2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-355-618/2023 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos vartai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Teisės idėjos“.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. vasario 6 d. buvo gautas pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ pareiškimas dėl bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
3. Pareiškėja nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratorei turėjo būti perduotas visas įmonės turtas ir dokumentai. Pareiškėja 2023 m. sausio 24 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su reikalavimu kreiptis į teismą dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl nusikalstamo bankroto, tačiau nemokumo administratorė jokių veiksmų nesiėmė. Dėl to pareiškėja teikia prašymą BUAB „Baltijos vartai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi jį nulėmė sąmoningi ir tyčiniai direktorės ir akcininko veiksmai, kuriuos išsamiai aptaria pareiškime. Prašo pripažinti bankrotą tyčiniu tiek pareiškėjos, tiek teismo iniciatyva. Pareiškime formuluoja prašymą kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ prašymą dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
5. Teismas pažymėjo, kad tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto proceso klausimas, jo nagrinėjimas turėtų būti siejamas su visų kreditorių kolektyviniais interesais, o ne pavienio kreditoriaus siekiu gauti žalos atlyginimą iš bankrutavusio juridinio asmens vadovo. Žalos atlyginimas yra tik vienas iš tyčinio bankroto tikslų ir jis nėra svarbesnis už kitus tyčinio bankroto tikslus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenumato, kad kreditoriai nemokumo administratorių galėtų įpareigoti inicijuoti bankrutuojančios įmonės tyčinio bankroto bylą. JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta konkrečių subjektų teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurią jie įgyvendina savo nuožiūra.
6. Teismas nurodė, kad BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje Nr. eB2-355-618/2023 pareiškėjos finansinis reikalavimas teismo nėra patvirtintas. UAB „Padvariškių namai“ nemokumo administratorei pateiktas finansinis reikalavimas 54 618,89 Eur sumai yra ginčijamas nemokumo administratorės, teismo išskirtas nagrinėti į atskirą bylą. BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje UAB „Padvariškių namai“ yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Taigi, šiuo metu pareiškėja nėra BUAB „Baltijos vartai“ kreditorė, todėl neturi teisės prašyti pripažinti BUAB „Baltijos vartai“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 71 straipsnio 1 dalį, taip pat ji nėra įgaliota paduoti pareiškimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Padvariškių namai“ prašymą dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu reiškia antrą kartą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, kad pateikus finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratoriui, o teismui patvirtinus jos finansinį reikalavimą, pareiškėja, esant minėtam pagrindui, įgis teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nepaisant šio išaiškinimo, pareiškėja pakartotinai, nesant jos patvirtintam finansiniam reikalavimui BUAB „Baltijos vartai“ byloje, esant situacijai, kai nemokumo administratorė ginčija UAB „Padvariškių namai“ finansinį reikalavimą, teikia prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. JANĮ konkrečiai apibrėžia ribotą subjektų ratą, kurie turi teisę reikšti prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškėja UAB „Padvariškių namai“ pareiškimo dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo teikimo momentu į JANĮ numatytą subjektų ratą nepatenka.
8. Vertindamas pareiškėjos prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teismas pažymėjo, kad kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jeigu tam yra pagrindas, turi teisę pati pareiškėja UAB „Padvariškių namai“.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja UAB „Padvariškių namai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį, išnagrinėti klausimą iš esmės ir, pasinaudojant JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pripažinti BUAB „Baltijos vartai“ bankrotą tyčiniu, kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. UAB „Padvariškių namai“ pateiktu prašymu prašė teismo pasinaudoti JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje jam suteikta teise inicijuoti skolininko bankroto pripažinimo tyčiniu procesą bei pateikė turimus įrodymus, pagrindžiančius, kad skolininko nemokumą sukėlė skolininko direktorės ir vienintelio akcininko veiksmai, kurie ir nulėmė skolininko bankrotą bei pažeidė skolininko kreditorių interesus.
9.2. Teismas vietoje to, kad imtųsi veiksmų ginti viešąjį interesą ir būtų aktyvus, neįsigilinęs į prašymo esmę, prašyme nurodomus motyvus, priėmė skundžiamą nutartį, kuria lakoniškai ir formaliu pagrindu nusprendė prašymą atmesti.
9.3. Teismas, net ir turėdamas akivaizdžius duomenis dėl skolininko tyčinio bankroto, nepasinaudojo turima iniciatyvos teise ir prašymo realiai nenagrinėjo. UAB „Padvariškių namai“ įsitikinimu, tokia situacija yra nesuderinama su teismo turima pareiga ginti viešąjį interesą bankroto bylose ir būti aktyviu.
9.4. Yra daugiau nei akivaizdu, kad skolininkės bankrotas yra ne tik tyčinis, bet ir nusikalstamas. Skolininkę nemokia pavertė ne verslo nesėkmė ar objektyvios aplinkybės, o aktyvūs, nesąžiningi ir sąmoningi skolininkės direktorės bei akcininko veiksmai. Būtent dėl šių asmenų sąmoningų veiksmų ir priimtų sprendimų skolininkės turtas buvo perleistas, skolininkė paversta beturčiu ir nemokiu juridiniu asmeniu, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo. Tai patvirtina pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai ir pridėti dokumentai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. 2023 m. kovo 15 d. apeliacinės instancijos teisme gauti suinteresuoto asmens M. P. (M. P.) rašytiniai paaiškinimai su priedais, kuriuose suinteresuotas asmuo pateikia atsikirtimus į pareiškėjos atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą, bei prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Padvariškių namai“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tai reiškia, kad prašymas nebuvo priimtas, civilinė byla nepradėta, taigi, ir suinteresuotam asmeniui nebuvo siūloma pateikti atsiliepimo į atskirąjį skundą. Visgi pažymėtina, kad suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjos prašymo priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismui buvo žinoma ir įvertinta, o naujai teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose ji iš esmės atkartojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad rašytiniai paaiškinimai kartu su priedais yra pakankamai didelės apimties, pateikti tik dieną prieš byloje paskirtą teismo posėdį, su jais negalėjo susipažinti kiti byloje dalyvaujantys asmenys, be to, juose reiškiami nauji prašymai (dėl baudos skyrimo), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus su priedais atsisakoma priimti.
Dėl atsisakymo priimti prašymą (ne)pagrįstumo
15. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. spalio 27 d. buvo gautas UAB „Baltijos vartai“ vadovės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Baltijos vartai“ iškėlimo, pareiškimas priimtas, užvesta civilinė byla. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „Padvariškių namai“ įtraukta byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
16. 2022 m. gruodžio 7 d. teisme gautas UAB „Padvariškių namai“ atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Baltijos vartai“ iškėlimo, kuriame, be kita ko, prašoma UAB „Baltijos vartai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-355-618/2023 UAB „Baltijos vartai“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Teisės idėjos“. Minėta nutartimi UAB „Padvariškių namai“ pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paliktas nenagrinėtas. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui, pateikus finansinį reikalavimą BUAB „Baltijos vartai“ nemokumo administratorei, o teismui patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, trečiasis asmuo, esant pagrindui, įgis teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 41–43 straipsniai, 71 straipsnio 1 dalis).
18. BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje nemokumo administratorė 2023 m. vasario 1 d. pateikė prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Prašė patvirtinti BUAB „Baltijos vartai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, sudarantį 276 956,58 Eur. Tačiau BUAB „Baltijos vartai“ bankroto byloje nemokumo administratorė ginčija UAB „Padvariškių namai“ 54 618,89 Eur finansinį reikalavimą ir UAB „Stipri jungtis“ 200 000 Eur finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi nemokumo administratorės ginčijami UAB „Padvariškių namai“ ir UAB „Stipri jungtis“ finansiniai reikalavimai, taip pat UAB „Padvariškių namai“ ginčijamas M. P. (M. P.) 254 618,90 Eur finansinis reikalavimas išskirti nagrinėti į atskirą bylą. Ginčijami finansiniai reikalavimai nagrinėjami civilinėje byloje Nr. eB2-475-618/2023, kurioje procesinis sprendimas nėra priimtas.
19. 2023 m. vasario 6 d. teisme gautas UAB „Padvariškių namai“ prašymas dėl BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėja prašo teismo tiek UAB „Padvariškių namai“, tiek ir paties teismo iniciatyva (pagal pateiktus duomenis) pripažinti BUAB „Baltijos vartai“ bankrotą tyčiniu bei kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi šį prašymą atsisakyta priimti. UAB „Padvariškių namai“ su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad teismas klausimą išsprendė formaliai, neanalizuodamas pareiškime išdėstytų argumentų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantė pažymi, kad pareiškime buvo išdėsčiusi prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu teismo iniciatyva.
20. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad klausimo, ar įmonės bankrotas yra tyčinis, išsprendimas yra tik vienas iš bankroto procedūros etapų, kurį lemia įstatyme nustatytos pareigos bankroto (nemokumo) administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius įgyvendinimas, o nuo šios stadijos (bankroto pripažinimo tyčiniu) pabaigos priklauso tolesnis įmonės sandorių patikrinimas bei jų galimas nuginčijimas teisme, žalos, padarytos kreditoriams, atlyginimas įmonę likvidavus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 30 punktą). Tyčinio bankroto procedūra, kaip ir bankroto bylos iškėlimas, kreditorių reikalavimų tvirtinimas, yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 28 punktas). Pagal JANĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu.
22. Taigi, bankroto pripažinimo tyčiniu iniciatyvos teisė pagal JANĮ nuostatas priklauso ribotam subjektų ratui – nemokumo administratoriui, kreditoriui arba teismui. Šiuo atveju pareiškėja atskirajame skunde neginčija, kad ji, kol nėra patvirtintas jos finansinis reikalavimas bankroto byloje, neturi teisės inicijuoti tyčinio bankroto procedūrų. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju tai turėjo padaryti teismas savo iniciatyva pagal pareiškėjos pateiktus argumentus ir įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
23. Visų pirma, priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne atmetė pareiškėjos prašymą dėl tyčinio bankroto, o atsisakė jį priimti, t. y. nenagrinėjo jame nurodomų motyvų pagrįstumo, kadangi pareiškėja nepatenka į JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų subjektų, turinčių teisę inicijuoti tokį procesą, ratą.
24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
25. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
26. Teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje proceso stadijoje nagrinėjo tik procesinius teisinio pobūdžio klausimus ir padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėja, remiantis JANĮ nuostatomis, neturi teisės teikti pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nustačius, kad pareiškėja neturi teisės inicijuoti BUAB „Baltijos vartai“ bankroto pripažinimo tyčiniu procedūrų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
27. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja JANĮ nuostatas dėl teismo teisės inicijuoti tyčinio bankroto procedūras. JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė inicijuoti tyčinio bankroto procedūras reiškia, kad tik teismas gali nuspręsti naudotis šia teise ar ne, įvertindamas konkrečią situaciją ir aplinkybes.
28. Aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Įstatymų leidėjas, pripažindamas aktyvų teismų vaidmenį JANĮ, šiame procese nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Teismo aktyvumas jokiu būdu negali pažeisti pamatinių civilinio proceso (rungtyniškumo, proporcingumo) principų (V. V., R. J., „Teismo vaidmuo juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 26, 2 (2019): 442–456).
29. Taigi, teismas, įgyvendindamas JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje jam deleguotas teises ir inicijuodamas klausimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimą, privalo maksimaliai užtikrinti ir garantuoti tarptautiniu lygiu pripažįstamą kiekvieno asmens teisę į teisingą teismą, kuri, be kita ko, turi būti suprantama kaip teisė į rungtyniškumą, teisė dalyvauti teismo procese ir teisė į pagrįstą bei argumentuotą teismo procesinį sprendimą. Teismui pačiam inicijavus procesą dėl tyčinio bankroto, susidaro įstatymo nesureguliuota ir teisiškai ydinga situacija, kai rungimosi procesas tarp šalių išnyksta, teismas pats savo inicijuotoje byloje turi rinkti įrodymus ir pats priimti atitinkamą sprendimą.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai reiškia, jog teismas šia teise gali pasinaudoti, jei, teismo vertinimu, tai yra akivaizdu ir būtina ir joks kitas subjektas, turintis iniciatyvos teisę šia teise nesinaudoja. JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui savo iniciatyva pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu nėra aiškinama ar suprantama taip, kad teismas turėtų imtis priemonių klausimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti vien tik gavęs byloje dalyvaujančio asmens prašymą. Priešingu atveju, tai sudarytų pagrindą apeiti imperatyviose teisės normose įtvirtintą bankroto pripažinimo tyčiniu tvarką. Taigi asmenys, nepatenkantys į JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą subjektų, galinčių teismui teikti prašymus pripažinti bankrotą tyčiniu, ratą jokių prašymų teismui imtis priemonių pripažinti bankrotą tyčiniu teikti negali. Teismo teisė savo iniciatyva pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu turėtų būti aiškinama kaip teismo teisė pripažinti atitinkamos įmonės bankrotą tyčiniu, nesant jokių byloje dalyvaujančių asmenų prašymų, o tokius prašymus pateikus asmenims, nepatenkantiems į JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą subjektų ratą, teismas juos turėtų atsisakyti priimti, ką šiuo atveju pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.
31. Papildomai pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškėjos prašymą negali būti laikomas atsisakymu įgyvendinti JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo iniciatyvos teisę, kadangi inicijuoti bankroto pripažinimo tyčiniu procedūras galima iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.
32. Atsisakius priimti apeliantės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė kitų jame nurodytų prašymų (pvz., kreipimosi dėl baudžiamosios atsakomybės), dėl to ir apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pareiškėja šiuo atveju neturi teisės teikti prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir prašymo priėmimo klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė
Paminėta tekste:
eB2-125-618/2024
BK
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla
e3K-3-237-684/2019
eB2-475-618/2023
e3K-7-284-611/2018
e3K-3-129-219/2018
CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės