Turto draudimas yra nuostolių draudimas: išmoka nauja verte mokama tik realiai atstačius pastatus

Apžvalga

Spręsdama ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo, LApT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad turto draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis, kurios tikslas – kompensuoti draudėjo dėl draudžiamojo įvykio patirtus nuostolius ar jų dalį.

Atitinkamai, abiejų sutarties šalių pagrįstas lūkestis dėl sutarties vykdymo įvykus draudžiamajam įvykiui yra susietas su nuostolių atlyginimu, t. y. draudėjas turi pagrįstą lūkestį, kad dėl draudžiamojo įvykio patirtas nuostolis bus atlygintas, tačiau negali tikėtis, kad draudimo išmoka stipriai viršys patirtą nuostolio sumą ir (ar) sudarys prielaidas atsidurti geresnėje padėtyje, negu draudėjas buvo iki draudžiamojo įvykio; draudikas, kita vertus, turi pagrįstą lūkestį, kad mokėtina draudimo išmoka atitiks draudėjo realiai patirtą nuostolio sumą ir šios stipriai neviršys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors draudimo liudijime ir nurodyta, kad turtas draudžiamas nauja verte, tačiau, atsižvelgiant į turto draudimo sutarties kaip nuostolių, o ne sumų draudimo, esmę, negalimas toks aiškinimas, jog visais atvejais, nepriklausomai nuo realiai patirto nuostolio, draudėjas įgyja teisę į draudimo išmoką, apskaičiuotą nauja verte. Taisyklių nuostatomis pakankamai aiškiai ir suprantamai nustatyta, kad draudimo išmoka, apskaičiuota nauja verte, draudėjui mokama tik tada, kai toks nuostolis yra realiai patirtas – pastatai yra faktiškai atstatomi ar įrodoma, kad bus atstatomi. Kitais atvejais draudėjui mokama draudimo išmoka yra lygi turto likutinei vertei, nes būtent ši suma atitinka realiai draudėjo patirtą nuostolį.

⚠️ Pastaba. Apžvalgoje ši byla pristatyta kaip sprendžianti „daikto sulaikymo teisės proporcingumo klausimą“, tačiau patikrinus pilną nutarties tekstą LITEKO sistemoje matyti, kad byla išnagrinėta pagal ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, o daikto sulaikymo klausimas nutartyje nenagrinėjamas.