Kolektyvinės sutarties sąlygų aiškinimas ir taikymas

Klausimas

Dėl kolektyvinės sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo

Suformuluota taisyklė

Nagrinėjamo šalių ginčo dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo esmė – šakos kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos sąlygos, pagal kurią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos darbo apmokėjimo nuostatai turi būti suderinti, be kita ko, su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga, aiškinimas ir taikymas. Šiame kontekste atsakovų pasitelkto lietuvių kalbos specialisto pateikta suderinimo termino lingvistinė reikšmė kaip „sutikimo gavimo“, „susitarimo“ nėra universali ir priklauso nuo teisinių santykių, kuriuose šis terminas yra vartojamas, pobūdžio. DK (2, 6 straipsniai) normose įtvirtinta, kokius principus turi atitikti sutarties turinio aiškinimo rezultatas, tačiau nėra taisyklių, taikytinų nustatant darbo santykius reglamentuojančių, be kita ko, kolektyvinių, sutarčių šalių valią. Tai suponuoja, kad šiems darbo santykiams taikomos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės ir jas aiškinanti teismų praktika. Kasacinio teismo konstatuota, kad tokiu atveju CK nustatytos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės yra papildomai taikomos ta apimtimi, kiek jos neprieštarauja DK nustatytiems DK normų aiškinimo principams, taip pat ypatumams, kuriuos lemia darbo teisinių santykių, konkretaus darbo teisinių santykių instituto ar darbo sutarties specifika. Aiškinant kolektyvinės sutarties sąlygas aktualu atskleisti kolektyvinės sutarties, kaip darbo teisės instituto, prigimtį ir teisinę reikšmę, nagrinėjamo ginčo aspektu – darbo apmokėjimo tvarkos nustatymo santykiuose. Kolektyvinė sutartis – tai darbdavių ir darbuotojų (jų organizacijų, atstovų) po kolektyvinių derybų savanoriškai sudarytas susitarimas, kurio tikslas – suderinti ir įgyvendinti socialinių partnerių interesus; be kita ko, kolektyvine sutartimi gali būti nustatyta darbo užmokesčio nustatymo tvarka; pasirašyta kolektyvinė sutartis tampa privalomai vykdytina jos šalims; nė viena sutarties šalis neturi teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų ar atsisakyti jas vykdyti. Profesinė sąjunga gali dalyvauti nustatant darbovietės darbo apmokėjimo sistemą dviem skirtingais būdais: pirma, ji gali derėtis su darbdaviu kolektyvinėse derybose, susitarti dėl darbo apmokėjimo sistemos kolektyvinėje sutartyje ir reikalauti, kad darbdavys susitarimą vykdytų; antra, profesinė sąjunga gali būti informavimo ir konsultavimosi procedūros dalyve, tokiu atveju darbdavys nustato darbo užmokesčio sistemą išklausęs profesinės sąjungos ir įvertinęs jos poziciją, tačiau neprivalo tenkinti jos reikalavimų.