Arbitražinis susitarimas: žodžio „arbitražas“ vartojimo nepakanka

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-807-881/2021, nagrinėdamas klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto esant susitarimui dėl arbitražo, LApT pažymėjo, kad vien žodžio „arbitražas“ vartojimas atitinkamose sutarties nuostatose savaime nereiškia, jog šalys sudarė arbitražinį susitarimą. Pagal Rusijos Federacijos 1996 m. gruodžio 31 d. federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, Rusijos Federacijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Todėl šie Rusijos Federacijoje veikiantys teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai suprantama pagal Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, o jie yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017).

Nuolatinė arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, institucija Rusijos Federacijoje yra Tarptautinis komercinio arbitražo teismas prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų nematyti, kad sutartyje būtų susitarta dėl ginčų nagrinėjimo šiame arbitraže. Sutartyje taip pat nėra jokių kitų nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad šalys susitarė dėl ginčų nagrinėjimo Udmurtijos Respublikos arbitraže CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme.