Dėl teismo teisės kontroliuoti darbdavio mokamas netesybas DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu

Apžvalga

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo

mokėti netesybas, kurių dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK, tiek aktualios redakcijos DK įtvirtintos finansinės sankcijos darbdaviui suformuluotos imperatyviai, nenumatant galimybės jas mažinti dėl įstatyme tiesiogiai nenurodytų priežasčių. Tačiau teismų praktikoje taikomos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatos nebuvo vertinamos kaip apribojančios teismo kompetenciją kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti taikytinos sankcijos dydį proporcingumo padarytam teisės pažeidimui aspektu. Priešingai, buvo pabrėžiama teismo kompetencija pagrįstai užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. keičiant teisinį aptariamų sankcijų reglamentavimą nebuvo sugriežtinta ar apribota teismo diskrecijos apimtis.

Taigi, teismas, taikydamas DK 147 straipsnio 2 dalį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju nustatytas darbdavio uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju aplinkybes, turi kompetenciją įvertinti darbdaviui taikytinos sankcijos dydį šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų aspektu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-910/2025, 31, 35 punktai