2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria patvirtinta nemokumo administratorės pateikta trečiojo kreditorių susirinkimo darbotvarkė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Abastas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankroto vizija“; 2020 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi pripažino įmonę likviduojama dėl bankroto.

2. Pareiškėja BUAB „Abastas“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkę trečiajam kreditorių susirinkimui: 1) dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 2) dėl motyvuoto kreipimosi į teismą civilinėje byloje Nr. eB2-723-560/2021 dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ nušalinimo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 44 straipsnio 4 punktas). Nurodė, kad bankroto byloje teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi be kitų klausimų išsprendimo patvirtino pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę, kadangi kreditorius L. J. siūlė kreditoriams nagrinėti klausimus, išeinančius už kreditorių susirinkimo kompetencijos ribų ir siekė spręsti išskirtinai tik savo asmenines problemas, bet ne bankroto bylos būtinus klausimus. Kreditorius L. J. vėl kreipėsi su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą pagal jo pateiktą darbotvarkę, sprendžiant iš esmės analogiškus klausimus, kuriuos jis buvo kėlęs pirmajam kreditorių susirinkimui. Su didžiąją dalimi siūlomų klausimų nemokumo administratorė nesutinka, kadangi jie nėra priskirtini kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl prašo teismo patvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratorės pateiktą BUAB „Abastas“ kreditorių susirinkimo darbotvarkę: 1) dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 2) dėl motyvuoto kreipimosi į teismą civilinėje byloje Nr. eB2-723-560/2021 dėl bankroto administratorės UAB „Bankroto vizija“ nušalinimo (JANĮ 44 straipsnio 4 punktas).

4. Aptaręs JANĮ 44 straipsnyje įtvirtintas kreditorių susirinkimo teises, teismas nustatė, kad L. J. siūlomos kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai (dėl mokestinės nepriemokos iš BUAB „Abastas“ perėmimo sutarties tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ patvirtinimo; dėl taikos sutarčių patvirtinimo civilinėse bylose Nr. e2-2685-779-2021 ir Nr. e2-1494-854/2021, nagrinėjamose Vilniaus apygardos teisme; dėl teisinių paslaugų nutraukimo su advokato R. V. kontora ir advokatu R. V. dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo, per V. K. reikalauto kyšio iš L. J. bei neaiškių sąskaitų faktūrų išrašymo, neaiškių piniginių santykių tarp UAB „Bankroto vizija“ ir R. V. advokatų kontoros; dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl BUAB „Abastas“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“, V. K. ir kitų susijusių asmenų galimai atliktos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje; BUAB „Abastas“ ūkinės ir komercinės veiklos audito paskyrimo nuo bankroto proceso pradžios iki 2021 m. gruodžio 31 d.) neatitinka kreditorių susirinkimo kompetencijos, todėl šioje dalyje siūlomos kreditorių susirinkimo darbotvarkės netvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kreditorius L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – nutraukti bylą dėl darbotvarkės klausimų nustatymo, o dalyje dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo – atmesti; skirti UAB „Bankroto vizija“ baudą už piktnaudžiavimą teise, kurios pusę priteisti apeliantui L. J. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nemokumo administratorė po prašymo pateikimo teismui, 2021 m. gruodžio 23 d. išsiuntė trečiojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę kreditoriams. Vadinasi, UAB „Bankroto vizija“ jai suteiktais įgaliojimais priėmė sprendimą, todėl turėtų būti nutrauktas prašymo dėl darbotvarkės patvirtinimo nagrinėjimas.

5.2. Byloje yra pateiktas protokolas Nr. 2, patvirtinantis priimtą kreditorių sprendimą dėl pirmininko išrinkimo, todėl primininko rinkti nebereikia, atitinkamai ir šioje dalyje prašymo nagrinėjimas nutrauktinas.

5.3. Nemokumo administratorė piktnaudžiauja teise, teikia nepagrįstą prašymą teismui, ką įrodo 2021 m. gruodžio 23 d. pranešimas kreditoriams, kuriuo pati administratorė patvirtino susirinkimo darbotvarkę ir apie tai nepranešė teismui, todėl teismas, nežinodamas apie UAB „Bankroto vizija“ 2021 m. gruodžio 23 d. kvietimą ir darbotvarkę, priėmė skundžiamą nutartį. Šiuo atveju nemokumo administratorė pasielgė nesąžiningai, suklaidino teismą ir tyčia neinformavo apie pačios patvirtintą darbotvarkę.

6. Pareiškėja BUAB „Abastas“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantas nuolat piktnaudžiauja procesu, teikdamas žinomai nepagrįstus reikalavimus, skundus ir kitus procesinius dokumentus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas kreditorių susirinkimo darbotvarkę patvirtina jau nebe pirmą kartą.

6.2. Kadangi apeliantas prašomam sušaukti kreditorių susirinkimui ir vėl siūlė kreditoriams nagrinėti klausimus, išeinančius už kreditorių susirinkimo kompetencijos ribų, siekiant, kad įmonės bankroto procesas vyktų sklandžiai, būtų išvengta galimų ginčų ir visi procesai atitiktų JANĮ reikalavimus, administratorė kreipėsi į teismą dėl prašomo sušaukti kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo (prašydama patvirtinti darbotvarkės klausimus, priskirtinus kreditorių susirinkimo kompetencijai).

6.3. Priešingai nei nurodo apeliantas, administratorė neklaidino ir nesiekė klaidinti teismo, kadangi, teikdama prašymą dėl darbotvarkės patvirtinimo bylą nagrinėjančiam teismui, pateikė visą informaciją, susijusią su 2021 m. gruodžio 10 d. ir 17 d. elektroniniu paštu gautais prašymais sušaukti susirinkimą apelianto pasiūlytos darbotvarkės klausimais.

6.4. Susirinkimo pirmininko rinkimo klausimą pats apeliantas buvo nurodęs 2021 m. gruodžio 10 d. pateiktame prašyme sušaukti kreditorių susirinkimą su nurodyta darbotvarke.

6.5. Administratorė nepasisako dėl atskirajame skunde minimo „kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2“, kurį apeliantas yra pateikęs į bylos medžiagą, kadangi vienintelį ir tikrąjį 2021 m. gruodžio 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolą, pasirašytą administratorės, nemokumo administratorė pati pateikė teismui EPP sistema į bankroto bylos medžiagą 2021 m. gruodžio 16 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas patvirtino kreditorių susirinkimo darbotvarkę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Bylos duomenimis, nemokumo administratorė, gavusi kreditoriaus (apelianto) prašymą inicijuoti kreditorių susirinkimą ir nesutikdama su kreditoriaus nurodytais susirinkime svarstytinais darbotvarkės klausimais, kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkę trečiajam kreditorių susirinkimui. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi tokį prašymą tenkino.

9. Bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko, t. y. įmonės, turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 1–2 punktai).

10. Kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis, 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). JANĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorių susirinkimo pirmininkas; kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 46 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). Jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 46 straipsnio 3 dalis). Asmenys, reikalaujantys sušaukti kreditorių susirinkimą, turi pateikti jį sušaukiančiam asmeniui: 1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslai; 2) pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir datos; 3) siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus (JANĮ 46 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Pagal JANĮ 47 straipsnio 5 dalies nuostatas pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą be kitos informacijos turi būti nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taigi, tiek asmenims, kurie turi teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 46 straipsnio 1 dalis), išreiškus norą sušaukti kreditorių susirinkimą, privalėdamas sušaukti kreditorių susirinkimą, tiek savo iniciatyva sušaukdamas kreditorių susirinkimą, nemokumo administratorius turi nurodyti susirinkimo darbotvarkę, darbotvarkės klausimų iniciatorius, tačiau nei JANĮ, nei teismų praktika nenumato nemokumo administratoriaus teisės kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti kreditorių susirinkimo darbotvarkę.

11. Be to, JANĮ nėra numatyta teismo teisė dalyvauti formuojant kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus. Teismo funkcija kontroliuoti kreditorių susirinkimo tvarką procedūriniu ir materialiniu (turinio) požiūriu yra atliekama ne a priori (prieš priimant kreditorių susirinkimo sprendimus), bet a posteriori (po kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo). Tai paaiškinama tuo, kad, kreditoriui skundžiant priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą, teismui suteikiama teisė vertinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą – teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat, jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dvejais alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (žr., pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-883-781/2021; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1044-450/2021 ir kt.). Teismui nustačius pažeidimą ir nusprendus panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, teismas gali arba grąžinti (perduoti) klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, kadangi tai jų kompetencijai priskirtinas klausimas, arba, nustačius, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais teismas gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-848-1120/2021). Tačiau toks teismo įsiterpimas į kreditorių susirinkimo kompetenciją yra galimas tik tuomet, kai konstatuojama, kad kreditorių susirinkimas in corpore (visi drauge) nevykdo savo funkcijų, o ne tuomet, kai vienas kreditorius galimai piktnaudžiauja procesu.

13. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo įsikišti į nemokumo administratoriaus ir kreditorių kompetenciją ir iš anksto spręsti dėl įvyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų. Todėl gavęs tokį nemokumo administratoriaus prašymą pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, o nustatęs nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nurodytų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme lemia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla pagal nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

14. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalimi, apeliantui grąžintinas 57 Eur už paduotą atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pasisakoma dėl atskirojo skundo argumentų, t. y. ginčas nesprendžiamas iš esmės, nevertinamas darbotvarkės klausimų (ne) pagrįstumas, tačiau toks procesinis sprendimas iš esmės yra naudingas apeliantui, sprendžia, nesant teisinio pagrindo priteisti iš apelianto nemokumo administratorės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16. Nustatęs bylos nutraukimo pagrindą apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimo.

17. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo skirti nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą teise, motyvuodamas tuo, kad ji pasielgė nesąžiningai, suklaidino teismą ir tyčia neinformavo apie pačios patvirtintą darbotvarkę, todėl, teismas, nežinodamas apie UAB „Bankroto vizija“ 2021 m. gruodžio 23 d. kvietimą ir darbotvarkę, priėmė skundžiamą nutartį.

18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės dėl teismo klaidinimo nelemia pagrindo išvadai, kad nemokumo administratorė teismui pateiktu prašymu siekdama išspręsti vyksiančio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, ypač, atsižvelgiant į akivaizdžiai konfliktiškus nemokumo administratorės ir kreditoriaus (apelianto) santykius atsakovės bankroto byloje, todėl nemokumo administratorės elgesys nepripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas netenkintinas ir nemokumo administratorei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašymą dėl trečiojo kreditorių susirinkimo darbotvarkės patvirtinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ bankroto byloje nutraukti.

Grąžinti apeliantui L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. sausio 4 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK22315.

Teisėja

Alma Urbanavičienė

Paminėta tekste:

e2-1494-854/2021

e2-883-781/2021

e2-1044-450/2021

e2-848-1120/2021

CPK

CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai

CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 87 str. Žyminio mokesčio grąžinimas

CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės

3K-3-404-969/2017

3K-3-3-695/2017