Atleidimas dėl perteklinės funkcijos ir verslo perdavimas

Klausimas

Dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų, darbo santykių tęstinumo perdavus verslą

Suformuluota taisyklė

Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo darbo funkcijos perteklinio pobūdžio (DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darbuotojo atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra skirtingi ir savarankiški darbo santykių pasibaigimo pagrindai, jie taikytini esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Darbdaviui pakeitus darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir sumažinus darbuotojui darbo užmokestį, darbuotojas, nesutikęs su sumažintu darbo užmokesčiu, negali būti atleistas iš darbo vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktu dėl jam DK 45 straipsnio 2 dalyje taikomos garantijos. Tačiau tai nereiškia, kad darbo teisiniai santykiai tarp šalių teisėtai negalėtų pasibaigti kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Todėl nėra pagrindo DK 45 straipsnio 2 dalyje darbuotojams įtvirtintos garantijos ir DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto vieno iš darbo sutarties nutraukimo pagrindų aiškinti taip, kad, darbuotojui nesutikus su sumažintu darbo užmokesčiu ir darbdaviui vėliau vykdant darbo organizavimo pakeitimus ir dėl jų atleidžiant minėtus darbuotojus, toks darbo sutarčių nutraukimas visais atvejais turėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Atleidimas iš darbo galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad jis neatitiko DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Taigi atleidimo teisėtumas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir turi būti vertinamas pagal jam taikytinus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, ar iki darbo organizavimo pakeitimų darbuotojui buvo siūloma dirbti už sumažintą darbo užmokestį. Darbdavio sprendimas atsisakyti tam tikros veiklos vykdymo įmonės viduje ir savo struktūroje panaikinti su tos veiklos vykdymu susijusius darbuotojų etatus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tą veiklą vykdžiusių darbuotojų funkcija tampa perteklinė ir darbdavio vykdomai veiklai nebereikalinga. Kitaip tariant, darbuotojo atliekamos darbo funkcijos reikalingumas vertinamas pagal tai, ar tam tikrai funkcijai atlikti reikalingas darbuotojas, o ne ar pati veikla, kuriai priskirta darbuotojo atliekama darbo funkcija, yra reikalinga darbdaviui. Taigi darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažinta pertekline tiek tuo atveju, kai darbdavys apskritai atsisako tam tikros veiklos, tiek ir kai nusprendžia, kad tą veiklą vykdys ne pats, bet pasitelkdamas trečiąjį asmenį. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl 2001 m. kovo 12 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (toliau – Direktyva) 1 straipsnio b punkto taikymo, galima konstatuoti, kad, sprendžiant dėl įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimo, svarbu sistemiškai įvertinti, ar buvo perduotas stabiliai veikiantis ūkio subjektas, išlaikantis savo tapatybę. Tapatybės išlaikymas nustatomas atsižvelgiant į veiklos tęstinumą ir perduoto ūkio subjekto organizacinį bei funkcinį vientisumą, t. y. ar buvo perimti 194194194 darbuotojai, klientai, materialūs ar nematerialūs ištekliai, ar veikla po perdavimo iš esmės sutampa su buvusia veikla. Be to, kiekvieno kriterijaus reikšmė priklauso nuo konkrečios veiklos pobūdžio ir tik visų požymių visuma leidžia nustatyti, ar buvo perdavimas Direktyvos prasme. Nagrinėjamoje byloje vienai atsakovei kitos atsakovės (poliklinikos) nebuvo perduota jokia organizuota išteklių visuma, kurios pagrindu būtų galima vykdyti ūkinę veiklą. Atsakovė prieš sutarties su poliklinika sudarymą užsiėmė ta pačia veikla ir po sutarties sudarymo šią veiklą tęsė savo turimais ištekliais. Vienintelis dalykas, kuris buvo poliklinikos suteiktas atsakovei, – tai teisė (ir pareiga) gaminti dantų protezus poliklinikos užsakymu, tačiau vien vykdomos funkcijos panašumas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti verslo perdavimo faktą.