2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi tikroji ūkinė bendrija (toliau – BTŪB) „ENERGIJA“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Villa Monis“ bankroto bylą.

2. 2021 m. liepos 12 d. gautas antstolės V. M. prašymas leisti baigti skolininkės UAB „Villa Monis“ areštuoto turto pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi leido antstolei V. M. baigti vykdyti UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausančio, įkeisto nekilnojamojo turto – poilsio bazės, (duomenys neskelbtini) – pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (vykdomosios bylos Nr. 0015/17/01234, varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

4. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos BTŪB „ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nėra įtvirtinta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista antstolei tęsti vykdymo veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, jog minėta nutartis neužkerta kelio bankroto bylos ir atskirų jos procedūrų tolesnei eigai, nes procesas nemokumo byloje gali vykti toliau.

7. Teismas konstatavo, jog apeliacijos objektu negali būti nutartis, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Pažymėta, kad pareiškėjos nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo, bet ne dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo vadovautis minėta praktika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja BTŪB „ENERGIJA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismui leidus antstoliui tęsti skolininkės turto pardavimą, tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kadangi pardavus turtą sumažės atsakovės bendro turto vertė ir tokiu būdu bus sukelta žala kreditoriams.

9.2. Fizinio asmens bankroto byloje teismo nutartimi antstoliui leidus užbaigti turto pardavimo vykdymo veiksmus, tokia teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl nagrinėjamu atveju ši nuostata pagal analogiją turi būti taikoma ir juridinių asmenų bankroto procese.

9.3. Atsisakius priimti atskirąjį skundą, pareiškėja netenka teisės į apeliaciją.

10. Trečiasis asmuo LTL Kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui tęsti vykdymo veiksmus. Pažymi, jog minėta nutartis neužkerta kelio bankroto bylos tolesnei eigai. Akcentuojama, kad ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės skųsti nutarties, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Vilniaus apygardos teismui pateikto atskirojo skundo dėl 2021 m. liepos 19 d. nutarties kopiją. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apeliantė pateikė elektroninių laiškų kopijas, prašymo, pranešimo kopijas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo kopiją, ekspertizės akto kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties kopiją.

13. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės pateikta atskirojo skundo dėl 2021 m. liepos 19 d. nutarties kopija yra byloje, todėl nėra pagrindo pakartotinai šio procesinio dokumento priimti į bylą. Be to, apeliantės pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, o yra susiję su vykdymo veiksmų ir (ar) jų sustabdymo pagrįstumu, kuris nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl galimybės skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos BTŪB „ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi leido antstolei V. M. baigti vykdyti UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą CPK nustatyta tvarka.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutarties vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tuo atveju, jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji taisyklė teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra ta, jog išieškojimas iš juridinio asmens turto ar šio turto realizavimas yra stabdomas. Be to, bankrotas yra kolektyvinis procesas ir praktikoje pripažįstamas kreditorių autonomijos principas, laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 20 punktą ir kt.). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalis). Svarbu pažymėti, kad bankroto proceso kolektyvinis pobūdis nėra paneigiamas ir leidus antstoliui parduoti turtą CPK nustatyta tvarka pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį, kadangi gautos piniginės lėšos turi būti pervedamos į kreditorių sąskaitą.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, kad turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją spęsti dėl juridinio asmens, kuriam inicijuota bankroto byla, turto pardavimo, nors dar neegzistuoja pagrindas stabdyti ir (ar) nutraukti vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo, kad teisės norma skirta apginti bankroto bylos, o ne vykdymo proceso dalyvių interesus. Atitinkamai, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto realizavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į bankroto principus ir galimas teisines, ekonomines bei socialines pasekmes.

21. Nepaisant to, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tai savaime nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Visgi, sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo, svarbu įvertinti tai, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius privalės spręsti dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, vertins ūkinės – komercinės veiklos vykdymo ekonomiškumą, juridinio asmens pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę (JANĮ 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nemokumo administratorius šiais klausimais turi pateikti nuomonę kreditoriams (JANĮ 60 straipsnio 3dalies 9–13 punktai), kuriems suteikta diskrecija priimti sprendimus šiais klausimais.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti dvi aplinkybes: pirma, nustatyti teisinį pagrindą šio straipsnio taikymui, o būtent, įsitikinti, kad antstolis CPK nustatyta tvarka paskelbė apie juridinio asmens turto pardavimą; antra, vertindamas sąlygas leisti parduoti turtą, turi atsižvelgti į teisines, ekonomines ir socialines pasekmes, galinčias kilti bendrovei iškėlus nemokumo bylą.

23. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

24. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 16 punktą).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktą).

26. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje, nei 30 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria leista antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Įvertinus kilusio ginčo (klausimo) pobūdį asmens teisės į teisminę gynybą aspektu, atsižvelgus į bankroto bylų specifiškumą, bankroto bylos nagrinėjimo stadijas ir jose sprendžiamus klausimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta JANĮ 30 straipsnio 3 dalies pagrindu, neužkerta kelio bylos eigai – procesas nemokumo byloje gali vykti toliau. Kadangi lėšos, gautos už parduodamą turtą turės būti pervedamos į kreditorių sąskaitą ir skirstomos JANĮ nustatyta tvarka, nei vieno bankroto byloje suinteresuoto asmens teisinė padėtis nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

27. Be to, atmestinas apeliantės argumentas, kad fizinio asmens bankroto byloje teismo nutartimi antstoliui leidus užbaigti turto pardavimo vykdymo veiksmus, tokia teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl nagrinėjamu atveju ši nuostata pagal analogiją turi būti taikoma ir juridinių asmenų bankroto procese. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas yra specialieji įstatymai, todėl jų nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 4 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189-690/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis negalima vadovautis kaip precedentu taikant ir aiškinant juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuojančias nuostatas, nagrinėjamu atveju – JANĮ nuostatas.

28. Turto realizavimas prasideda paskelbus apie varžytynes interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (CPK 706 straipsnis, 713 straipsnio 3 dalis) ir tai yra būtina JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga leisti antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Tačiau JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, taigi po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo nebegali būti atliekami jokie su turto realizavimu susiję veiksmai, t. y. negali būti skelbiama apie varžytynes, o antstoliui tik suteikta teisė teikti prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui leisti baigti turto realizavimą CPK nustatyta tvarka.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis neskųstina apeliacine tvarka, nes neužkerta kelio tolesnei įmonės bankroto proceso eigai.

30. Teisės paduoti atskirąjį skundą teisinis reguliavimas paneigia nagrinėjamo atskirojo skundo argumentus, kad teismo atsisakymas priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos ir neužkertančios kelio tolesnei bylos eigai nutarties pažeidžia apeliantės procesines teises.

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

32. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pagrįstai sprendė nesant pagrindo priimti atskirąjį skundą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atskirąjį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnis). Trečiasis asmuo LTL Kredito unija pateikė prašymą priteisti jos naudai 320 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

34. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. rugpjūčio 16 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2021 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 517,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygis yra 606,96 Eur (1 517,40 Eur x 0,4). Atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas prilyginamas dokumento, numatyto Rekomendacijų 8.16. punkte, parengimui. Taigi, trečiojo asmens LTL Kredito unijos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš pareiškėjos bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „ENERGIJA“ administravimo išlaidų trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „ENERGIJA“ (juridinio asmens kodas 120202619) administravimo išlaidų trečiajam asmeniui LTL Kredito unijai (juridinio asmens kodas 302791356) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 314 str. Nauji įrodymai

CPK 626 str. Privalomasis vykdomosios bylos sustabdymas

CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą

3K-3-432-313/2017

e3K-3-270-1075/2019

CPK 4 str. Vienodos teismų praktikos formavimas

3K-3-189-690/2015

CPK 706 str. Skelbimas apie būsimas varžytynes

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas