskirstytos atsakovų naudai, panaikinti nėra pagrindo, nes panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas ginčas dėl ieškinio reikalavimų, ir palikus ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, laikytina, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškinį BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu neteisėtai pareiškusios I. M. kaltės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

35. Dėl to iš I. M. taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovai patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus dokumentus už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus atsakovė MB „Renema“ patyrė 500 Eur, atsakovas J. S. – 350 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio, todėl visa apimtimi priteistinos iš I. M. (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas ginčas dėl BIĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu savininkės I. M. pareikšto ieškinio reikalavimų, ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės MB „Renema“ (juridinio asmens kodas 304088367) naudai.

Priteisti iš I. M. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. S. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Vigintas Višinskis

Paminėta tekste:

e2-38-464/2019

CPK

CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

eB2-77-640/2021

e2-514-430/2020

CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai

CK

CPK 602 str. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais

CPK 41 str. Šalys

CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

e2-3246-640/2020

CPK 235 str. Nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

e2-147-330/2021

CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles

CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

CPK 296 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai

CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas