2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3559-619/2020 atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Čia Market“ dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Čia Market“ priteisti 305 963,86 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė ieškovei atidėti už šį ieškinį (kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) mokėtino 3 308 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos pagal šį ieškinį išnagrinėjimo pabaigos.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal dvi 2016 m. gegužės 17 d. sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis atsakovei perdavė laikinai naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsikūrusias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos 1), ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsikūrusias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos 2). Nepraėjus nė metams po sutarčių sudarymo atsakovė ieškovei pradėjo reikšti, ieškovės manymu, nepagrįstas pretenzijas, kol galiausiai 2020 m. vasario 28 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimus apie vienašališką abiejų sutarčių nutraukimą nuo 2020 m. balandžio 1 d. Ieškovė su tokiu sutarčių nutraukimu nesutiko, tačiau atsakovė vienašališkai 2020 m. balandžio 3 d. perdavė ieškovei patalpas 1, o 2020 m. balandžio 2 d. – patalpas 2.

3. Ieškovės nuomone, atsakovė akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus, kadangi pažeidė sutartyse įtvirtintą pareigą naudotis patalpomis nustatytą terminą, t. y. patalpomis 1 – 10 metų, o patalpomis 2 – 5 metus. Toks ilgas patalpų nuomos terminas buvo viena iš pagrindinių sąlygų, dėl kurių ieškovė apskritai sudarė sutartis su atsakove. Ieškovės pagrindinė veikla ir yra komercinio nekilnojamojo turto nuoma ir tokio turto vystymas. Nutraukus sutartis, ieškovei nepavyksta susirasti kito nuomininko, todėl ieškovė patiria nuostolius. Ieškiniu reikalaujama negautas pajamas priteisti už laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo (2020 m. balandžio 1 d.) iki 2020 m. gruodžio 31 d., nes ieškovė tikisi iki tol jas išnuomoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, išaiškindamas, kad ieškovė turi teisę kreiptis su ieškiniu pagal nuomojamo nekilnojamojo turto buvimo vietą.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė reiškia ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsiradę dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vienašališkai nutraukus nuomos sutartis. Ir nors ieškovė neformuoja atskiro ieškinio reikalavimo dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškinyje ji iš esmės ginčija ir prašo pripažinti neteisėtais atsakovo 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. vienašališkai neteismine tvarka atliktus 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), įsikūrusių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių patalpų, įsikūrusių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutarčių nutraukimus. Vertindama vienašališką sutarčių nutraukimą kaip neteistą, ieškovė taip pat nurodo, kad neegzistavo nė vienas sutarčių nutraukimo pagrindas, todėl toks nutraukimas reiškia atsakovės veiksmų neteisėtumą ir yra sąlyga nuostoliams atlyginti.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškiniu iš esmės yra ginčijamas atsakovės atliktas vienašalis nekilnojamojo turto – patalpų nuomos sutarčių nutraukimas. Toks ginčas dėl nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių nutraukimo, kurį teismas privalės spręsti šioje byloje ir dėl to pasisakyti, yra ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Todėl, teismo vertinimu, šis ieškinys turi būti pareikštas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. jis turi būti pateiktas nuomojamo pagal sutartį nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalis). Tai konstatavęs bei vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovė ieškiniu reikalauja taikyti civilinę atsakomybę už tai, kad atsakovė neteisėtai nutraukė patalpų nuomos sutartis, tačiau nereikalauja spręsti absoliučiai jokių su sutarčių pagrindu atsakovės naudotų patalpų naudojimusi susijusių klausimų, ar, juolab, spręsti klausimus, susijusius su daiktinėmis teisėmis į patalpas. Patenkinus ieškinį, nei ieškovė, nei atsakovė neįgytų / neprarastų jokių su naudojimusi patalpomis susijusių teisių. Todėl nėra pagrindo taikyti išimtinio teritorinio teismingumo taisyklę.

7.2. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje, kad ieškovas ieškinį turi reikšti pagal atsakovo buveinę. Tokios praktikos laikytasi ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1431-601/2020, kurioje buvo labai panaši į šioje byloje susiklosčiusią situaciją. Minėtoje byloje, be kitų reikalavimų, viešąjį interesą ginantis prokuroras teismo prašė priteisti sumokėtą nuomos mokestį ir pripažinti negaliojančia pačią nuomos sutartį. Ieškinys buvo pateiktas pagal išimtinio teismingumo taisykles tam teismui, kurio veiklos teritorijoje buvo nuomos sutarties objektas, tačiau Kauno apygardos teismas atsisakė jį priimti konstatavęs, kad ginčas nei dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, nei dėl naudojimosi juo nekyla ir CPK 31 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtinio teismingumo taisyklė netaikytina.

7.3. Ieškovė savo ieškinyje buvo nurodžiusi, kad sutarčių 13.2 punkte numatytas šalių sulygtas sutartinis teismingumas. Pagal sutartis tuo atveju, jeigu šalims nepavyksta ginčo išspręsti taikiai, ginčas perduodamas spręsti ieškovės buveinės vietos atitinkamai apygardos arba apylinkės teismui Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ieškovės ieškinys, neatsižvelgiant į atsakovės buveinės vietą, turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

9. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Išimtys iš šios bendrosios taisyklės, susijusios su bylos rūšiniu teismingumu, yra nustatytos CPK 27 ir 28 straipsniuose.

10. Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

11. Pagal sutartinio teismingumo taisyklę šalys gali rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau nei išimtinio, nei rūšinio teismingumo pakeisti negali (CPK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi prašydama dėl nuostolių (negautų nuomos pajamų forma), patirtų atsakovei vienašališkai prieš terminą nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, atlyginimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tokį apeliantės ieškinį, padaręs išvadą, kad šis ginčas yra dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nors ir nėra suformuluotas reikalavimas pripažinti neteisėtu patalpų nuomos sutarčių nutraukimą, todėl teismingas nuomojamo pagal sutartį nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

13. Lietuvos apeliacinis teismas tokios kategorijos bylose yra pasisakęs, kad sprendžiant bylos teismingumo klausimą esminė aplinkybė yra tai, ar ieškinio reikalavimai yra dėl daiktinių teisių (ar reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo), ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2009; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1889/2013). Be to, spręsdami tokio pobūdžio klausimą teismai taip pat vertina ir palankaus ieškovui teismo sprendimo įtaką šalių daiktinių teisių apimčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-427/2009; 2009 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616/2009).

14. Kaip jau minėta, apeliantė šioje byloje pareiškė reikalavimus tik dėl jos nuostolių, patiriamų dėl nekilnojamųjų daiktų (negyvenamųjų patalpų) nuomos sutarčių vienašališko nutraukimo atsakovės iniciatyva. Kaip matyti iš jos pareikšto ieškinio turinio, apeliantė ieškiniu reikalauja atsakovės atžvilgiu taikyti civilinės atsakomybės institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis), jo taikymą, be kita ko, grįsdama tokiais argumentais, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė patalpų nuomos sutartis ir grąžino jas apeliantei. Kitaip tariant, šiais argumentais vien siekiama įrodyti civilinės atsakomybės taikymo būtinąsias sąlygas, bet nėra prašoma teismo imtis kokių nors veiksmų, susijusių su nutrauktų sutarčių galiojimu, nuomos teisinių santykių atkūrimu, patalpų naudojimusi ar pan.

15. Tokį vertinimą suponuoja ir apeliantės ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad ji deda pastangas jai grąžintas patalpas išnuomoti kitiems, nei atsakovė, subjektams, tačiau kol kas nesėkmingai. Dispozityvumo principas lemia, kad tik pats asmuo renkasi būdus bei priemonės, kuriomis jis siekia ginti galbūt pažeistas savo teises ar teisėtus interesus (CPK 5, 13 straipsnis; CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Pareikšto nagrinėjamoje byloje ieškinio patenkinimo atveju, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, šalių galimybės naudotis patalpomis nepasikeistų – nuomos sutartys yra nutrauktos, atsakovė patalpomis nebesinaudoja, patalpos yra grąžintos nuomotojai (apeliantei), apeliantė nesiekia atkurti nutrauktų nuomos teisinių santykių. Tokiu atveju nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad yra pareikštas ieškinys dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą ar dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris turėtų būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisyklę. Vien tai, kad nuostolių atsiradimas ieškinyje siejamas su atsakovės atsisakymu toliau naudotis (plačiąja prasme) apeliantei priklausančiomis patalpomis, išimtinio teismingumo nuostatų taikymo nelemia.

16. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad tarp šalių ginčas pagal ieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką yra kilęs dėl prievolinių teisinių santykių (civilinės atsakomybės taikymo), kuriam išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma, todėl šis ieškinys turi būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę, byla pagal atsakovės buveinės vietą (Sedos g. 35A, Telšiai) būtų nagrinėtina Šiaulių apygardos teisme, tačiau šios bylos šalys nuomos sutarčių 13.2 punktuose yra sutarusios ginčus spręsti nuomotojos (t. y. apeliantės) buveinės vietos (t. y. L. Giros g. 123-3, Vilnius) atitinkamame apygardos arba apylinkės teisme. Vadinasi, šis ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas aiškindamas ir taikydamas ginčų teismingumo taisykles suklydo, todėl skundžiama nutartis panaikintina, o apeliantės ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas išimtinai pirmosios instancijos teismų kompetencijai (CPK 137 straipsnis), todėl Lietuvos apeliacinis teismas netenkina apeliantės atskirojo skundo prašymo priimti apeliantės ieškinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio atsakovei UAB „Čia Market“ dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 137 str. Ieškinio priėmimas

2-1431-601/2020

CPK 31 str. Išimtinis teismingumas

CPK 29 str. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

CPK 30 str. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

CPK 32 str. Sutartinis teismingumas

CPK 33 str. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

2-507/2009

2-1889/2013

2-427/2009

2-616/2009

CK

CK1 1.137 str. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

CPK 27 str. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas