Nutarties leisti antstoliui baigti turto pardavimą skundžiamumas (JANĮ 30 str.)

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-1031-781/2021, pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, LApT akcentavo, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, kad turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją spęsti dėl juridinio asmens, kuriam inicijuota bankroto byla, turto pardavimo, nors dar neegzistuoja pagrindas stabdyti ir (ar) nutraukti vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo, kad teisės norma skirta apginti bankroto bylos, o ne vykdymo proceso dalyvių interesus. Atitinkamai, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto realizavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į bankroto principus ir galimas teisines, ekonomines bei socialines pasekmes.

LApT taip pat pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti dvi aplinkybes: pirma, nustatyti teisinį pagrindą šio straipsnio taikymui, o būtent, įsitikinti, kad antstolis CPK nustatyta tvarka paskelbė apie juridinio asmens turto pardavimą; antra, vertindamas sąlygas leisti parduoti turtą, turi atsižvelgti į teisines, ekonomines ir socialines pasekmes, galinčias kilti bendrovei iškėlus nemokumo bylą.