Darbo ginčų komisijos paskirtos baudos apskundimo teismingumas

Klausimas

Dėl pareiškimo dėl darbo ginčų komisijos paskirtos baudos už sprendimo nevykdymą kvalifikavimo ir teritorinio teismingumo

Suformuluota taisyklė

Individualus darbo ginčas dėl teisės ir ginčas (plačiąja prasme) dėl sprendimo, priimto išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, nevykdymo pasekmių taikymo – baudos darbdaviui skyrimo – negali būti tapatinami. DK 232 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamu pagrindu kylantis ginčas nėra savarankiškas darbo ginčas dėl teisės, nes neatitinka DK 213 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos individualaus darbo ginčo dėl teisės sampratos. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo nevykdymu (netinkamu vykdymu). Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (DK 230 straipsnio 2 dalis, CPK 587 straipsnio 9 punktas). DK 232 straipsnyje įtvirtintas baudos skyrimo darbdaviui institutas laikytinas sprendimo, priimto DGK ar teismo, vykdymo proceso dalimi. Jis skirtas papildomai 242242242 darbuotojo teisių apsaugai vykdymo procese. Darbuotojas, kurio naudai, išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, priimto sprendimo darbdavys nevykdo, gali pasinaudoti įstatyme įtvirtinta diskrecija prašyti darbdaviui skirti baudą, kuri pagal įstatymą priteisiama darbuotojo naudai. Tokiu būdu, DGK nustačius pagrindą darbdaviui taikyti aptariamą sankciją, iš esmės kompensuojami darbuotojo patiriami nepatogumai dėl sprendimo nevykdymo, o darbdavys skatinamas jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija vertintina ne kaip darbdavės siekis perkelti darbo ginčą dėl teisės nagrinėti į teismą, o kaip siekis teismui apskųsti DGK darbdavei pritaikytą sankciją sprendimo vykdymo procese. Taigi taikytinos ne DK 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias, be kita ko, DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o specialus DK 232 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, įskaitant nuostatas dėl teisės skųsti teismui DGK sprendimą dėl baudos dydžio ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl tokio skundo pagrįstumo, disponuoja teise peržiūrėti DGK sprendimą, kuriuo išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, vertinti ir konstatuoti jo pagrįstumą (nepagrįstumą), o ne nagrinėti ginčą iš esmės iš naujo. Siekiant apskųsti DGK sprendimą, kuriuo pagal darbuotojo pateiktą prašymą išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, teismui teikiamas ne procesinis dokumentas – ieškinys, o pareiškimas. Nėra teisės normos, kuri reguliuotų pareiškimo teismui dėl DGK sprendimo, kuriuo išspręstas baudos paskyrimo klausimas, teritorinį teismingumą. Pareiškimo teismui dėl DGK sprendimo, kuriuo išspręstas baudos paskyrimo klausimas, teritorinis teismingumas, nesant panašius santykius reglamentuojančio įstatymo, turi būti nustatomas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Individualaus pobūdžio teisės taikymo aktui ginčyti teismingumo aspektu paprastai taikomas teritorinis kriterijus, pagal kurį suinteresuoto asmens reikalavimas pareiškiamas pagal tokį aktą priėmusio organo buveinės vietą. Tokio kriterijaus teismingumo aspektu taikymas atitinka bendruosius teisės principus ir tokiu atveju, kai teismui teikiamas pareiškimas dėl DGK sprendimo, kuriuo išspręstas baudos paskyrimo klausimas. Pareiškimas dėl DGK sprendimo, kuriuo vadovaujantis DK 232 straipsnio 1 dalies nuostatomis išspręstas baudos skyrimo klausimas, yra teismingas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia šį sprendimą priėmusi DGK (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismui gavus pareiškimą dėl DGK sprendimo, kuriuo, vadovaujantis DK 232 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išspręstas baudos skyrimo klausimas, šio teismo pareiga patikrinti ir nustatyti tokio pareiškimo teismingumą turi būti įgyvendinta vadovaujantis ne ieškiniui taikytinomis CPK nustatytomis teritorinio teismingumo taisyklėmis, bet atsižvelgiant į tai, kuri DGK priėmė sprendimą. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar jo veiklos teritorijoje veikia sprendimą priėmusi DGK. Jei teismas nustato, kad sprendimą priėmusi DGK veikia jo veiklos teritorijoje, pareiškimas yra teismingas šiam teismui.