2023 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lauko reklamos projektai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lauko reklamos projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą neteisėtu ir panaikinti, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2592-577/2022 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022. Nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kvestionuojamas reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso, rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 pagrindu, teisėtumas bei ginčo konkursų sąlygų atitiktis imperatyvių įstatymų nuostatoms. Teismui tektų pareiga įvertinti ir konkurso nuostatų atitiktį imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei paties konkurso teisėtumą, o tai sudaro Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI4-5619-1064/2022 nagrinėjimo dalyką.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su prašymu nesutiko. Atsakovės teigimu, nėra jokių kliūčių pirmosios instancijos teismui išnagrinėti šioje civilinėje byloje kilusį ginčą. Viešųjų konkursų sąlygų teisėtumo vertinimas priklauso ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-2592-577/2022 pagal ieškovės UAB „Lauko reklamos projektai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022.
5. Teismas nurodė, kad ieškinyje pareikštu reikalavimu kvestionuojamas reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso, rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešųjų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pagrindu, teisėtumas bei ginčo konkursų sąlygų atitiktis imperatyvių įstatymų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešą konkursą, rengiamą remiantis savivaldybės administraciniu aktu, dėl kurio teisėtumo ištyrimo jau yra kreiptasi į administracinį teismą. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad yra pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl civilinės bylos stabdymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Nors teismo nurodyta administracinė byla yra iškelta pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl norminių teisės aktų ištyrimo, vis dėlto savo esme nurodyta byla yra dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, nes joje yra kvestionuojamos būtent viešo konkurso sąlygos. Dėl to jau buvo pasisakiusi Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje byloje Nr. T-44/2022 dėl rūšinio teismingumo. Taigi viešųjų konkursų sąlygų (kurios šioje civilinėje byloje ir yra ginčijamos) teisėtumo vertinimas priklauso ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui.
7.2. Kuo ilgiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalės vykdyti viešų konkursų reklaminių įrenginių įrengimui ir eksploatavimui Vilniaus mieste, t. y. kuo ilgiau ši civilinė byla nebus išnagrinėta, tuo ilgiau sostinėje strigs miesto įvaizdžio politikos įgyvendinimas, susijęs su darnesniu ir šiuolaikiškesniu reklamos mieste skleidimu. Taigi šios civilinės bylos sustabdymas neabejotinai pažeistų viešąjį interesą.
7.3. Inicijuodami civilines bylas, reklamos rinkos dalyviai tiesiog siekė šių konkursų sustabdymo, kad galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymais dar kartą pratęsti jų turimus leidimus išorinei reklamai senosiomis sąlygomis ir taip savo reklamas Vilniaus mieste galėtų toliau skleisti be konkurso, be konkurencijos, be papildomų išlaidų įrenginiams demontuoti ir atnaujinti.
8. Ieškovė UAB „Lauko reklamos projektai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
8.1. Administracinės bylos dalykas yra norminio administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“, kurio pagrindu rengiamas konkursas, teisėtumas ir atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų nuostatoms. Tuo tarpu nagrinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje yra konkurso sąlygų teisėtumas. Konkurso sąlygos yra absoliučiai paremtos konkurso nuostatų pagrindu. Taigi civilinės bylos ir administracinės bylos dalykai yra analogiški ir reikšmingai susiję tiesioginiu teisiniu ryšiu.
8.2. Administracinėje byloje nustačius, kad konkurso nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų imperatyvioms nuostatoms, t. y. bus įrodytas norminio administracinio akto neteisėtumas, konkurso sąlygos, parengtos neteisėtų konkurso nuostatų pagrindu, negalės būti įgyvendinamos ir konkurso procedūrų vykdymas negalės būti pratęsiamas. Tai lemia, kad jo pagrindu organizuojamas konkursas vienareikšmiškai negalėtų vykti ir turėtų būti nutrauktas.
8.3. Seimo nariui A. G. ginčijant norminio administracinio akto teisėtumą, toks ginčas privalo būti nagrinėjamas būtent administracinės kompetencijos teisme, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi byloje Nr. T-44/2022 dėl rūšinio teismingumo.
8.4. Jeigu ieškovės ieškinys dėl konkurso sąlygų teisėtumo būtų atmestas pripažinus konkurso sąlygas teisėtomis, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą vis dėlto pripažintų, kad konkurso nuostatai yra neteisėti ar neatitinkantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų bei imperatyvių įstatymų normų, susiklostytų ekstraordinari situacija ir bet kokiu atveju tai reikštų, kad toks teismo sprendimas turėtų būti naikinamas arba taptų apeliacinio skundo objektu. Taigi tarp civilinės ir administracinės bylos yra neatsiejamas sąsajumas.
8.5. Dėl konkurso sąlygų, paremtų konkurso nuostatais, neteisėtumo yra iškelta daug civilinių bylų, taigi labiau tikėtina, kad objektyviai abejojama dėl konkurso sąlygų teisėtumo, sąžiningumo ir teisingumo. Todėl atsakovės deklaratyvūs, formalūs ir subjektyvūs argumentai, kad ieškovė siekia nesąžiningų tikslų, visiškai neatitinka objektyvios teisinės realybės bei ieškovės nurodytos pozicijos dėl konkurso organizavimo ir vykdymo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Lauko reklamos projektai“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkurso nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
12. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).
13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
15. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Lauko reklamos projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 22 d. paskelbto vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą neteisėtu ir jį panaikinti. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas konkursas yra suorganizuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešųjų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pagrindu, tačiau šio norminio teisės akto teisėtumas yra ginčijamas Seimo nario iniciatyva Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
16. Remiantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai dėl norminio teisės akto teisėtumo į administracinį teismą kreipiasi ne civilinę bylą nagrinėjantis teismas (ar kitas teismas), kuris turėtų taikyti norminį teisės aktą, dėl kurio teisėtumo kyla abejonės, o kitas subjektas, pavyzdžiui, Seimo narys ar Seimo narių grupė, tai nėra laikoma privalomu bylos sustabdymo pagrindu, kaip tai numatyta CPK 3 straipsnio 4 dalyje ir 163 straipsnio 1 dalies 8 punkte, tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kito subjekto kreipimesi keliami sprendžiamam ginčui aktualių normų galiojimo klausimai ir bylą sustabdyti yra būtina (CPK 1623 straipsnis, 164 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2013). Tokio teisės normų aiškinimo laikomasi ir vėliausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1272-464/2022, 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2023).
17. CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pasisakant dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą iki tol, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta byla dėl norminio administracinio akto, kurio pagrindu buvo organizuotas viešasis konkursas, teisėtumo. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu remdamasi tuo, kad bylos sustabdymas pažeidžia viešąjį interesą. Be to, atsakovės teigimu, administracinėje byloje iš esmės kvestionuojamos būtent viešo konkurso sąlygos, o ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjimas priklauso bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei šalių argumentus, neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.
19. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama viešojo konkurso dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste sąlygas ir prašydama pripažinti konkursą neteisėtu. Ieškinį be kita ko grindė tuo, kad konkurso nuostatų 7.2 ir 7.3 papunkčiuose ir 34 punkte įtvirtinti reikalavimai prieštarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatoms. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Seimo narys A. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas ištirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo, kuriuo remiantis parengti konkurso nuostatai, teisėtumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko – atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymui. Nustatyta, kad norminio akto teisėtumą administracinėje byloje prašoma įvertinti daug platesniu aspektu nei konkurso nuostatas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, kliudančios išnagrinėti civilinę bylą, kadangi civilinės bylos ir administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra reikšmingai susiję, todėl egzistuoja pagrindas stabdyti civilinę bylą.
20. Teisėjų kolegija reikšminga laiko ir tai, kad iš esmės analogiškose civilinėse bylose – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1193-912/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1272-464/2022 ir 2023 m. sausio 12 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2023 – Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi tokios pačios pozicijos ir sprendė, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas stabdyti nagrinėjamas civilines bylas. Teisėjų kolegija laiko, kad, siekiant išvengti skirtingų teismų procesinių sprendimų tuo pačiu teisės klausimu priėmimo, pagrįstu pripažintinas ir nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas iki bus išnagrinėta administracinė byla.
21. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remtis atskirajame skunde minima Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi rūšinio teismingumo byloje Nr. T-44/2022 ir joje pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, tik išspręstas ginčas dėl bylos priskyrimo bendrosios ar administracinės kompetencijos teismams.
22. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, jog galėtų toliau be konkurso, be konkurencijos skleisti savo reklamas Vilniaus mieste senomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ar siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, be to, šie argumentai nepagrindžia ir neįrodo skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo.
23. Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių atskirojo skundo argumentų. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė
Vigintas Višinskis
Paminėta tekste:
eI4-1083-1064/2023
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
3K-3-573/2009
CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
CPK 164 str. Teismo teisė sustabdyti bylą
3K-3-88-611/2020
T-44/2022
CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės