2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelio iliuzija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kelio iliuzija“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelio iliuzija“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kelio iliuzija“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė).

2. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Kelio iliuzija“ įstatyme nustatytu terminu nesumokėjo deklaruotų mokesčių. Atsakovės mokestinė nepriemoka 2023 m. sausio 16 d. sudarė 30 501,78 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškoti iš atsakovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2021 m. atsakovės turto vertė 294 834 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 185 020 Eur. Iš atsakovės vykdomas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išieškojimas 10 964,45 Eur sumai. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovės vardu registruota dešimt transporto priemonių (trys transporto priemonės įregistruotos, septynios išregistruotos), visų transporto priemonių dalyvavimas eisme draudžiamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtinta atsakovės nemokumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino –iškėlė atsakovei UAB „Kelio iliuzija“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2023 m. sausio 20 d. elektroninių ryšių priemonės (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) (toliau – EPP). Nei atsiliepimo į pareiškimą, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytų dokumentų atsakovė nepateikė, nenurodė dokumentų nepateikimo priežasčių.

5. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Kelio iliuzija“ įregistruota 2002 m. lapkričio 6 d., jos vadovo pareigas eina A. S. (A. S.). Pagal 2021 m. balansą bendrovės turto vertė – 294 834 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 185 020 Eur. Atsakovė 2021 m. patyrė 135 Eur nuostolį. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise registruotino turto neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė turi tris transporto priemones. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovė neturi nei vieno darbuotojo, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023 m. vasario 15 d. duomenimis sudarė 7 210,69 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė aktyvių bylų teismuose neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos penkios vykdomosios bylos. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje.

6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, nemoka mokesčių. Teismas konstatavo, jog UAB „Kelio iliuzija“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. yra nemoki. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo procesas. Nurodytų argumentų pagrindu UAB „Kelio iliuzija“ iškelta nemokumo (bankroto) byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Kelio iliuzija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1. Apie pareiškėjos ketinimą bendrovei inicijuoti nemokumo procesą JANĮ 9 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovė informuota nebuvo.

7.2. Atsakovė taip pat negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, todėl buvo apribota atsakovės teisė pateikti atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą.

7.3. Įmonė dėl COVID-19 pandemijos susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau šiuo metu daugėja klientų, todėl susidarė palankios sąlygos iš esmės atgaivinti veiklą. Atsakovė nurodė, kad kartu su vadovu įmonėje dirba keturi darbuotojai. UAB „Kelio iliuzija“ 2022 m. pasirašė vairuotojų apmokymo sutartį su transporto paslaugų įmone UAB „Transrevis“, ši sutartis bendrovei užtikrino 45 000 Eur pajamas, kurios leis atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto byla dėl neįteiktų dokumentų buvo iškelta gyvybingai, veiklą vykdančiai bendrovei, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigotinas bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsakovė teigia, kad bylą nagrinėjant iš naujo ji įrodys savo gyvybingumą.

8. Pareiškėja VMI atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirąjį skundą:

8.1. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (23.31-08) 325-305 informavo atsakovę apie inicijuojamą nemokumo procesą. Ieškovė šį pranešimą registruotu laišku išsiuntė atsakovei jos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Šis pranešimas grįžo kaip neįteiktas, tačiau laikoma, kad pranešimas apeliantei buvo įteiktas 2022 m. rugsėjo 21 d. (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pati apeliantė turėjo pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, tačiau to nepadarė.

8.2. Byla buvo vedama elektroniniu būdu, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantei pateikė per EPP, kurie pagal byloje esančius duomenis apeliantei buvo įteikti 2023 m. sausio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įteikė procesinius dokumentus apeliantei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

12. Atsakovė UAB ,,Kelio iliuzija“ kartu su atskiruoju skundu pateikė su UAB ,,Transrevis“ 2022 m. kovo 14 d. sudarytos vairavimo mokymų paslaugos sutarties kopiją ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį.

13. CPK 314

straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237‑684/2019).

14. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis yra apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje, todėl dėl jos priėmimo kaip naujo įrodymo apeliacinėje instancijoje klausimo pagrindo spręsti nėra.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovei registruotos buveinės ir bendrovės vadovo adresais teismo siųsti procesiniai dokumentai faktiškai nebuvo įteikti, apie pirmosios instancijos teismo posėdį buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklapyje. Atsakovė 2022 m. kovo 14 d. sutarties kopiją teikia, siekdama pagrįsti atskirajame skunde nurodytus esminius nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus. Naujai teikiamas įrodymas kartu su atskiruoju skundu buvo persiųstas pareiškėjai, ji turėjo galimybę dėl jo pasisakyti, todėl darytina išvada, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byla dėl bankroto bylos iškėlimo yra susijusi su viešuoju interesu ir tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti atskirąjį skundą, UAB ,,Kelio iliuzija“ ir UAB ,,Transrevis“ 2022 m. kovo 14 d. mokymų paslaugų sutarties kopiją priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl pareiškėjos pareigos informuoti atsakovę apie ketinimą inicijuoti nemokumo bylą

16. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ji nebuvo informuota apie pareiškėjos ketinimą inicijuoti nemokumo bylą teisme, kaip tai numato JANĮ 9 straipsnis.

17. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

18. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis).

19. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

20. Nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Nr. (23.31‑08) 325-30 informavo UAB ,,Kelio iliuzija“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdys 30 464,85 Eur dydžio prievolės, nesudarys susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nepriims sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pranešimas atsakovei išsiųstas 2022 m. rugsėjo 13 d. registruotu laišku atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti duomenys apie registruotą siuntą patvirtina, jog atsakovė neatsiėmė registruotos siuntos iš pašto.

21. Kaip matyti iš pirmiau aptarto JANĮ 9 straipsnio 1 dalies reguliavimo patvirtinimas apie pranešimo dėl nemokumo bylos inicijavimo gavimą būtinas tik nemokumo procesą inicijuojant elektroninių ryšių priemonėmis. Kitu atveju pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Kadangi pranešėja pranešimą išsiuntė registruotu laišku atsakovės buveinės adresu, nors pranešimo atsakovė faktiškai ir negavo, jis laikomas įteiktu 2022 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėja su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 18 d.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėja nesilaikė JANĮ 9 straipsnyje reglamentuotos kreditoriaus nemokumo proceso inicijavimo tvarkos.

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo

23. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas neišnaudojo visų jam prieinamų galimybių įteikti atsakovei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kitus procesinius dokumentus. Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti atgal, o teismas atsakovės internetinėje svetainėje www.kelioiliuzija.lt nurodytu bendrovės korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), dokumentų apskritai nesiuntė.

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei 2023 m. sausio 19 d. išsiuntė buveinės adresu (duomenys neskelbtini)., atsakovės vadovo adresu (duomenys neskelbtini), ir per EPP sistemą. Procesiniai dokumentai, siųsti bendrovės buveinės ir vadovo gyvenamosios vietos adresais, grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovei per EPP pristatyti 2023 m. sausio 20 d.

25. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų.

26. CPK 1751 straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

27. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

28. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, bet adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra neaktyvi, gauti procesiniai dokumentai išspausdinami, atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas).

29. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka taip pat reglamentuota Taisyklėse, kurių privalo laikytis byloje dalyvaujantys asmenys, besinaudojantys LITEKO VEP posistemiu. Pagal Taisyklių 3.2 punktą, paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo atstovas pagal įstatymą) ar juridinis asmuo, kuris vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius. Paslaugų vartotojas – paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį (Taisyklių 3.6 punktas).

30. Paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi, t. y. atlieka šiuos veiksmus: 1) įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 2) patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 3) patvirtina, kad sutinka, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais (Taisyklių 7.1–7.3 punktai).

31. Akcentuotina tai, kad paslaugomis gali naudotis tik tie paslaugų gavėjai, kurie susipažino su Taisyklėmis ir sutiko jų laikytis (Taisyklių 8, 9.1 punktai). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

32. Taisyklių 9.4 punkte nustatyta paslaugų vartotojui pareiga į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie reikalingi paslaugų teikimo tikslais, ir, jiems pasikeitus, atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 10.2 punkte įtvirtinta paslaugų gavėjo atsakomybė už paslaugų vartotojo į paslaugų gavėjo paskyrą teikiamų duomenų, dokumentų turinį ir kitą informaciją bei už paslaugų vartotojo paslaugų gavėjo paskyroje nurodytus klaidingus duomenis.

33. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas (Taisyklių 35 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovė – juridinis asmuo, kuris nėra CPK 1751 straipsnyje nustatytas asmuo, privalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti: 1) buvo atsakovė pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ar ne; 2) aktyvi jos LITEKO VEP posistemio paskyra ar ne.

35. Iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė – EPP vartotoja. Ji, aktyvuodama savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu (Taisyklių 7.2, 8, 9.1, 34 punktai). Įvertinus tai, kad atsakovei, esant jos aktyviai LITEKO VEP posistemio paskyrai ir sutikus gauti procesinius dokumentus paskyroje, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus išsiuntė per EPP, taip pat bendrovės buveinės ir vadovo gyvenamosios vietos adresu, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakove, kad teismas papildomai dokumentus turėjo išsiųsti atsakovės internetinėje svetainėje www.kelioiliuzija.lt nurodomu adresu (duomenys neskelbtini).

36. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, esančių LITEKO VEP paskyroje, netikrinimas sukelia byloje dalyvaujančiam asmeniui tokius pačius padarinius, kaip ir procesinių dokumentų neatsiėmimas pašto skyriuje. Taigi atsakovė, turėdama aktyvią LITEKO VEP paskyrą, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai bus siunčiami į jos paskyrą. Procesinių dokumentų įteikimo per EPP ypatybė ta, kad pranešimas apie gautus procesinius dokumentus nukreipiamas ne tik į LITEKO VEP paskyrą, bet į elektroninį paštą, nurodytą šioje paskyroje.

37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismui nekilo pareigos siųsti atsakovei procesinius dokumentus kitais CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Tokias išvadas patvirtina ir teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-848-567/2022, 2022 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-378-912/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-103-912/2022).

38. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė atskirąjį skundą teikė per EPP.

Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

39. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑244‑910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nemokumas taip pat sietinas su tokiais požymiais: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

41. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

42. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

43. Atsakovė atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji yra moki, veiklą vykdanti įmonė.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB ,,Kelio iliuzija“ yra nemoki.

45. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2021 m. bendrovės turto vertė sudarė 294 834 Eur (ilgalaikis turtas – 182 519 Eur, trumpalaikis turtas – 112 315 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 185 020 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 65 893 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 119 127 Eur). Bendrovės turto vertė 2020 m. sudarė 289 912 Eur (ilgalaikis turtas – 260 649 Eur, trumpalaikis turtas – 29 263 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 179 582 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 92 280 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 87 302 Eur). Įmonės pardavimo pajamos 2021 m. sudarė 58 021 Eur, tačiau įmonė patyrė 135 Eur nuostolį; 2020 m. įmonės pardavimo pajamos sudarė 148 460 Eur, įmonė patyrė 13 970 Eur nuostolį. Įmonė neturi nekilnojamojo turto. Įmonei priklauso trys transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 7 210,69 Eur, o VMI – 30 501,78 Eur.

46. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

47. Nors pagal 2021 m. UAB ,,Kelio iliuzija“ finansinius dokumentus bendrovės turto vertė sudarė 294 834 Eur ir neviršijo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumos (185 020 Eur), byloje nustatyta, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, dirba nuostolinga, nemoka mokesčių. Įmonės skola VMI susidarė nuo 2020 m. Atsakovė nepateikė kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti jos mokumo būklę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB ,,Kelio iliuzija“ negali laiku įvykdyti turtinių prievolių, dėl to yra nemoki, o bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

48. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. kovo 14 d. vairuotojų apmokymo sutartį su transporto paslaugų įmone UAB „Transrevis“. Atsakovė nurodo, kad ši sutartis bendrovei užtikrino 45 000 Eur pajamas, kurios leis atsiskaityti su kreditoriais. Iš aptariamos sutarties matyti, kad atsakovė įsipareigojo UAB ,,Transrevis“ suteikti sutartyje nurodytas vairavimo mokymo paslaugas. Sutartis turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 21 d. Atsakovė nepateikė duomenų, kad sutartis būtų faktiškai įvykdyta, jog bendrovė sutarties pagrindu būtų gavusi atitinkamas pajamas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta sutartis nepagrindžia, kad UAB ,,Kelio iliuzija“ turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus.

49. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Nors atsakovė teigia, kad įmonėje dirba keturi darbuotojai, duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra. Priešingai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) matyti, kad bendrovėje nuo 2022 m. sausio 20 d. nebedirbo nei vienas žmogus. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikta 2022 m. kovo 14 d. mokymų paslaugų sutartis taip pat nepatvirtina, jog bendrovė šiuo metu vykdo veiklą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų faktiškai vykdoma (įvykdyta), juolab nuo 2022 m. sausio 20 d. įmonėje nedirbant nei vienam darbuotojui. Atsakovė nepateikė kitų duomenų, kad bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna užsakymus, vykdo darbus, gauna pelną. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, kad bendrovė vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir yra gyvybinga.

51. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad COVID-19 pandemijos situacija prisidėjo prie finansinių sunkumų, yra grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais, nemotyvuojant konkrečios bendrovės atžvilgiu bei neteikiant objektyvių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo būklės egzistavimo bei negalėjimo laiku vykdyti turtinių prievolių.

52. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad bylą nagrinėjant iš naujo ji įrodytų savo gyvybingumą, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovė turėjo pareigą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tokių duomenų nepateikė, byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, augant bendrovės skolai biudžetui, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendrovės nemokumo faktą, kad bendrovės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl procesinės baigties

54. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota pareiškėjos apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įteikė atsakovei skirtus procesinius dokumentus (pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedus, nutartį dėl pareiškimo priėmimo bei pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo). Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareiškimą bei JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytų dokumentų, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias bendrovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog bendrovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas

Paminėta tekste:

CPK

CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas

CPK 133 str. Teismo šaukimai ir pranešimai

CPK 122 str. Įteikimo vieta

e2-377-910/2022