Ginčo dėl negautų nuomos pajamų teismingumas

Apžvalga

Civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2020 kilo ginčo teismingumo konkrečiam teismui klausimas. Apeliantė į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi prašydama nuostolių (negautų nuomos pajamų forma), patirtų atsakovei vienašališkai prieš terminą nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tokį apeliantės ieškinį, padaręs išvadą, kad šis ginčas yra dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nors ir nebuvo suformuluotas reikalavimas pripažinti neteisėtu patalpų nuomos sutarčių nutraukimą, todėl teismingas nuomojamo pagal sutartį nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

LApT su tokiu vertinimu nesutiko ir nurodė, kad sprendžiant bylos teismingumo klausimą esminė aplinkybė yra tai, ar ieškinio reikalavimai yra dėl daiktinių teisių (ar reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo), ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad apeliantė reikalauja atsakovei taikyti civilinės atsakomybės institutą, jo taikymą, be kita ko, grįsdama tokiais argumentais, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartis ir grąžino patalpas apeliantei. Šiais argumentais vien siekiama įrodyti civilinės atsakomybės taikymo būtinąsias sąlygas, bet nėra prašoma teismo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su nutrauktų sutarčių galiojimu, nuomos teisinių santykių atkūrimu, patalpų naudojimusi ar pan.