Klausimas. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai, procesinių teisinių padarinių

Ieškovė (bendrovė) kreipėsi į teismą dėl paskelbtos publikacijos, prašydama paneigti joje nurodytą informaciją ir priteisti žalos atlyginimą. Atsakovė (žiniasklaidos priemonė) teigė, kad ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovės vykdomai veiklai (SLAPP), ir prašė palikti jį nenagrinėtą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad byloje yra pakankamai požymių ieškinį laikyti SLAPP, ir paliko jį nenagrinėtą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 951 straipsnyje įtvirtintas specialus kovos su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti visuomenės dalyvavimui viešojo intereso procesuose, institutas, atitinkantis Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės strateginio pobūdžio ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) institutą. Tai piktnaudžiaujamojo pobūdžio, visiškai ar iš dalies nepagrįsti ieškiniai, kurių tikslas – ne iš tiesų pareikšti teisę ar ją apginti, bet pakenkti atsakovo vykdomai viešojo intereso labui veiklai, atgrasyti, nubausti atsakovą. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose kovos su SLAPP priemones, pateikiamas SLAPP požymių sąrašas yra pavyzdinio (neprivalomojo) ir nebaigtinio pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas, įgyvendindamas diskreciją taikyti CPK 951 straipsnyje nustatytas priemones prieš piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinius, turi vertinti visumą reikšmingų aplinkybių – tiek tiesiogiai įstatyme nustatytus požymius, tiek kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma patvirtina, kad ieškinys yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio. Tokiu ieškiniu iš tikrųjų siekiama ne apginti pažeistą teisę, o užkirsti kelią atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai, nuo jos atgrasyti ar už ją nubausti.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į kelias svarbias aplinkybes. Jie įvertino, kad atsakovė yra visuomenės informavimo priemonė, o ginčas kilo dėl ieškovės siekio išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, t. y. dėl šalių veiklos, susijusios su viešuoju interesu. Taip pat buvo vertinamas ieškovės prašomų teisių gynimo priemonių pobūdis ir jų proporcingumas. Teismai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė aktyviai bandė daryti įtaką atsakovės skelbiamos informacijos apie valstybinės žemės nuomos procesą turiniui, ėmėsi veiksmų tiesiogiai prieš publikacijų autorių – žurnalistą ir inicijavo kelis teismo procesus dėl tų pačių atsakovės veiksmų, kurie, kaip pati ieškovė teigė, pažeidė jos teises. Taip pat buvo įvertinta, kad ieškinys pateiktas tik po dvejų metų nuo publikacijos paskelbimo, o didžioji dalis reikalavimų jau buvo nagrinėta kitose bylose, kuriose ieškovė prašė taikyti kitas teisių gynimo priemones.

Kasacinis teismas padarė išvadą, kad teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės atitinka SLAPP požymius, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.