Išieškojimo ribos pagal maksimaliosios svetimo daikto hipotekos sandorį

Apžvalga

Spręsdamas klausimą dėl išieškojimo pagal maksimaliosios svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) sandorį ribų, LApT padarė išvadą, kad, įvertinant maksimaliosios hipotekos (CK 4.182 straipsnis) ir svetimo daikto hipotekos (CK 4.181 straipsnis) specifines ypatybes ir esant mišriam šių dviejų sutartinės hipotekos rūšių sandoriui, netesybų ir nuostolių atlyginimas iš svetimo daikto hipotekos, jeigu jos sandoryje aptartos, yra galimas.

Tokiu atveju pagrindinės skolos, netesybų ir nuostolių (tiek atskirai, tiek ir kartu) sumos išieškojimas yra ribojamas tik įkeisto daikto verte. Įkeisto svetimo turto kaina, gauta tokį daiktą pardavus iš varžytynių, gali būti įvykdomos visos paminėtos prievolės, o nepakakus įkeisto daikto vertės, tokių prievolių išieškojimas negali būti nukreiptas į kitą (neįkeistą) svetimo daikto hipotekos savininko turtą. Tokią išvadą lemia ir tai, kad mišrus maksimaliosios svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) sandoris atsirado skolos perkėlimo pagrindu, kurį taikant negali pagerėti ar pablogėti kreditoriaus ir skolininko padėtis.