Klausimas. Dėl teritorijų planavimo dokumentų privalomumo nustatant servitutą teismo sprendimu
Ieškovė prašė teismo nustatyti neterminuotus kelio servitutus. Nurodė, kad savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas ieškovės privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo detalusis planas ir pakeista žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo pertvarkytas ir padalytas į keturis sklypus. Ieškovė ir atsakovai sudarė žemės sklypų pirkimo– pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė atsakovams du žemės sklypus. Pirkimo–pardavimo sutartyje yra žyma, kad pirkėjai pareiškia, jog įsipareigoja laikytis detaliojo plano ir perkamo žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų. Žemės sklypo detaliajame plane pažymėtas inžinerinių komunikacijų koridorius, nustatytas įvažiavimas ir servituto zona.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškiniu siūlomas servitutas nepagrįstai plačiai apribotų tarnaujančiojo daikto savininkų nuosavybės teises, nes yra galimybė ieškovei patekti į savo sklypą ribojant atsakovų valdymo teisę tik viename iš sklypų. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkino, akcentuodamas tai, kad schemoje servitutas nustatytas pagal detalųjį planą, kuris vertintinas kaip oficialusis rašytinis įrodymas ir yra privalomas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, gali būti dvi skirtingos situacijos: i) kai detaliajame plane yra išskirtas žemės sklypo plotas, į kurį vienu iš CK įtvirtintų pagrindų yra nustatytas servitutas; ii) kai detaliajame plane yra išskirtas žemės sklypo plotas, į kurį vienu iš CK įtvirtintų pagrindų gali būti nustatytas servitutas (siūloma nustatyti servitutą). Nagrinėjamu atveju detaliojo plano planavimo tikslai buvo padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir pakeisti jų pagrindinės žemės naudojimo paskirtį į kitą – gyvenamosios teritorijos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos – paskirtį. Detaliajame plane vartojama servituto zonos sąvoka, o visi atidalyti sklypai priklausė tam pačiam asmeniui (ieškovei). Taigi šiuo atveju detaliajame plane servitutai nebuvo nustatyti, o buvo tik išskirtas žemės sklypo plotas, į kurį vienu iš CK įtvirtintų pagrindų gali būti nustatytas servitutas.
Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, bylos įrodymų visumos pagrindu reikia nustatyti, ar šiuo atveju savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano siūlymas dėl servituto nustatymo yra pakankamas, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių. Gali būti patvirtinamas toks servitutas, koks siūlomas detaliajame plane, arba detaliajame plane siūlomas servitutas gali būti nepatvirtinamas, jeigu minėtų reikalavimų toks siūlymas neatitinka (pvz., pernelyg suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į teismų nustatytas pasikeitusias tam tikras aplinkybes: detaliajame plane nurodant siūlymus dėl servituto egzistavo vienas sklypas, vėliau jis buvo padalytas į keturias dalis (sklypus), šis sklypas ir vėliau padalyti sklypai priklausė tik ieškovei, sklypas nebuvo užstatytas; bylos nagrinėjimo metu du sklypai priklausė ieškovei, kiti du – atsakovams, be to, atsakovams priklausančiame sklype yra pastatytas gyvenamasis namas. Sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, detaliajame plane nurodyti siūlymai dėl servituto turi būti vertinami atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes.
Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.