Klausimas. Dėl bylos nagrinėjimo ribų susiaurinimo, ekspertų išvados vertinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir trečiųjų asmenų dalyvavimo

Ieškovas Egipto Arabų Respublikos pilietis ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 20 d. jis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų buvo sulaikytas Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje, perkeltas į VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų užkardą (toliau – Druskininkų užkarda) ir apgyvendintas moduliniame namelyje. Iki atvykimo į Lietuvos Respubliką ir sulaikymo ieškovas daugiau nei 10 dienų buvo miške esant minusinei temperatūrai ir patyrė pėdų nušalimus. Dėl pėdų nušalimų ieškovas kreipėsi į Druskininkų užkardos pareigūnus ir buvo nuvežtas į Druskininkų ligoninę. Ieškovo vertinimu, VSAT pareigūnai neužtikrino visų gydytojų rekomendacijų vykdymo. Kai ieškovas buvo laikomas Druskininkų užkardoje, VSAT pareigūnai nebuvo pasitelkę vertėjo, kad galėtų paaiškinti ieškovui apie jo sveikatos būklę. Gydytojai nesiaiškino, kokiomis sąlygomis laikomas ieškovas, o VSAT pareigūnai nesiteiravo, ar faktinės apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos ieškovo sveikatos būklės priežiūrai užtikrinti. Ieškovas nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. buvo sulaikytas valstybės institucijų, todėl jo likimas priklausė nuo VSAT ir gydymo įstaigų gydytojų sprendimų. Kadangi šios institucijos buvo atsakingos už ieškovo sveikatos priežiūrą, tai jos ir privalėjo bendradarbiauti tarpusavyje, siekdamos ieškovui užtikrinti geriausią gydymą.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje pareikštą ieškinį išnagrinėjo tik sveikatai padarytos žalos aspektu, taikydamas specialiąsias teisės normas, o kitą ieškinio dalį (dėl VSAT pareigūnų veiksmų (neveikimo) atmetė. Šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Tokiu būdu bylą nagrinėję teismai iš esmės nenustatė, ar ieškovą ir VSAT (valstybę) sieja materialieji teisiniai santykiai, iš kurių ieškovas kildino reikalavimo teisę, ir ar jo reikalavimo teisė dėl sveikatai padarytos žalos, nepatenkančios į specialaus teisinio reguliavimo apimtį, atlyginimo yra pagrįsta. Bylą nagrinėję teismai taip pat turėjo motyvuotai vertinti galimą ieškovo laisvės apribojimą, juolab kad ieškinyje ir vėliau proceso metu ieškovas nurodė su tuo susijusius argumentus. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga nustatant valstybės pareigų ieškovui turinį ir ribas, be kita ko, ir teisės į sveikatos priežiūrą požiūriu. Bylą nagrinėjusiems teismams teko pareiga įvertinti ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 14 straipsnių taikymu nagrinėjamai situacijai, ir padaryti motyvuotas išvadas dėl Konvencijos nuostatų laikymosi. Šiame kontekste reikšmingas ne tik ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir priežastinio ryšio su patirtais sužalojimais (amputacija) aspektas, bet ir tai, ar bendrai kompetentingų valstybės institucijų ir pareigūnų elgesys su gana sunkios sveikatos būklės asmeniu, įskaitant materialines jo laikymo sąlygas, kuriomis jis buvo priverstas gydytis ambulatoriškai pasienio užkardoje, pasiekė Konvencijos 3 ir 14 straipsnių taikymo ribą ir ar sukėlė šių nuostatų pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nutartimi byloje skyrus teismo medicinos deontologinę ekspertizę, ją buvo pavesta atlikti biudžetinei įstaigai Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Kasacinis teismas nurodė, kad teismo eksperto pareigos įtvirtintos Teismo ekspertizės įstatyme. Ekspertizės akto dalių turinys turi atitikti proceso įstatymų, Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje atliktos ekspertizės akte neatsispindi išsamus medicinos duomenų ištyrimas ir motyvuotas jų vertinimas, išvados stokoja pagrindimo. Iš tokio tiriamosios dalies turinio bei padarytų išvadų nėra galimybės bylą nagrinėjančiam teismui pasiekti pagrįsto įsitikinimo laipsnį dėl atliktos teismo ekspertizės gautų faktinių duomenų – taikytos gydymo taktikos įvertinimo, o tai neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų eksperto išvadai. Pagal CPK 219 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, tačiau šiomis procesinėmis priemonėmis bylą nagrinėję teismai nepasinaudojo, nors ieškovas ir teikė procesinį prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas pripažino teisiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti šiuo įrodymu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų išvados grįstos tik teismo ekspertizės akto išvadomis, neatlikus šio akto turinio atitikties įstatymo reikalavimams vertinimo, o tai nesuderinama su įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš ypatumų nagrinėjant paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo bylas siejamas su dalyvaujančių byloje asmenų rato apibrėžimu. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalį, tokio pobūdžio bylose atsakovas yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (VLK). Specialusis įstatymas nenustato taisyklių dėl trečiųjų asmenų – gydymo įstaigų įtraukimo į teisminį procesą, todėl byloje vadovaujamasi bendrosiomis CPK nuostatomis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, institutas paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylose negali būti pasitelktas siekiant gauti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tokių duomenų gavimas užtikrinamas naudojantis bendrosiomis CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis ir Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyvendinant specialias jai PTŽSAĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises. Nustatęs, kad teismo sprendimas byloje neturės įtakos minėtų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, teismas turėtų pašalinti juos iš bylos, mutatis mutandis taikydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis), taisykles.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.