Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › e2-426-934/2023 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. e2-426-934/2023  ·  teisminio proceso Nr. 2-58-3-00140-2022-9
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2023 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovės A. Ž. priešieškinį dėl skolos ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Ž.(toliau – ir atsakovė), prašydama ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės 75 000 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir 675 Eur žyminį mokestį.

2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 75 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675 Eur žyminį mokestį.

3. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį kartu su prieštaravimais dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas, tai yra 8 461,60 Eur; 2) pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio (nuo pradžių); 3) pripažinti negaliojančiais iš dalies teisinių paslaugų atlikimo aktus, nustatant, jog 2020 m. liepos 16 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 18 valandų ir 55 minutės, plius 30,40 Eur sąnaudos kelionės išlaidoms; 2020 m. liepos 24 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 3 valandos ir 30 minučių plius 30,40 Eur sąnaudos kelionės išlaidoms; 2020 m. gruodžio 17 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 6 valandos ir 16 minučių plius 15,20 Eur sąnaudos kelionės išlaidoms; 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. balandžio mėn. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 11 valandų ir 10 minučių; 2021 m. balandžio mėn. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 8 valandos ir 50 minučių; 2021 m. birželio 4 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 3 valandos ir 40 minučių; 2021 m. liepos mėn. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 5 valandos ir 30 minučių; 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 6 valandos; 2021 m. lapkričio 23 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 10 valandų ir 30,40 Eur kelionės išlaidų; 2021 m. gruodžio mėn. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 3 valandos ir 15,20 Eur kelionės išlaidos; 2022 m. sausio 1 d. teisinių paslaugų atlikimo akte atliktų darbų laiko sąnaudos yra 6 valandos 15 minučių ir 30,40 Eur kelionės išlaidos; 4) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 27 d. galutiniu sprendimu 2022 m. liepos 28 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 70 549,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 70 549,95 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 986,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. galutinio sprendimo, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. vasario 27 d. galutinį sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį ir pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio, pripažinti negaliojančiais iš dalies paslaugų atlikimo aktus priešieškinyje nurodyta apimtimi bei priteisti ieškovei iš atsakovės atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2020 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įkainius pagal pagrįstas tokio darbo laiko sąnaudas, kurios sudaro 8 461,60 Eur. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2023 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas iki 2023 m. balandžio 5 d. imtinai pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, tai yra sumokėti trūkstamą 1 157 Eur žyminio mokesčio dalį.

7. Teismas sprendė, kad nors apeliantė nurodė, jog už apeliacinį skundą mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks buvo mokamas teikiant priešieškinį, kuris sudaro 400 Eur, tačiau ginčijama suma, be kita ko (be priešieškiniu reikštų reikalavimų), nagrinėjamu atveju yra 62 088,35 Eur (70 549,95 Eur – 8 461,60 Eur), taigi, atsakovė papildomai turėtų susimokėti žyminį mokestį ir nuo ginčijamos skundžiamu sprendimu priteistos sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovė A. Ž. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Civilinė byla buvo nagrinėta dokumentinio proceso tvarka, todėl žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta tvarka. Apeliantė pateikė priešieškinį, kuris kaip ir pradinis ieškovės ieškinys buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, todėl taikytinas žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas taisykles, t. y turi būti mokama pusė sumos mokėtinos už ieškinį. Atitinkamai tokia pati suma mokama ir teikiant apeliacinį skundą. Kadangi byla inicijuota elektroninių ryšio priemonių pagalba, žyminio mokesčio suma sudaro 75 procentus mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

8.2. Atsakovė nurodė, kad byloje pareiškė 2 neturtinius reikalavimus – pripažinti 2020 m. birželio 22 d. ir 2022 m. kovo 23 d. sutartis negaliojančias ir vieną turtinį reikalavimą – priteisti ieškovei 8 461,60 Eur sumą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytomis taisyklėmis, atsakovė už pareikštus priešieškinio reikalavimus turėjo sumokėti bendrą 309 Eur žyminį mokestį: po 107 Eur už kiekvieną neturtinį reikalavimą ir 95 Eur už turtinį reikalavimą. Kadangi CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, todėl šiuo atveju atsakovei teikiant apeliacinį skundą dėl 2023 m. vasario 27 d. galutinio sprendimo peržiūrėjimo, remiantis minėta CPK nuostata, jos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 309 Eur. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį, kad pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei priklauso, t. y. už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 400 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo ne įpareigoti primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai siejami su žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, pareikštą po preliminaraus sprendimo priėmimo, nustatymu ir žyminio mokesčio, mokėtino, už apeliacinį skundą dėl galutinio sprendimo, nustatymu. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarką pareikšto reikalavimo ribose.

Dėl dokumentinio proceso ypatumų ir žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, dydžio

12. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino. Atsakovė, nesutikdama su priimtu preliminariu sprendimu, pateikė patikslintą priešieškinį kartu su prieštaravimais dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminaraus sprendimo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio, mokėtino reiškiant priešieškinį po preliminaraus sprendimo priėmimo, dydžio.

13. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį bei kitas mokėjimo sąlygas imperatyviai reguliuoja CPK normos (CPK 80 straipsnis ir kt.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: skatinti šalis įsivertinti norą bylinėtis, netiesiogiai užkertant kelią aiškiai nepagrįstiems reikalavimams pareikšti (prevencinė funkcija); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį (kompensacinė funkcija); skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (taikinimo funkcija); skatinti šalis pasirinkti ne tokius brangius ginčo sprendimo būdus, taupančius ne tik lėšas, bet ir besibylinėjančių ir teismo laiką (pvz., teismo įsakymo išdavimo, dokumentinis procesai) (reguliacinė funkcija).

14. Dokumentinis procesas reglamentuojamas CPK XXII skyriaus normomis. Šis ginčo teisenos institutas, atsižvelgiant į jo teisinio reguliavimo ypatumus, leidžia supaprastintai ir greičiau išnagrinėti civilinę bylą, jeigu tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl teisės. Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nustatytas išimtis (CPK 427 straipsnio 1 dalis).

15. Visą dokumentinį procesą sąlygiškai galima suskirstyti į du etapus: 1) proceso eigą iki atsakovo prieštaravimų pareiškimo (pirmasis etapas). Šiame etape įtvirtinti procesiniai ypatumai atskleidžia tikrąją dokumentinio proceso esmę (dokumentinis procesas siaurąja prasme); 2) proceso eigą atsakovui pareiškus prieštaravimus (antrasis etapas). Antrasis dokumentinio proceso etapas iš esmės niekuo nesiskiria nuo įprastos ginčo teisenos (dokumentinis procesas plačiąja prasme).

16. Pirmojo dokumentinio proceso etapo esmė ta, kad ieškinio reikalavimai, jeigu jie pagrindžiami rašytiniais įrodymais, išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka neinformavus priešingos šalies, teismui priimant preliminarų sprendimą, kuris įsiteisėja po 20 dienų nuo jo įteikimo dienos atsakovui, jeigu atsakovas per šį terminą nepateikia motyvuotų prieštaravimų (CPK 427 straipsnio 3, 8 dalys, 430 straipsnis). Tuo atveju, jeigu atsakovas pateikia prieštaravimus (įrodinėjimo priemonės neribojamos) dėl pareikšto ieškinio (CPK 430 straipsnis), ieškovui suteikiama teisė pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, įskaitant papildomų motyvų nurodymą ir naujų įrodymų pateikimą. Tačiau byla nagrinėjama toliau pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nuo teisminio nagrinėjimo stadijos, išskyrus CPK XXII skyriuje įtvirtintus ypatumus, pvz., netaikant pasirengimo stadijos (CPK 430 straipsnio 2 dalis), draudžiama pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ieškinio reikalavimus, o tam tikrais atvejais ir priimti sprendimą už akių (CPK 430 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus aptartus ypatumus) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu.

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atsižvelgiant į priešieškinio esmę ir į tai, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su tam tikromis išimtimis, kurios nurodytos CPK XXII skyriuje, pripažįsta, kad atsakovo teisė dokumentiniame procese pareikšti priešieškinį ieškovui po motyvuotų prieštaravimų dėl ieškinio pareiškimo arba kartu su jais, jei šie prieštaravimai yra priimami, neprieštarauja dokumentinio proceso esmei, be to, atitinka bendruosius civilinio proceso teisės principus. Tokį atsakovo teisės pareikšti priešieškinį dokumentiniame procese aiškinimą pagrindžia ir tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 430 straipsnio 4 dalies normoje tiesiogiai nebėra įtvirtinto draudimo atsakovui pareikšti priešieškinį dokumentiniame procese, nors toks draudimas buvo įtvirtintas iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 430 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022).

18. CPK 425 straipsnio 3 dalis numato, kad už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis kaip 20 Eur. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas mokėtino žyminio mokesčio lengvatą dokumentiniame procese, siekė skatinti pasirinkti ne tokius brangius ginčo sprendimo būdus, taupančius ne tik lėšas, bet ir besibylinėjančių ir teismo laiką (žr. šios nutarties 13 punktą).

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė po preliminaraus sprendimo priėmimo pateikė priešieškinį kartu su prieštaravimais dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 461,60 Eur sumą; pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio; pripažinti negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į žyminio mokesčio mokėjimo bei lengvatų dokumentiniame procese taikymo tikslus (žr. šios nutarties 13, 18 punktus), taip pat į tai, kad priešieškinio pateikimas antrame etape (po preliminaraus sprendimo priėmimo), kuriame tiek jo priėmimui (priešieškinis neprivalo būti grindžiamas tik rašytiniais įrodymais), tiek jo nagrinėjimui (netaikomas rašytinis procesas) nėra taikomi dokumentinio proceso pirmojo etapo, atskleidžiančio tikrąją jo esmę, procesiniai ypatumai, o iš esmės taikomos įprastos ginčo teisenos taisyklės (žr. šios nutarties 16 punktą), sprendžia, kad netaikoma CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 425 straipsnio 3 dalyje numatyta žyminio mokesčio lengvata pateikiant priešieškinį po preliminaraus sprendimo priėmimo. Priešieškinis, pateiktas po preliminaraus sprendimo priėmimo (antrame etape), apmokestinamas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas taisykles, atsižvelgiant tiek į reikalavimų pobūdį (turtinis, neturtinis ar fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas), tiek ir į jų kiekį (CPK 80, 85 straipsniai).

Dėl žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dydžio

21. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio, mokėtino už tam tikrus procesinius veiksmus, dydį, įvertinus bylos ginčo pobūdį (turtinis, neturtinis ginčas ar ypatinga teisena), t. y. žyminio mokesčio kvalifikavimas pagal CPK nustatytinas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis – yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.

22. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žyminis mokestis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Teikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

23. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 70 549,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 70 549,95 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 986,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės (apeliantės) priešieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą galutinį sprendimą tiek dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, tiek dalyje, kurioje priešieškinis atmestas, atsakovė pateikdama apeliacinį skundą turi sumokėti tokį patį žyminio mokesčio dydį, kuris mokėtinas pateikiant ieškinį ir priešieškinį (CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalys).

24. Ieškovė elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydama ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės 75 000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškinio reikalavimas laikytinas turtiniu, todėl apskaičiuojant mokėtino žyminio mokesčio dydį turi būti vadovaujamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytomis žyminio mokesčio apskaičiavimo taisyklėmis. Šiuo atveju ieškovė, elektroninėmis ryšio priemonėmis pareiškusi ieškinį dokumentinio proceso tvarka turėjo sumokėti 675 Eur ((900 Eur + (75 000 Eur – 30 000 Eur) × 2 proc.) × 75 proc. ÷ 2) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

25. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 461,60 Eur sumą; pripažinti 2020 m. birželio 22 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis ab initio; pripažinti negaliojančiais iš dalies teisinių paslaugų atlikimo aktus. Taigi, atsakovė pareiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus (dėl teisinių paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis) ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą (dėl skolos), o reikalavimas pripažinti negaliojančiais teisinių paslaugų atlikimo aktus vertintinas kaip išvestinis reikalavimas, kuris atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Todėl atsižvelgęs į šios nutarties 20 punkte pateiktą išaiškinimą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, pareikštą po preliminaraus sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo mokėti 404 Eur (143 Eur × 2 × 75 proc. + 8 461,60 Eur × 3 proc. × 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis).

26. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį ir (ar) priešieškinį (CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalys). Todėl atsakovė, teikdama apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. galutinio sprendimo, turi sumokėti iš viso 1 079 Eur (675 Eur + 404 Eur) žyminį mokestį (žr. šios nutarties 24–25 punktus).

27. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliantė sumokėjo mažiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas, siūlytina jai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį 679 Eur (1 079 Eur – 400 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino mokėtino žyminio mokesčio nustatymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – nustatytinas apeliantei terminas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį už pareikštą apeliacinį skundą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nustatyti atsakovei A. Ž. terminą iki 2023 m. gegužės 3 d. sumokėti 679 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza

Paminėta tekste:

CPK

CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas

CPK 427 str. Nagrinėjimas teisme

CPK 430 str. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas

3K-3-35-611/2022

CPK 425 str. Ieškinio turinys

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės

← Grįžti į bylos apžvalgą