2021 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovė UAB „Emilė“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis D. K., notaras E. N., L. M., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Emilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro E. N. 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad iš subsidiariai atsakingos skolininkės (įkaito davėjos) UAB „Emilė“ hipotekos kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (jos teisių ir pareigų perėmėja UAB EDS INVEST) naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį, kurio identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), subsidiariai išieškotinas skolinis įsipareigojimas yra 1 375 480,68 Eur ir 363,18 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, panaikinant vykdomajame įraše numatytas iš subsidiariai atsakingos skolininkės (įkaito davėjos) UAB „Emilė“ išieškotinas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad
2012 m. spalio 4 d. ji su atsakove BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš kredito unijos pasiskolino 3 951 000 Lt (1 144 288,69 Eur). Prievolių pagal paskolos sutartį užtikrinimui tarp atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, ieškovės UAB „Emilė“ ir trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. buvo sudaryti sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandoriai, pagal kuriuos kredito unijos naudai buvo įkeistas UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantis negyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esatis (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, taip pat UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantys butai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
3. Taip pat 2013 m. gegužės 10 d. buvo pasirašytas šalių susitarimas dėl sutartinės hipotekos sandorio pakeitimo ir papildymo, kuriuo kredito unijai buvo papildomai įkeistas trečiajam asmeniui L. M. nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
4. Tarp atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, ieškovės UAB „Emilė“ ir trečiojo asmens UAB „Interbesta“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta trišalė skolos ir reikalavimo teisių perkėlimo sutartis, pagal kurią UAB „Interbesta“ perėmė visas teises ir pareigas į ieškovės UAB „Emilė“ skolą atsakovei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, taip pat perėmė visas reikalavimo teises į UAB „Emilė“ turėtą pajinį įnašą kredito unijoje. Kadangi naujoji skolininkė UAB „Interbesta“ neįvykdė savo prievolių pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį, 2016 m. birželio 29 d. notaras A. N. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 1 375 480,68 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo.
5. Ieškovės teigimu, po trišalės sutarties pasirašymo paskolos sutarčių įvykdymo užtikrinimui sudarytas hipotekos sandoris ir jo pakeitimai, padarius jame atitinkamas korekcijas, t. y. pakeitus skolininkę iš UAB „Emilė“ į UAB „Interbesta“, liko galioti. Tačiau po šios trišalės sutarties pasirašymo naujosios skolininkės UAB „Interbesta“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas tapo užtikrintas jau kitiems asmenims, įskaitant ieškovei UAB „Emilė“, nuosavybės teise priklausančiu turtu bei turtinėmis teisėmis. Kitaip tariant, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, L. M. ir UAB „Emilė“ atžvilgiu hipotekos sutartis tapo svetimo daikto hipoteka.
6. Nors antstolio vykdomajame įraše nurodyta, kad 6 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos 1 375 480,68 Eur kredito sumos išieškotinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio pagrindu, tačiau šios palūkanos savo esme yra procesinės, nes jas prašoma skaičiuoti nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos iki visiško jo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tačiau svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas nėra bendraskolis, todėl iš jo procesinės palūkanos negali būti išieškomas. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu kreditoriui yra skolingas skolininkas.
7. Nagrinėjamu atveju antstolis D. K. 2020 m. liepos 22 d. priėmė patvarkymą paskelbti varžytynes, kuriose bus parduodamas hipotekos sutartimi įkeistas ieškovei UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantis turtas bei turtinės teisės. Iš patvarkymo turinio matyti, kad antstolis skaičiuoja ir procesines palūkanas, kurių dydis patvarkymo priėmimo dieną buvo 344 553,68 Eur. Taigi, jei varžytynėse ieškovei UAB „Emilė“ priklausantis turtas būtų parduotas, už varžytynėse parduotą turtą gauta suma būtų nukreipta ne tik pagrindinės skolos, bet ir pagal vykdomąjį įrašą priskaičiuotų palūkanų dengimui. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė UAB „Emilė“ yra priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo įrašo pakeitimo, panaikinant jame žymą dėl procesinių palūkanų iš jos išieškojimo.
8. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad tarp atsakovių BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB EDS INVEST 2018 m. vasario 8 d. buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria kredito unija visas reikalavimo teises pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį perleido UAB EDS INVEST, kuri šiuo metu laikytina išieškotoja pagal 2016 m. birželio 29 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas visų pirma pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog trišalės sutarties pagrindu ieškovė UAB „Emilė“ iš pagrindinės skolininkės tapo svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininke, savo turtu užtikrinusi trečiojo asmens UAB „Interbesta“ prievoles pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį. Ieškovė taip pat neginčija ir pagrindinės skolininkės UAB „Interbesta“ piniginės prievolės pažeidimo bei dėl šio pažeidimo jai kilusios prievolės mokėti kreditorei UAB EDS INVEST palūkanas faktų, tačiau nesutinka, kad tokia prievolė kyla ir jai kaip įkaito davėjai.
11. Teismas nurodė, kad procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus dėl piniginės prievolės pažeidimo patiriamus minimalius nuostolius, taip pat skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkui negrąžinus skolos iki nustatyto termino, be paskolos materialinių teisinių santykių tarp paskolos sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai.
12. Pagal CK 4.174 straipsnio 2 dalį hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų priedų teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovės UAB „Emilė“ (pradinės skolininkės) ir atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (pradinės kreditorės) būtent ir buvo sudarytas susitarimas dėl maksimaliosios hipotekos. Taigi, maksimaliosios hipotekos bei maksimaliojo sutartinio įkeitimo sandoriu buvo užtikrinta ne tik pradinės skolininkės pagrindinė prievolės pagal sutartį įvykdymas, bet ir netesybos kaip pradinės kreditorės nuostoliai, patirti dėl užtikrintos hipoteka prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo.
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditorės rašytinį prašymą, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše, nurodė išieškoti iš skolininkės nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas, kadangi hipoteka apėmė ir juos, bei vykdomajame įraše, kaip ir turi būti esant svetimo daikto hipotekos atveju, nurodė, kad įkaito davėja (t. y. ieškovė UAB „Emilė“) yra su skolininke UAB „Interbesta“ subsidiariai atsakingos, t. y. nurodė ieškovės, įkaito davėjos, kaip subsidiariai atsakingo asmens duomenis.
14. Teismas sprendė, kad pagrindinės skolininkės skolinio įsipareigojimo kreditorei ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkės atsakomybės įkeistu turtu dydis šiuo atveju sutampa. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkė nagrinėjamu atveju nėra atsakinga už didesnės sumos kreditorei grąžinimą, kuri gali būti išieškoma iš jai priklausančio hipoteka įkeisto turto, nei yra atsakinga pati skolininkė, t. y. tik įkeistu turtu. Vykdomajame įraše nurodytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos yra skolininkės UAB „Interbesta“ prievolė už jos laiku neįvykdytas sutartines prievoles UAB EDS INVEST. Nėra abejonių, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą leidžiama iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto išieškoti ne tik pagrindinės skolininkės mokėtiną skolą, bet ir jos mokėtinas procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Ieškovė UAB „Emilė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019 yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, remiantis kuria svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus. Kasacinis teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013 pažymėta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką (kaip bendraskoliui) ir jis negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl iš įkaito davėjų, kurie nėra skolininkai CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme ir neturi asmeninės prievolės mokėti procesines palūkanas, jos neturi būti priteisiamos.
15.2 Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, netinkamai taikė CK 4.174 straipsnio 2 dalies, 4.195 straipsnio 3 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies normas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir tokio trečiojo asmens susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto.
15.3 Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką. Dėl to svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu jis neapmokėjo skolos per nustatytą terminą nuo pranešimo įteikimo jam dienos. Tokiam asmeniui nekyla civilinė atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir skolininko kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Esant šioms aplinkybėms, įkeisto turto savininkas negali būti pripažįstamas skolininku ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme.
15.4 Pagal CK 6.37 straipsnio nuostatas palūkanos pagal prievoles, taip pat procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik esant prievoliniams teisiniams santykiams, t. y. tarp kreditoriaus ir skolininko arba tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, jei jis skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrino prievolinio pobūdžio užtikrinimo priemonėmis, pavyzdžiui, laidavimu, garantija. Šią išvadą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 pateiktas išaiškinimas. Todėl teismas darė nepagrįstą išvadą, kad svetimo turto hipotekos atveju įkaito davėjas subsidiariai atsako ir už skolininkui skaičiuojamas procesines palūkanas.
16. Atsakovės UAB EDS INVEST ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1 Apeliaciniame skunde nurodyti kasacinio teismo išaiškinimas netaikytini šioje byloje, nes jie pateikti pagal faktines aplinkybes, kai pagrindiniam skolininkui buvo iškelta bankroto byla ir dėl to pasibaigė palūkanų mokėjimo prievolė. Nagrinėjamu atveju pagrindinė skolininkė yra veikianti bendrovė. Be to, ieškovės samprotavimai paremti tik dalimi kasacinio teismo išaiškinimų. Cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškiai pažymėta, kad tais atvejais, kai pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesinių palūkanų kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo. Skolininko skolinio įsipareigojimo kreditoriui ir svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko atsakomybės įkeistu turtu apimtis sutampa, svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas negali būti atsakingas tik už didesnės sumos kreditoriui grąžinimą (išieškant iš jam priklausančio hipoteka įkeisto turto), nei yra atsakingas pats skolininkas, ir atsako tik įkeistu turtu. Išieškoti iš hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek išieškojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal šio prisiimtas ir neįvykdytas prievoles.
16.2 Svetimo daikto hipoteka gali užtikrinti pagrindinio skolininko mokėtinas palūkanas, kurios skirtos atlyginti kreditoriaus patiriamus nuostolius. CK 4.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, išaiškinta, kad kreditorius, kreipdamasis dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, taip pat turi teisę reikalauti procesinių palūkanų.
16.3 Pagal šalių sudarytos maksimaliosios hipotekos sutarties sąlygas, 6 932 000 Lt (2 007 645,97 Eur) suma yra užtikrinamas tiek netesybų, tiek kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo, atlyginimas. Taigi, ne tik įstatymas, bet ir ieškovės pasirašyta hipotekos sutartis leidžia iš jos turto išieškoti iki 2 007 645,97 Eur sumos hipotekos kreditorės nuostolius. Pagal vykdomąjį įrašą iš įkeisto turto nuspręsta išieškoti 151 975,51 Eur delspinigių ir 363,18 Eur kitų išlaidų. Todėl likusi suma, kuri gali būti skirta hipotekos kreditorės nuostoliams atlyginti, yra 1 855 307,28 Eur.
16.4 Ieškovės nurodytų palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditorės dėl piniginės prievolės pažeidimo patiriamus minimalius nuostolius. Pareiga mokėti šias palūkanas tenka prievolę pažeidusiai skolininkei. Iš kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 pateikto išaiškinimo matyti, kad jeigu pats skolininkas neturi pareigos mokėti procesinių palūkanų kreditoriui, tai išieškoti jas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto nėra teisinio pagrindo, taigi darytina ir priešinga išvada, t. y. palūkanos gali būti išieškomos iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto, kai jas privalo mokėti pagrindinis skolininkas.
16.5 Kita vertus, aptariamos 6 procentų metinės palūkanos nėra procesinės, kadangi jos skaičiuojamos ne nuo visos vykdomuoju įrašu išieškotinos 1 375 480,68 Eur skolos sumos, o tik nuo 1 055 385,84 Eur negrąžintos paskolos sumos. Dėl to jos atitinka CK 6.874 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.210 straipsnyje nurodytų palūkanų rūšį. Vykdomajame įraše taip pat aiškiai nurodyta, kad palūkanos išieškomos pagal CK 6.210 straipsnį.
17. Trečiasis asmuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (šiai bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. rugsėjo 2 d., buvo iškelta bankroto byla; žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-997-881/2021; Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1 Svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), todėl jis negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme. Tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto.
17.2 Svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu jis neapmokėjo skolos. Tokiam asmeniui nekyla civilinė atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju ir skolininko kreditorius dėl to turėjo išsiieškoti skolą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalis siejusių teisinių santykių ir prievolių užtikrinimo priemonių
18. Byloje nustatyta, kad apeliantė pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį ir tai dienai užfiksuotos jos 3 951 000 Lt dydžio skolos pradinei kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ užtikrinti 2012 m. spalio 5 d. hipotekos sutartimi įkeitė jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, o 2013 m. gruodžio 31 d. trišalės sutarties pagrindu savo, kaip skolininkės, teises bei pareigas perleido naujajai skolininkei – trečiajam asmeniui UAB „Interbesta“, sutartiniuose santykiuose likdama tik įkeisto už gautą paskolą, kurią grąžinti kreditorei jau turėjo naujoji skolininkė UAB „Interbesta“, turto savininke.
19. Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-349/2010, 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012, 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013).
20. CK įtvirtinti du pagrindiniai būdai, kaip galima perkelti skolą. Jie skiriasi pagal tai, kuris asmuo – kreditorius ar pradinis skolininkas – inicijuoja skolos perkėlimą. Pirma, trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises (CK 6.115 straipsnis); antra, skolininkas gali sudaryti sutartį su kitu asmeniu (skolos perėmėju) ir perduoti jam savo skolą (CK 6.116 straipsnis). Teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Teismų praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėse apžvalgą Nr. AC-54-1. Teismų praktikos biuletenis Nr. 54, p. 738-739) nurodoma, kad egzistuoja ir trečiasis (išvestinis) skolos perkėlimo būdas, kuris savo esme apima šiuos du įstatyme įtvirtintus būdus, t. y. trišalės reikalavimo perleidimo (skolos perkėlimo) sutarties pasirašymas, kurią sudaro kreditorius, pradinis ir naujasis skolininkai (Jansen, N., Zimmermann, R. Ed. Commentaries On European Contract Laws. Oxford University Press, 2018, p. 1737; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Emilė“ ir UAB „Interbesta“ susiklostę teisiniai santykiai atitiko būtent trečiąjį skolos perkėlimo būdą. Šalys 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė trišalę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį, pagal kurią skolos perėmėja UAB „Interbesta“ perėmė visas teises bei pareigas į pradinės skolininkės (apeliantės) UAB „Emilė“ bendrą 8 263 607,16 Lt (2 393 306,06 Eur) skolą pagal kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir apeliantės sudarytas tris paskolos sutartis (su jų priedais ir pakeitimais), įskaitant ir pagal ginčui aktualią 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos priedais, pakeitimais ir papildomais susitarimais prie jos), bei perėmė visas reikalavimo teises į apeliantės turimą 1 454 400 Lt (421 223,35 Eur) pajinį įnašą kredito unijoje. Atitinkamai, apeliantė ir kreditorė sutiko, kad skolos perėmėjai UAB „Interbesta“ būtų perkelta visa 8 263 607,16 Lt (2 393 306,06 Eur) skola su apeliantei priklausančiu pajiniu įnašu.
22. Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 31 d. trišalės sutarties, joje šalys detaliai neaptarė išvestinių prievolių, t. y. 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandorių galiojimo klausimų, vien bendrai nurodžius, kad apeliantės skola pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį skolos perėmėjai UAB „Interbesta“ perkeliama su visais paskolos sutarties priedais, pakeitimais ir papildomais susitarimais prie jos. Kita vertus, tai ir neturi jokios esminės reikšmės, nes tokie atvejai tiesiogiai reglamentuojami įstatyme. CK 6.120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai skolininkas pasikeičia, papildomos teisės, kurios nėra neatsiejamai susijusios su pradinio skolininko asmeniu, lieka nepakitusios, o CK 6.117 straipsnyje įtvirtinta taisyklė nustato, kad kai pats pradinis skolininkas įkeitimu (ar hipoteka) įkeičia savo turtą kreditoriui, šis užtikrinimas lieka galioti kreditoriaus naudai nepaisant skolininkų pasikeitimo.
23. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad prievolių pagal minėtą paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Emilė“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. sudaryti sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandoriai tebegalioja, t. y. jais liko užtikrintos ir naujosios skolininkės UAB „Interbesta“ prievolės (CK 6.117 straipsnis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokį prievolės šalių pasikeitimą, kiek tai susiję su prievolių užtikrinimo priemonėmis ginčo atveju, vertino kaip teisiniu santykių modifikavimąsi į svetimo daikto hipoteką (CK 4.181 straipsnis), t. y. teismas sprendė, kad apeliantė iš pagrindinės skolininkės pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį tapo svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininke ir tokios teisinių santykių kvalifikacijos kontekste sprendė dėl apeliantės prievolės kreditorei dydžio. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
24. CK 4.175 straipsnio 5 dalyje nustatytos septynios sutartinės hipotekos rūšys: įmonės hipoteka; paprastoji hipoteka; jungtinė hipoteka; svetimo daikto hipoteka; maksimalioji hipoteka; bendroji hipoteka; sąlyginė hipoteka. Atskirai pažymėtina, kad svetimo daikto hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito (paskolos) santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.181 straipsnis). Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas tai, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013).
25. Šiuo atveju po 2013 m. gruodžio 31 d. trišalės sutarties sudarymo tarp BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susiklostę teisiniai santykiai faktiškai atitiko pirmiau aptartus svetimo daikto hipotekos teisinius santykius – šio instituto specifinius bruožus. Perkėlus apeliantės skolą trečiajam asmeniui UAB „Interbesta“, apeliantė nėra 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties šalimi ir, atitinkamai, neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą kreditorei, nes tokios jos prievolės perėjo UAB „Interbesta“. Tačiau 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandorių galiojimas, kaip minėta, nepasibaigė. Apeliantei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir turtinėmis teisėmis liko užtikrintos trečiojo asmens UAB „Interbesta“ (t. y. naujosios skolininkės) prievolės pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį.
26. Pažymėtina, kad skolos perkėlimo instituto principinis bruožas yra tas, kad perkeliant skolą prievolė niekaip nepasikeičia: 1) kreditoriaus padėtis niekaip nepagerėja ir nepablogėja; 2) naujojo skolininko padėtis taip pat netampa nei blogesnė, nei geresnė už pradinio. Be to, anksčiau nurodyta CK 6.117 straipsnio nuostata reiškia, kad pradinis skolininkas nėra visiškai atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, nes kreditorius išlaiko teisę nukreipti reikalavimą į jo įkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Teismų praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėse apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktikos biuletenis Nr. 54, p. 735, 743).
27. Tai suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandorių turinys, kiek tai susiję su prievolių pagal 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutartį užtikrinimo apimtimi, nepriklausomai nuo to, kad šie sandoriai pagal savo teisinę formą modifikavosi į svetimo daikto hipoteką (įkeitimą), nepasikeitė. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir apeliantė, 2012 m. spalio 5 d. sudarydamos prievolių užtikrinimo sandorius, susitarė būtent dėl maksimaliosios hipotekos ir maksimaliojo sutartinio įkeitimo. Vadinasi, tos pačios prievolės, kurios buvo užtikrintos maksimaliosios sutartinės hipotekos ir maksimaliojo sutartinio įkeitimo sandoriais iki 2013 m. gruodžio 31 d. trišalės sutarties sudarymo, tiek savo rūšimi, tiek savo apimtimi vis dar liko užtikrintos ir po trišalės sutarties sudarymo. CK 4.175 straipsnio 6 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais) numato, kad vieno hipotekos sandorio pagrindu atsiradusi hipoteka gali būti dviejų ir daugiau šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sutartinės hipotekos rūšių. Taigi, tarp šalių atsirado mišrūs maksimaliosios svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) teisiniai santykiai, kurie toliau aiškinami atsižvelgiant į abejoms hipotekos rūšims būdingus specifinius bruožus.
Dėl išieškojimo pagal maksimaliosios svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) sandorį ribų
28. Maksimaliosios hipotekos ypatybė ta, kad sudarant sandorį nenurodomas konkretus (esamas ar būsimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020).
29. Teisės doktrinoje nurodoma, kad maksimaliąją hipoteką paprastai šalys renkasi tada, kai nėra aiškus vykdytinos turtinės prievolės dydis ir šalys susitaria dėl turtinės prievolės maksimalios sumos, kurios sumokėjimas bus užtikrintas hipoteka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas. Tik maksimaliąja hipoteka gali būti užtikrinamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, netesybos ir nuostoliai. Tokios kompensuojamosios palūkanos gali būti sutartinės arba minimalūs nuostoliai, numatyti CK 6.210 straipsnyje, o taip pat procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnyje. Maksimalioji hipoteka apima procesines palūkanas tik kai teisme nagrinėjama byla, susijusi su tuo konkrečiu hipotekos sandoriu. Kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesuteikia teisės reikalauti atlyginti procesines palūkanas, nes šios skaičiuojamos tik nuo bylos iškėlimo teisme. Vykdomojo įrašo išdavimas nėra bylos iškėlimas teisme, o notaras nėra ginčus nagrinėjanti institucija (Smaliukas, A., ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka. Vilnius: Justitia, 2013, p. 65-66).
30. Kaip matyti, šalių 2012 m. spalio 5 d. sudarytos hipotekos sutarties 7.1-7.2 punktuose yra nurodyta, kad prievolės, kurią užtikrina ši hipoteka, dydis yra 3 951 000 Lt (1 144 288 69 Eur), o maksimaliosios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės nevykdymo ir / ar netinkamo vykdymo kreditoriui atlyginimas, suma – 6 932 000 Lt (2 007 645 Eur). Dėl analogiškų nuostatų šalys susitarė ir 2012 m. spalio 5 d. sutartinio įkeitimo sandoryje. Taigi, 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos ir sutartinio įkeitimo sandoriais buvo užtikrintas ne tik pačios paskolos (jos dalyko) ir už naudojimąsi ja mokėtinų palūkanų grąžinimas, bet ir su 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties nevykdymu ir / ar netinkamu jos vykdymu susijusios netesybos, be kita ko, iš anksto aptarti pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ minimalūs nuostoliai už piniginės prievolės termino praleidimą, kurių kompensavimo funkciją atlieka ir palūkanos (CK 6.261 straipsnis).
31. Minėta, kad svetimo turto hipotekos atveju, kai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinamas kito asmens skolinio reikalavimo įvykdymas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis), tokio daikto savininkas hipotekos kreditoriui atsako tik įkeistu daiktu (CK 4.195 straipsnis). Tai reiškia, kad įkeisto turto savininko atsakomybė kreditoriui ribojama įkeisto daikto kaina (verte), jei skolininkas ir įkeisto turto savininkas nesutampa. Tokiu atveju įkeisto turto savininkas atsako ne už visą įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-611/2021). Ir priešingai, jeigu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa, tai hipotekos kreditorius, gavęs iš parduoto įkeisto turto mažesnę sumą, nei jam priklauso, turi teisę reikalauti išieškoti visą sumą iš kito skolininko turto (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).
32. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aptartas maksimaliosios hipotekos (CK 4.182 straipsnis) ir svetimo daikto hipotekos (CK 4.181 straipsnis) specifines ypatybes, konstatuoja, kad esant mišriam šių dviejų sutartinės hipotekos rūšių sandoriui, netesybų ir nuostolių atlyginimas iš svetimo daikto hipotekos, jeigu jos sandoryje yra aptartos, kaip kad ginčo atveju, yra galimas. Tokioje situacijoje pagrindinės skolos, netesybų ir nuostolių (tiek atskirai, tiek ir kartu) sumos išieškojimas yra ribojamas tik įkeisto daikto verte. Įkeisto svetimo turto kaina, gauta tokį daiktą pardavus iš varžytynių, gali būti įvykdomos visos paminėtos prievolės, o nepakakus įkeisto daikto vertės, tokių prievolių išieškojimas negali būti nukreiptas į kitą (neįkeistą) svetimo daikto hipotekos savininko turtą. Būtent tokią išvadą lemia dar ir tai, kad mišrus maksimaliosios svetimo daikto hipotekos (įkeitimo) sandoris atsirado skolos perkėlimo pagrindu, kurį taikant, kaip pirmiau buvo nurodyta, negali pagerėti ar pablogėti kreditoriaus ir skolininko padėtis. Draudimas nukreipti netesybų ir / ar nuostolių išieškojimą į apeliantei nuosavybės teise priklausantį hipoteka įkeistą turtą akivaizdžiai reikštų kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (nagrinėjamu atveju jos teisių perėmėjos UAB EDS INVEST) padėties pablogėjimą, todėl, šalims iš anksto susitarus dėl kreditorės minimalių nuostolių palūkanų forma kompensavimo, be kita ko, ir iš įkeisto turto, toks palūkanų paskirties aiškinimas, kokį savo procesiniuose dokumentuose pateikia apeliantė, stokoja pagrįstumo.
33. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantei, neturinčiai asmeninės prievolės grąžinti skolą kreditorei, ginčijamu vykdomuoju įrašu nepagrįstai buvo nustatyta prievolė mokėti procesines palūkanas, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti. Juolab kad esant notaro vykdomajam įrašui dėl išieškojimo iš maksimaliąja hipoteka įkeisto turto, procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), skaičiavimas bei išieškojimas neteismine tvarka net ir teoriškai nėra galimas (žr. šios nutarties 29 punktą). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde cituojamose senesnėse kasacinio teismo nutartyse, priimtose aiškinant CK normas, kuriomis dalies išieškojimo iš įkeisto turto veiksmų atlikimas buvo priskirtas teismui, taip pat pasisakoma, jog procesinės palūkanos negali būti išieškomas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo išaiškinta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininkas, neturintis asmeninės prievolės grąžinti skolos už skolininką (kaip bendraskolis), nelaikomas atlikęs neteisėtus veiksmus, jeigu neapmokėjo skolos per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo nutarties, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas, įteikimo jam dienos, todėl jam asmeniškai nekyla civilinės atsakomybės už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir skolininko kreditorius dėl to kreipėsi į teismą, jis (įkeisto turto savininkas) negali būti pripažįstamas skolininku CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2012, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013). Tačiau pirmiau aptarta teisės doktrinos taisyklė ir šie kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs, kadangi iš apeliantės turto ginčijamu vykdomuoju įrašu išieškomos palūkanos, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina atsakovės, nėra procesinės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl pagal vykdomąjį įrašą išieškotinų palūkanų pobūdžio
34. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
35. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio jų dydžio (2 dalis)
36. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.
37. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
38. Taigi, Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
40. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
41. Notaro E. N. 2016 m. birželio 29 d. išduotame vykdomajame įraše nurodyta, kad skolininkės UAB „Interbesta“ skola kreditorei BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra 1 375 480,84 Eur, o ją sudaro: 1 055 358,84 Eur negrąžintas kreditas; 168 119,23 Eur palūkanos; 151 975,61 Eur delspinigiai. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad iš skolininkės UAB „Interbesta“ subsidiariai su kitais atsakingais asmenimis UAB „Emilė“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir L. M. išieškoma: 1 375 480,68 Eur skola; 6 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; 363,18 Eur notaro išlaidos dėl vykdomojo įrašo atlikimo.
42. Taigi, kaip matyti, 2016 m. birželio 29 d. vykdomajame įraše palūkanas nurodyta skaičiuoti ne nuo visos susidariusios skolininkės UAB „Interbesta“ skolos sumos, t. y. 1 375 480,84 Eur, o tik nuo negrąžintos kredito sumos, kuri šiame vykdomajame įraše nurodyta kaip 1 055 358,84 Eur (ginčo dėl jos dydžio nekilo), be to, jos skaičiuojamos už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Atitinkamai, tai suponuoja išvadą, kad notaro vykdomajame įraše nurodytos 6 procentų metinės palūkanos yra minimalūs kreditorės (išieškotojos) nuostoliai, kurie atlieka kompensuojamąją paskirtį (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis), o ne apeliantės akcentuojamos procesinės palūkanos, skatinančios skolininką kuo greičiau sumokėti visą priteistiną / priteistą skolą kreditoriui. Tokią teisėjų kolegijos padarytą išvadą patvirtina ir 2012 m. spalio 4 d. paskolos sutarties sąlygos bei jose įtvirtinta sandorio šalių – pradinės kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir pradinės skolininkės (apeliantės) valia.
43. Šalių valia dėl palūkanų skaičiavimo, pažeidus paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, buvo įtvirtinta paskolos sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygose. Bendrosios dalies 6.21 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja atlyginti kredito unijai dėl laikų ar netinkamai pagal sutartį neįvykdytos prievolės, neteisingų pareiškimų, neteisingos pateiktos informacijos bei kitų sutarties pažeidimų kredito unijos patirtas išlaidas bei nuostolius. Specialiosios dalies 2.18.1 punkte nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti kredito unijai 19 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos.
44. Vadinasi, paskolos sutartyje pačių šalių buvo sulygta, kad, pažeidus paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, skolininkė turi pareigą mokėti kompensuojamojo pobūdžio palūkanas kreditorei už tolesnį naudojimąsi pasiskolintomis piniginėmis lėšomis. Minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančių palūkanų išieškojimas, kaip buvo šioje nutartyje nurodyta anksčiau, iš maksimaliąja svetimo daikto hipoteka įkeisto turto yra galimas, juolab nei įkeisto bendro turto kaina, nei maksimaliosios hipotekos suma, atliekant ginčijamą įrašą, nebuvo viršyta. Taigi, notarui vykdomajame įraše nustačius aptartos rūšies palūkanų išieškojimą iš apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto, imperatyvusis teisinis reguliavimas pažeistas nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo patenkinti apeliantės ieškinio ir pakeisti 2016 m. birželio 29 d. vykdomojo įrašo turinį (duomenis), atleidžiant apeliantę nuo minimalių kreditorės nuostolių už naudojimąsi jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis kompensavimo pareigos, kai dėl to pačių šalių buvo susitarta sudarant kreditavimo ir hipotekos sutartis.
45. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors paskolos sutartyje už uždelsimą atlikti mokėjimus ir vykdomajame įraše nurodyta palūkanų norma nesutampa, tačiau ši aplinkybė pati savaime nelemia vertinimo, kad ginčo palūkanos yra procesinės ir dėl to negalėtų būti išieškomos iš apeliantės turto ar kad dėl to yra pažeistos apeliantės teisės.
46. Priešingai, CK 6.210 straipsnis neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio, t. y. šalis tiek sutarties sudarymo, tiek išieškojimo metu gali susitarti dėl didesnio ar mažesnio kompensuojamųjų palūkanų dydžio, nei numatyta įstatyme ar ankstesniuose jų susitarimuose. Paskolos sutartyje už naudojimąsi pinigais buvo nustatyta 7 procentų metinė palūkanų norma, neįskaitant 19 procentų palūkanų, mokamų už vėlavimą vykdyti mokėjimus pagal sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad kreditorė pasirinko išieškoti iš jai maksimaliąja hipoteka įkeisto turto mažesnes, įstatymo nustatytą dydį atitinkančias 6 procentų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) metines palūkanas kaip savo minimalių nuostolių kompensaciją, nereiškia, kad kreditorei vien dėl jų mažesnio dydžio apskritai nepriklauso tokios rūšies palūkanos, numatytos 2012 m. spalio 5 d. hipotekos sutarties 7.2 punkte. Bet kuriuo atveju ši aplinkybė nėra reikšminga teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui ir nepaneigia teisėjų kolegijos išvados, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
48. Atsakovė UAB EDS INVEST nurodė, kad ji patyrė 871,20 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos dėl apeliacinio proceso jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
49. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 3 559 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apeliantės (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“, juridinio asmens kodas 302629571, atsakovei UAB EDS INVEST, juridinio asmens kodas 304478449, 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ valstybei 3 559 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas už apeliacinį skundą jai buvo atidėtas.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė
Paminėta tekste:
CK
CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
CK4 4.174 str. Hipoteka užtikrinami įvykdymai ir išieškojimai
e3K-3-23-916/2019
3K-3-507/2012
3K-3-428/2013
e2-997-881/2021
3K-3-44/2011
3K-3-357/2012
3K-3-66/2013
CK6 6.115 str. Skolos perkėlimas pagal kreditoriaus ir naujo skolininko sutartį
CK6 6.116 str. Skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį
3K-3-270/2010
CK6 6.120 str. Papildomos teisės
CK4 4.181 str. Svetimo daikto hipoteka
CK4 4.195 str. Skolos išieškojimas pardavus svetimo daikto hipoteka įkeistą daiktą
CK6 6.117 str. Skolos, kurios grąžinimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), perkėlimas
CK4 4.175 str. Hipotekos rūšys
CK4 4.182 str. Maksimalioji hipoteka
3K-3-21-916/2020
CK6 6.261 str. Skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmės
e3K-3-236-611/2021
CK4 4.193 str. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto
3K-3-435/2008
CK6 6.872 str. Palūkanos
CK6 6.874 str. Paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmės
CK6 6.210 str. Palūkanos
3K-3-548-248/2016
3K-3-400/2011
3K-3-98/2014
CPK
CPK 84 str. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas