Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › 2-326-450/2021 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. 2-326-450/2021  ·  teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. V.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ (toliau – BUAB) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. gegužės 5 d., 2021 m. sausio 11 d. nutartimis.

2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 8 d. gautas bankroto administratoriaus A. V. prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Pateiktame prašyme bankroto administratorius prašė: iš kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka / įkeitimu, sąrašo išbraukti Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) prie LR Finansų ministerijos su 38 726,64 Eur reikalavimu; patvirtinti patikslintą kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus 1 545,30 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka / įkeitimu (II etapu – 1 545,30 Eur); patvirtinti patikslintą antros eilės kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos 7 053,78 Eur finansinį reikalavimą (II etapu – 7 053,78 Eur). Administratorius nurodė, kad iš bankroto procese sukauptų piniginių lėšų 2021 m. sausio 7 d. buvo visiškai patenkinti kreditorių VMI prie LR Finansų ministerijos ir VSDFV Marijampolės skyriaus pirmo etapo reikalavimai, todėl atsirado pagrindas patikslinti šių kreditorių finansinius reikalavimus. Iš pateikto bankroto administratoriaus priedo – sąskaitos išrašo – matyti, kad 2021 m. sausio 7 d. buvo atlikti bankiniai mokėjimai: VMI prie LR Finansų ministerijos – 116 612,19 Eur; VSDFV Marijampolės skyriui – 83 517,07 Eur.

3. Pateiktame 2021 m. sausio 14 d. pranešime bankroto administratorius pateikė BUAB „Arvi fertis“ pajamų ir išlaidų ataskaitą už laikotarpį nuo nutarties iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2019 m. liepos 11 d.) iki 2020 m. lapkričio 30 d. Paaiškino, kad iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos pajamų buvo padengtos visos su ūkine komercine veikla susijusios išlaidos, taip pat įkeisto turto išlaikymo išlaidos, kadangi ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas. Nurodė, kad 2021 m. sausio 12 d. duomenimis, BUAB „Arvi fertis“ einamųjų mokėjimų įsiskolinimų neturi. Be to, iš ūkinės komercinės veiklos pajamų buvo pilnai patenkinti BUAB „Arvi fertis“ pirmo etapo pirmosios ir antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai.

4. Pateiktame pranešime bankroto administratorius taip pat nurodė, kad buvo patenkinta ir kreditorės Marijampolės savivaldybės administracijos 23 367,36 Eur finansinio reikalavimo dalis, bei atsiskaityta su kreditore Ignalinos savivaldybės administracija, sumokant 1 855,20 Eur. Iš pateikto bankroto administratoriaus priedo – sąskaitos išrašo – matyti, kad 2021 m. sausio 11 d. buvo atlikti bankiniai mokėjimai: Ignalinos rajono savivaldybei – 1 855,20 Eur; Marijampolės savivaldybės administracijai – 23 367,36 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje netenkino bankroto administratoriaus prašymo patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

6. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, matyti, kad kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka ar įkeitimu bei tenkinamas pirmuoju etapu, sudaro 38 726,64 Eur, o tos pačios kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos antrosios eilės reikalavimas, tenkinamas pirmuoju etapu, sudaro 77 843,04 Eur. Konstatavo, kad kreditorės VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas, tenkintas pirmuoju etapu iš hipoteka ar įkeitimu užtikrinto turto, sudaro 83 517,07 Eur (antruoju etapu tenkinta dalis sudaro 1 545,30 Eur). Pastarąja nutartimi taip pat buvo patvirtinti II eilės kreditorių Marijampolės savivaldybės administracijos 24 198,03 Eur finansinis reikalavimas ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 1 894,72 Eur finansinis reikalavimas.

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 99 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.

8. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorius ir nurodė patenkinęs prašymuose nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus iš BUAB „Arvi fertis“ sukauptų lėšų, bankroto byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl BUAB „Arvi fertis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; taip pat byloje nėra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, sudaranti pagrindą bankroto administratoriui atsiskaityti su kreditoriais.

9. Bankroto administratorius atliktus mokėjimus kreditoriams grindė JANĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu. JANĮ 63 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus, kurie, vadovaujantis JANĮ 64 straipsnio 4 dalimi, gali būti mokami ir išieškomi tik iš ūkinės komercinės veikos pajamų. JANĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos laikomos ūkinės komercinės veiklos išlaidomis. Nurodė, kad aptariamoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta galimybė, įmonei vykdant ūkinę komercinę veiklą, įkeisto turto išlaikymo išlaidas laikyti ūkinės komercinės veikos išlaidomis. Tačiau, kaip matyti iš administratoriaus pateiktų duomenų, atliktais mokėjimais iš bendrovės ūkinės komercinės veiklos pajamų buvo padengtos ne įkeisto turto išlaikymo išlaidos, o iš esmės atsiskaityta su įkeisto turto kreditoriais. Be to, kaip matyti iš 2021 m. sausio 14 d administratoriaus pranešimo (kuriame taip pat buvo suformuluotas prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo), buvo atsiskaityta ir su kreditoriais, kurių reikalavimai net nebuvo užtikrinti įkeistu turtu.

10. Atsižvelgiant į šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintą reguliavimą, teismas sprendė, kad administratoriaus nurodytas atsiskaitymo su kreditoriais pagrindas, kuomet buvo atsiskaityta su nurodytais kreditoriais dar iki BUAB „Arvi fertis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bankroto byloje, nepatenka į JANĮ 63 straipsnio reguliavimo apimtį, todėl bankroto administratoriaus prašymus patvirtinti patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai.

11. BUAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymus ir patikslinti BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: iš kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka / įkeitimu, sąrašo išbraukti VMI prie LR Finansų ministerijos su 38 726,64 Eur reikalavimu; patvirtinti patikslintą kreditorės VSDFV Marijampolės skyriaus 1 545,30 Eur finansinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka / įkeitimu (II etapu – 1 545,30 Eur); patvirtinti patikslintą antrosios eilės kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos 7 053,78 Eur finansinį reikalavimą (II etapu – 7 053,78 Eur); patvirtinti patikslintą antrosios eilės kreditorės Marijampolės savivaldybės administracijos 830,67 Eur finansinį reikalavimą (II etapu – 830,67 Eur); patvirtinti patikslintą antrosios eilės kreditorės Ignalinos savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą 39,52 Eur (II etapu – 39,52 Eur). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. BUAB „Arvis fertis“ bankroto procese vykdo ūkinę finansinę veiklą ir gauna pajamas. 2019 m. gruodžio 6 d. iš turimų piniginių lėšų įmonė padengė pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi patikslino pirmosios eilės kreditorių sąrašą (išbraukė darbuotojus) bei patvirtino patikslintą antrosios eilės kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos 84 939,33 Eur finansinį reikalavimą (I etapu – 77 885,55 Eur; II etapu – 7 053,78 Eur).

11.2. Likus lėšų bei jomis padengus ūkinei komercinei veiklai vykdyti būtinas išlaidas, 2021 m. sausio 7 d. buvo patenkintas kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos priverstine hipoteka / įkeitimu užtikrintas I etapo 38 726,64 Eur finansinis reikalavimas ir antrosios eilės II etapo 77 885,55 Eur finansinis reikalavimas. 2021 m. sausio 7 d. buvo atsiskaityta ir su kreditore VSDFV Marijampolės skyriumi, sumokant priverstine hipoteka / įkeitimu užtikrintą I etapo 83 517,07 Eur finansinį reikalavimą. 2021 m. sausio 11 d. atliktas atsiskaitymas ir patenkintas antrosios eilės kreditorės Ignalinos rajono savivaldybės I etapo 1 855,20 Eur finansinis reikalavimas; atsiskaityta su antrosios eilės kreditore Marijampolės savivaldybės administracija, sumokėtas I etapo 23 367,36 Eur finansinis reikalavimas.

11.3. Teismas be pagrindo taikė JANĮ nuostatas, vadovaudamasis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies išimtimi, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. ĮBĮ nedraudžia atsiskaityti su kreditoriais, o kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo netikslinimas pažeidžia įmonės ir kreditorių interesus. Teismo išvada, kad buvo atsiskaityta su kreditoriais bankroto procese nesant patvirtintos galutinės bankroto administratoriaus ataskaitos, taikant JANĮ 99 straipsnio 7 dalies nuostatą, yra neteisinga. ĮBĮ nėra numatytas draudimas atsiskaityti su kreditoriais, kai įmonė nėra likviduojama dėl bankroto (iki kol bus priimtas sprendimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto). Teisminė praktika taip pat orientuoja į tai, kad ĮBĮ neriboja bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais, nepaisant bankroto proceso stadijos.

12. Kreditorė UAB „Belor“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad materialiniams teisiniams santykiams taikytinas šių teisinių santykių atsiradimo metu galiojęs įstatymas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė JANĮ nuostatas, šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalis numato, kad turi būti patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, tada atsiranda pagrindas atsiskaityti su kreditoriais bei administratoriui išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą.

12.2. Atsiskaitymus su įkaito turėtoju numato JANĮ 98 straipsnis, šiuo atveju atsiskaitant su įkaito turėtoju, nebuvo laikytasi įstatyme numatytos atsiskaitymo tvarkos. Iš įkeisto turto pardavimo pajamų turi būti atskaitytos tam tikros išlaidos, kurios šiuo atveju nebuvo atskaitytos, todėl toks atsiskaitymas pažeidžia kreditorių teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, kad bankroto byloje nėra priimtas sprendimas pripažinti BUAB „Arvi fertis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be to, pagal JANĮ 99 straipsnio 7 dalį byloje nėra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, kuri yra pagrindas administratoriui atsiskaityti su kreditoriais bei išsimokėti kintamąjį atlyginimą už bankroto proceso administravimą, atmetė administratoriaus prašymą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo (atsiskaičius su dalimi kreditorių iš ūkinės komercinės veiklos gautomis pajamomis).

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. gruodžio 11 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. gegužės 5 d. nutartimis patikslintas. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 8 d. gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 14 d. gautas bankroto administratoriaus pranešimas, kuriame pateikta BUAB „Arvi fertis“ pajamų ir išlaidų ataskaita už laikotarpį nuo nutarties iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (nuo 2019 m. liepos 11 d.) iki 2020 m. lapkričio 30 d. Administratorius paaiškino, kad iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos pajamų buvo padengtos visos su ūkine komercine veikla susijusios išlaidos, taip pat įkeisto turto išlaikymo išlaidos, kadangi ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas. Pažymėjo, kad 2021 m. sausio 12 d. duomenimis, BUAB „Arvi fertis“ einamųjų mokėjimų įsiskolinimų neturi. Be to, iš ūkinės komercinės veiklos pajamų buvo pilnai patenkinti BUAB „Arvi fertis“ pirmojo etapo pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimai. Todėl buvo atsiskaityta su kitais hipotekos bei antrosios eilės pirmojo etapo kreditoriais, dėl to prašoma patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimą sąrašą. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus paaiškinimo, atliktus mokėjimus kreditoriams administratorius grindė JANĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu.

16. Apeliantas ginčija atsisakymą patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti bankroto administratoriaus prašymus ir patikslinti BUAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patenkinti atžvilgiu) ir teigia, kad kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti tenkinami (su jais atsiskaitoma) ne JANĮ, o ĮBĮ nustatyta tvarka; nurodė, kad ĮBĮ nenustato draudimo bankrutuojančiai įmonei atsiskaityti su kreditoriais bet kurioje bankroto stadijoje; nurodė, kad kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo netikslinimas, kai su dalimi kreditorių atsiskaityta, pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

17. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

18. Bankroto byla iškelta galiojant ĮBĮ, skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ nuostatoms. Nors pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į įstatyme numatytą išimtį, kai taikomas ĮBĮ, tačiau šiuo atveju atsiskaitymas su nurodytais kreditoriais iš įmonės komercinės veiklos bankroto procese gautų pajamų įvyko jau galiojant JANĮ, todėl būtent šio įstatymo nuostatos taikytinos kreditorių teisėms ir pareigoms, atsiskaitant su jais iš gautų pajamų, vykdant įmonei ūkinę komercinę veiklą bankroto procese, dėl to administratorius pateikė prašymus teismui patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurie nebuvo patenkinti. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė JANĮ nuostatas, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

19. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Kadangi bankroto byla iškelta bei pradinis kreditorių sąrašas bei jų finansinių reikalavimų dydis (vėlesnėmis nutartimis patikslintas) buvo patvirtinti galiojant ĮBĮ, todėl cituojama ir tuo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos bei su šiuo įstatymo aiškinimu susijusi teisminė praktika. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų įstatyme įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius pateikė BUAB „Arvi fertis“ pajamų ir išlaidų ataskaitą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., iš kurios matyti, kad BUAB „Arvi fertis“ vykdo ūkinę komercinę veiklą bankroto procese bei gauna pajamas. Bankroto administratorius nurodė padengęs visas su ūkine komercine veikla susijusias išlaidas, taip pat įkeisto turto išlaikymo išlaidas (JANĮ 63 straipsnio 5 dalis), patvirtino, kad įmonė neturi jokių einamųjų mokėjimų šiame etape bei jau anksčiau buvo atsiskaityta su pirmosios eilės kreditoriais, todėl 2021 m. sausio 7 d. iš ūkinės komercinės veiklos gautomis pajamomis padengė kreditorės VMI prie LR Finansų ministerijos 38 726,64 Eur pirmu etapu patvirtintą finansinių reikalavimų dalį; atsiskaitė su kreditore VSDFV Marijampolės skyriumi, padengdamas 83 517,07 Eur pirmojo etapo finansinį reikalavimą. Taip pat 2021 m. sausio 11 d. atsiskaitė su kreditore Marijampolės savivaldybės administracija, sumokėdamas 23 367,36 Eur pirmu etapu patvirtintą finansinį reikalavimą bei kreditore Ignalinos rajono savivaldybe – 1 855,20 Eur, taip pat pirmu etapu patvirtintą finansinį reikalavimą.

22. JANĮ 63 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo vykdydamas ūkinę komercinę veiklą moka visus einamuosius mokėjimus, kurie, vadovaujantis JANĮ 64 straipsnio 4 dalimi, gali būti mokami ir išieškomi tik iš ūkinės komercinės veikos pajamų. JANĮ 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos laikomos ūkinės komercinės veiklos išlaidomis. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aptariamoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta galimybė, įmonei vykdant ūkinę komercinę veiklą, įkeisto turto išlaikymo išlaidas laikyti ūkinės komercinės veikos išlaidomis. Tačiau, šiuo atveju, administratorius atliktais mokėjimais iš bendrovės ūkinės komercinės veiklos pajamų padengė ne tik įkeisto turto išlaikymo išlaidas, einamuosius mokėjimus, bet iš esmės atsiskaitė su įkeisto turto kreditoriais bei iš dalies su antros eilės kreditoriais.

23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad nėra draudžiama bet kurioje bankroto stadijoje atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytina, kad ir galiojant ĮBĮ įstatymo nuostatoms, teisminėje praktikoje, žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį byloje e2-1245-381/2019, buvo nurodyta, kad ĮBĮ įtvirtintos aiškios bankroto procedūrų stadijos, pagal kurias bankroto administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus tik tada, kai visi kreditoriai ir jų reikalavimų dydžiai yra aiškūs, patvirtinti teismo ir nėra ginčijami, taip pat kai yra aiškus bankroto administravimo išlaidų dydis.

24. Bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais draudimas taikomas dėl to, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas, tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą, tiek gautas vykdant ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu, tampa tokios įmonės kreditoriams dalintinu turtu. Bankrutuojanti įmonė atnaujina finansinių prievolių vykdymą tik baigiamojoje įmonės likvidavimo bankroto proceso stadijoje, laikantis minėtos Įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Visų tos pačios eilės kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai pagal lėšas, gautas pardavus likviduojamos dėl bankroto įmonės turtą, taip užtikrinant kreditorių lygiateisiškumą į jų reikalavimų patenkinimą. Joks kreditorius neturi teisės gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą kitokia, nei įstatyme nustatyta reikalavimų tenkinimo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-349/2008).

25. Kaip jau nurodyta nutarties 18 punkte, šiuo atveju BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje sprendžiant atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, taikytinos JANĮ nuostatos. JANĮ 43 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. JANĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas).

26. JANĮ 99 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą. Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius (JANĮ 99 straipsnio 1 dalis); ji parengiama ir pateikiama teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 2 dalis); ją pasirašo administratorius bei kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą (JANĮ 99 straipsnio 4 dalis); ją tvirtina teismas įstatyme numatytu terminu ir tvarka (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, galutinė bankroto ataskaita nebuvo pateikta teismui tvirtinti.

27. Kaip nurodyta nutarties 26 punkte, būtent kreditorių sprendimu (kreditorių susirinkimui pritarus), kreditorių susirinkimo pirmininkui patvirtinus, tokią ataskaitą administratorius pateikia tvirtinti teismui. Taigi JANĮ 99 straipsnio 7 dalyje aiškiai įtvirtintas reglamentavimas, kad tik patvirtinus ataskaitą, nemokumo administratorius gali tenkinti kreditorių reikalavimus ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą. Šiame procese, kaip nurodyta 25 nutarties punkte, dalyvauja visi kreditoriai, kadangi ataskaitos patvirtinimui būtinas kreditorių susirinkimo pritarimas.

28. Pagal JANĮ 93 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimai tvirtinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kas sudaro juridinio asmens turtą: nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu, bankroto proceso metu iš skolininkų išieškotas turtas, kitas teisėtai bankroto procese įgytas turtas. Taigi ir bankroto procese gautos lėšos vykdant ūkinę komercinę veiklą taip pat vertinamos kaip bankrutuojančios įmonės turtas, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai nutarties 27 punkte nustatyta tvarka.

29. Kaip jau nurodyta, bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir teisėtus interesus. Todėl labai svarbūs kreditorių proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Šiuo atveju, pažeidus nustatytą tvarką ir iš įmonės turto (ūkinėje komercinėje veikloje gautų lėšų) atsiskaičius su dalimi kreditorių, iš esmės ir buvo pažeisti kreditorių proporcingumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi vienų kreditorių reikalavimai buvo iškeliami aukščiau kitų kreditorių finansinių reikalavimų.

30. Kadangi tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo priskirti klausimai (JANĮ 44 straipsnis), be to, JANĮ numato galimybę gerėjant įmonės finansinei padėčiai (gaunant pajamas), pereiti prie restruktūrizavimo proceso, tokiu atveju, visi kreditoriai (o ne tik likę, su kuriais neatsiskaityta) galėtų daryti nuolaidas ta dalimi turimų finansinių reikalavimų, kuria su jais neatsiskaityta, todėl labai svarbus momentas, nuo kurio gali būti atsiskaitoma su visais kreditoriais, bet ne su jų dalimi.

31. Taigi darytina išvada, kad šiame BUAB „Arvi fertis“ bankroto etape (kai nėra patvirtinta galutinė bankroto ataskaita), dalies iš ūkinės komercinės veiklos lėšų paskirstymas atsiskaitant su hipotekos kreditoriais bei antrosios eilės pirmojo etapo kreditoriais, neatitinka bankroto tikslų, įstatyme įtvirtintų bankrutuojančios įmonės bankroto proceso išlaidų apmokėjimo ir viso bankroto procese gauto turto (lėšų) paskirstymo kreditoriams taisyklių, teisingumo ir protingumo principų, interesų pusiausvyros principo, gali pažeisti dalies kreditorių interesus (vieniems kreditoriams gali būti permokėta, kitiems išmokėta per maža suma), sukelti papildomus ginčus dėl lėšų perskirstymo ir taip užvilkinti BUAB „Arvi fertis“ bankroto procesą.

32. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog šiuo metu bankrutuojanti įmonė neturi nei einamųjų mokėjimų, nei išlaidų susijusių tiek su ūkinės komercinės veiklos vykdymu, tiek ir įkeisto turto panaudojimu ūkinėje komercinėje veikloje, nereiškia, jog tokios išlaidos neatsiras artimoje ateityje, tuo labiau, kad ir toliau bankrutuojanti įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Nurodytina ir tai, kad vykdoma komercinė veikla yra susijusi su papildomų darbuotojų samdymu, kitais aspektais, kurie atsiranda tokią veiklą vykdant, todėl gaunant pajamas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos atsiranda rizika padaryti žalą, kuri gali būti išieškoma vėliau. Todėl itin svarbu laikytis JANĮ nustatytos procedūros dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo, nuo kurios patvirtinimo ir atsiranda teisė atsiskaityti su visais kreditoriais.

33. Atsižvelgiant į JANĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto administratoriaus atsiskaitymas su dalimi kreditorių iki BUAB „Arvi fertis“ galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bankroto byloje, negalimas, pažeidžiantis tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių teises, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino administratoriaus prašymo dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo.

34. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju, teismui netenkinus prašymo patikslinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesprendė padarinių klausimo. Situacija, kai kreditoriai su kuriais atsiskaityta lieka kreditorių sąraše ir turi teisę visa finansinių reikalavimų apimtimi naudotis jiems priklausančiomis teisėmis bankroto procese (balsuoti kreditorių susirinkime ir pan.) nėra teisinga, taip būtų pažeidžiamos bendrovės ir kitų kreditorių teisės ir interesai, kadangi kreditoriai, su kuriais atsiskaityta netinkama tvarka ir laiku, įgytų ne tik perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių atžvilgiu dėl galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, bet ir kitų JANĮ įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu. Todėl pirmosios instancijos teismas privalo operatyviai spręsti lėšų, kuriomis buvo patenkinti finansiniai reikalavimai, atsiskaitant su kreditoriais VMI prie LR Finansų ministerijos, VSDFV Marijampolės skyriumi, Marijampolės savivaldybės administracija bei Ignalinos savivaldybės administracija, grąžinimo klausimą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant kreditoriams sumokėtų lėšų grąžinimo klausimą, procese dalyvaujančiais asmenimis turi būti įtraukti išvardinti kreditoriai, kurių teisėms ir pareigoms įtakos turės šio klausimo išsprendimas.

35. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji iš esmės paliekama nepakeista, nurodant pirmosios instancijos teismui pareigą spręsti nutarties 34 punkte išaiškintą padarinių klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Teisėjos Vilija Mikuckienė

Asta Radzevičienė

Jūratė Varanauskaitė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

← Grįžti į bylos apžvalgą