2020 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovui V. A. paliktas nenagrinėtas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo V. A. priteisti 51 332,79 Eur žalos atlyginimą.

2. Atsakovas V. A. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugpjūčio 25 d.

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi, patenkinęs ieškovės prašymą, perkėlė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka datą iš 2020 m. rugpjūčio 25 d. į 2020 m. rugsėjo 11 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

6. Teismas nustatė, kad apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tačiau ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir jo atstovas nagrinėjamoje byloje neprašė priimti sprendimo už akių, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė VMI atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Gavus teismo pranešimą apie 2020 m. rugpjūčio 25 dieną paskirtą teismo posėdį, VMI paskirtas atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo datos perkėlimo. Teismui paskyrus bylos nagrinėjimą 2020 m. rugsėjo 11 d., įvyko techninė žmogiškoji klaida – iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) nebuvo išimta informacija apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą.

7.2. Ieškinį palikus nenagrinėtą, nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, ilgiau nebūtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių, kas nesuderinama su proceso operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

8. Ieškovė VMI pateikė papildomą paaiškinimą su priedu – ekrano vaizdu iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, kuriame (vaizde) matyti, kad teismo šaukimas į 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdį Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale buvo įkeltas tik 2020 m. rugsėjo 14 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokios pačios procesinės taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). Šioje byloje apskųstos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė po atskirojo skundo padavimo pateikė naują įrodymą – ekrano vaizdą iš šios elektroninės bylos kortelės. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

11. Atsižvelgiant į pateikto įrodymo turinį, jo ryšį su nagrinėjamu procesiniu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktą naują įrodymą.

Dėl procesinių sąlygų ieškinį palikti nenagrinėtą

12. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina būtent teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka bei sąlygomis gali priimti sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi, patenkinęs ieškovės prašymą, perkėlė paskirto teismo posėdžio datą iš 2020 m. rugpjūčio 25 d. į 2020 m. rugsėjo 11 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, o taip pat nustatyta iš 2020 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdį fiksuojančio garso įrašo (pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Savo atskirajame skunde to neneigia ir ieškovė. Ieškovės, kuriai tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, atstovas neatvyko į posėdį, iki teismo posėdžio pradžios duomenų apie ieškovės atstovo neatvykimo į teismą priežastis nebuvo gauta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovas atvyko į teismo posėdį. Ši aplinkybė taipogi pašalina prielaidas manyti, kad apie teismo posėdį bylos dalyviams galėjo būti nepranešta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis) .

14. Apeliantės argumentai, kad toli pažengusio proceso atveju ieškinio palikimas nenagrinėto pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, nelaikytini pagrįstais, kadangi šiuo atveju Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, tad nėra pagrindo laikyti procesą toli pažengusiu.

15. Proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kuriuos ieškovė akcentuoja atskirajame skunde, yra svarbūs, tačiau civilinio proceso principai taikomi bei aiškinami ne atsietai vienas nuo kito, bet visi kartu. Šie principai įtvirtina ir pačios šalies (taigi, ir apeliantės) pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovės atstovas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama ieškovės atstovui nedalyvaujant, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad teismo posėdžio data buvo paskirta patenkinus pačios apeliantės prašymą dėl anksčiau numatytos posėdžio datos perkėlimo, tad ieškovė turėjo pareigą būti dėmesinga ir atidžiai rūpintis proceso eiga. Ieškovė tokios pareigos nesilaikė, atskirajame skunde pripažino dėmesingumo ir atidumo stoką (teisinosi žmogiškos techninės klaidos įvykiu), todėl šios bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti vertinamas kaip proceso principų ir normų pažeidimas. Tokios išvados nepaneigia ir ieškovės teiginys, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale peržiūrėjus šios elektroninės bylos duomenis buvo pastebėta, kad teismo šaukimai į bylos kortelę buvo įkelti po 2020 m. rugsėjo 11 d. įvykusio teismo posėdžio. Nagrinėjamu atveju esminga aplinkybe laikytinas ieškovės pripažinimas atskirajame skunde, jog jos atstovo neatvykimą į teismo posėdį lėmė ieškovės darbuotojų padaryta klaida sekant informaciją Lietuvos teismų elektroninių bylų portale apie bylos proceso eigą.

16. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 1 dalį ir palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis

Paminėta tekste:

CPK

CPK 314 str. Nauji įrodymai

CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

CPK 168 str. Privalomumas rašyti protokolą