2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Margūnas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei UAB „Litoplast“ bankroto bylą.
2. Pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „Litoplast“ sudaryti sandorius, keisti esamus sandorius, įskaitant, bet neapsiribojant, didinti darbuotojų darbo užmokestį, paskirti ir (ar) išmokėti darbuotojams kitas papildomas išmokas, išnuomoti, perduoti panaudai ar kitais pagrindais tretiesiems asmenims perduoti naudoti ar kitaip apsunkinti atsakovės UAB „Litoplast“ turtą, turtines teises, išnuomoti darbuotojus, mažinti bendrovės teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių kainas, taikyti nuolaidas tretiesiems asmenims, už bendrovės lėšas bei turtą ir (ar) turtines teises įsigyti kitą turtą, turtines teises ir pan., bei atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie blogintų atsakovės UAB „Litoplast“ turtinę padėtį, didintų ar nustatytų naujus įsipareigojimus atsakovei UAB „Litoplast“ ar suteiktų atskiriems bendrovės kreditoriams prioritetą kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu.
3. Pareiškėja nurodė, kad pati atsakovė 2020 m. birželio 1 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad atsakovės neįvykdyta prievolė pareiškėjai sudaro 828 490,87 Eur, atsižvelgiant į susidariusią situaciją bei atsakovės finansinius rodiklius, atsakovė negali įvykdyti turtinių prievolių kreditoriams, tame tarpe ir pranešime nurodytos prievolės kreditorei, atitinkamai atsakovė yra nemoki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme. Atsakovei esant nemokiai, egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių atsakovės sudarytais sandoriais ir (ar) kitais nesąžiningais veiksmais bus iššvaistytas, paslėptas ar apsunkintas atsakovės turtas, nesąžiningai suteiktas prioritetas pavieniams kreditoriams, tokiu būdu sumažinant atsakovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje JANĮ nustatyta tvarka. Be to, atsakovei sudarius ginčytinus sandorius, bankroto bylos nagrinėjimo metu būtų patirtos papildomos administravimo išlaidos tokių sandorių nuginčijimui ir turto susigrąžinimui ar nuostolių prisiteisimui, galimai tam tikro turto susigrąžinimas į bendrovę apskritai būtų neįmanomas. Aplinkybę, kad atsakovė nėra gyvybinga bendrovė, patvirtina tai, kad atsakovė nuosekliai mažina darbuotojų skaičių, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negali apsunkinti atsakovės veiklos. UAB „Litoplast“ vykdomosios bylos medžiagoje antstolis užfiksavo staigų galimą darbo užmokesčio atsakovės vadovui padidinimą. Taigi, akivaizdu, kad šiuo metu atskirų kreditorių naudai taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos ir efektyvios apsisaugoti nuo nesąžiningų atsakovės veiksmų bei apsaugoti atsakovės turtą nuo sumažėjimo iki bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas vertino, kad iš ieškovės prie prašymo pateiktų įrodymų, nėra aišku dėl kokių priežasčių atsakovės vadovo atlyginimas 2019 m. gegužės mėn., 2020 m. kovo mėn., bei 2020 m. balandžio mėn. svyravo nuo 12,67 Eur iki 2000 Eur, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog UAB „Litoplast“ vadovo G. U. darbo užmokesčio kitimas įrodo, kad atsakovė UAB „Litoplast“ siekia sumažinti turimą turtą. Atsižvelgęs į tai, kad kitų duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atsakovė ketina imtis priemonių turtui sumažinti, ieškovė nepateikė, teismas sprendė, jog šioje proceso stadijoje teisinių ir faktinių pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
6. Teismas savo iniciatyva patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga, įmonėje yra apdrausti 3 asmenys. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtina, jog įmonė veiklą galimai vykdo, todėl ieškovės argumentas, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negali apsunkinti atsakovės veiklos, atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB „Margūnas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra pateiktas asmens, kuris pagal JANĮ turi teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, pareiškimas atitinka JANĮ 17 straipsnio 1 ir 4 dalyse keliamus formos ir turinio reikalavimus, įvykdyti JANĮ 9 straipsnio 1-3 dalies reikalavimai, pareiškime išsamiai išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovė yra nemoki bendrovė, todėl laikytina, kad pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas.
7.2. Pareiškėja išsamiai pagrindė, kad atsakovės (akcininkai, vadovai, susiję asmenys) atlieka veiksmus ir sudaro sandorius, kurie blogina atsakovės turtinę padėtį visų nemokios atsakovės kreditorių atžvilgiu, nepagrįstai suteikia prioritetą pavieniams atsakovės kreditoriams.
7.3. Atsižvelgiant į atsakovės nemokumo situacijoje susijusių ir koordinuotai veikiančių UAB „Litoplast“ ir UAB „Baltic Foil“ jau atliktus veiksmus, konkrečiai, sudarant taikos sutartį su atskiru per naudos gavėją susijusiu kreditoriumi, sudarant sąlygas pavieniams kreditoriams nurašyti bendrovės lėšas, didinant darbo užmokestį vadovui, kyla grėsmė, kad atsakovė sudarys kitus sandorius ir (ar) imsis veiksmų sumažinti atsakovės turtą, kuris iškėlus bankroto bylą atsakovei turėtų būti paskirstytas visiems kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų pažeisti atsakovės nemokumo atveju vyraujantys kreditorių interesai.
8. Atsakovė UAB „Litoplast“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
8.1. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių motyvų, įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, todėl taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
8.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeisti darbuotojų interesai, kadangi nebus galima mokėti jiems atlyginimų. Be to, atsakovė negalės daryti privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą, dėl to bus pažeidžiamas ir viešasis interesas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės kontrahentai gali nebepasitikėti atsakove, sugriežtinti su atsakove sudarytų sutarčių sąlygas ar net jas nutraukti.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.
11. Atsižvelgiant į įmonių bankroto procedūrų paskirtį ir tikslus, bankroto procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti, kad inicijavus bankroto bylos atsakovui iškėlimą nesumažėtų atsakovo turimo turto masė bei nepablogėtų jo finansinės galimybės tam, kad bankroto bylos iškėlimo atveju visi kreditoriai galėtų maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, nesuteikiant kuriam nors iš bendrovės kreditorių nepagrįsto pranašumo. Nors taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės nevertina pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo – įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2508/2013, 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396/2010).
12. Įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pareiškimo forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, nes dėl jos yra paduotas atskirasis skundas, tačiau, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantės pareiškimas yra preliminariai pagrįstas.
13. Apeliantė, siekdama įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, grėsmę jos ir kitų atsakovės kreditorių reikalavimų neįvykdymui grindžia aplinkybe, kad susijusios įmonės UAB „Litoplast“ ir UAB „Baltic Foil“ jau sudarė taikos sutartį su atskiru per naudos gavėją susijusiu kreditoriumi, taip sudarydami sąlygas pavieniams kreditoriams nurašyti bendrovės lėšas, didino darbo užmokestį vadovui, todėl kyla grėsmė, jog atsakovė sudarys sandorius ir (ar) imsis veiksmų sumažinti atsakovės turtą, kuris iškėlus bankroto bylą atsakovei turėtų būti paskirstytas visiems kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Apeliantas nei kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų, kurie realiai galėtų kelti grėsmę pabloginti jos finansines galimybes, kad bankroto bylos iškėlimo atveju visi kreditoriai galėtų maksimaliai patenkinti savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Litoplast“ vadovo G. U. darbo užmokesčio kitimas įrodo, kad atsakovė UAB „Litoplast“ siekia sumažinti turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo užmokesčio kitimas (didėjimas) gali būti įtakotas ir besikeičiančios rinkos sąlygų, ekonomikos kilimo, atsakovės ir jos vadovo tarpusavio įsipareigojimų pagal šalių susitarimą apimties ar kitų veiksnių, todėl šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės vadovo atlyginimo didinimas buvo susiję su ketinimu sumažinti atsakovės turtą ar kitaip nesąžiningai sumažinti atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Be to, apeliantės nurodomas atsakovės vadovo atlyginimo kilimas iki 2 000 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas neprotingu ir akivaizdžiai nepagrįstu atlyginimu įmonės vadovui, tokio dydžio atlyginimo mokėjimas, nenustačius nesąžiningo atsakovės siekio, negali turėti reikšmingos įtakos įmonės turtinei padėčiai.
15. Apeliantės argumentus, kad atsakovė, siekdama sumažinti turimo turto masę ir išvengti įsipareigojimų vykdymo apeliantei ir kitiems kreditoriams, taip pat jau pritaikytų areštų, sudarys ar pakeis sandorius, pavyzdžiui, sudarys taikos sutartis su selektyviai pasirinktais kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovė siekia sudaryti sandorius, kuriais būtų sudarytos išskirtinės sąlygos pavieniams kreditoriams gauti atsiskaitymą. Apeliantės nurodytos atsakovės ir su ja susijusios UAB „Baltic foil“ su kita kreditore sudarytos taikos sutartys buvo patvirtintos Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-1305-587/2020 Nr. e2-1306-657/2020. Vien aplinkybė, kad atsakovė sudarė taikos sutartį su vienu iš savo kreditorių, nesudaro pagrindo abejoti jos sąžiningumu, kadangi šalims CPK suteikia teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
16. Nustatęs konstatuotas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė atsakovės veiksmais, kuriuos prašoma uždrausti, keliamos grėsmės galimai nemokios atsakovės kreditorių bendram interesui, kad nebūtų sumažintas atsakovės nemokumo proceso efektyvumas ir taip nepadidėtų kreditorių nuostoliai.
17. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014 ir kt.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus apeliantės prašymą ir uždraudus atsakovei UAB „Litoplast“ sudaryti sandorius, keisti esamus sandorius, įskaitant, bet neapsiribojant, didinti darbuotojų darbo užmokestį, paskirti ir (ar) išmokėti darbuotojams kitas papildomas išmokas, išnuomoti, perduoti panaudai ar kitais pagrindais tretiesiems asmenims perduoti naudoti ar kitaip apsunkinti atsakovės UAB „Litoplast“ turtą, turtines teises, išnuomoti darbuotojus, mažinti bendrovės teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių kainas, taikyti nuolaidas tretiesiems asmenims, už bendrovės lėšas bei turtą ir (ar) turtines teises įsigyti kitą turtą, turtines teises ir pan. iš esmės apribotų atsakovės galimybes vykdyti ir taip paralyžuotų jos ūkinę veiklą, o tai pažeistų minėtus ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuria atsakovei iškėlė bankroto bylą, be kita ko, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovės ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises ir nurodė, kad ši nutarties dalis vykdoma skubiai. Taigi, atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra taikomi apribojimai, kuriais iš esmės siekiama užtikrinti, kad įsiteisėjus nutarčiai visi kreditoriai galėtų maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
19. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka
Paminėta tekste:
CPK
CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
2-2508/2013
2-396/2010
e2-1305-587/2020
CPK 42 str. Šalių teisės ir pareigos
2-1268/2014
2-1472/2014