2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės 343-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1596-254/2020 pagal ieškovės 343-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Straita“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Struktūra“ ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 343-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Straita“ 57 854,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove UAB ,,Straita“ 2018 m. gegužės 2 d. sudarė statybos darbų techninės priežiūros sutartį Nr. 18/05-L5, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) techninę priežiūrą. Taip pat ieškovė 2018 m. birželio 20 d. su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Struktūra“ (rangove) pasirašė rangos sutartį, kurios pagrindu buvo pradėti modernizavimo darbai, o juos prižiūrėti buvo įsipareigojusi būtent atsakovė, statinio techniniu vadovu paskyrusi L. B.. Rangovės pateiktus 2018 m. gruodžio 10 d., 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. kovo 1 d. rangos darbų priėmimo aktus yra pasirašę techninis prižiūrėtojas L. B., taip patvirtinęs jų atitikimą projektui, bendrijos pirmininkė ir rangovė. Tačiau rangovė 2019 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukė rangos sutartį, nurodžiusi, kad ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokia byla jai iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1626-773/2019).

3. Ieškovės teigimu, 2019 m. gegužės mėn. paskelbus naują konkursą rangos darbams atlikti, paaiškėjo, kad 2019 m. kovo 1 d. akte Nr. 3 nurodytų darbų – stogo ir fasado šiltinimo – kiekiai neatitinka faktiškai atliktų darbų kiekių, o permoka už juos rangovei BUAB ,,Struktūra“ sudaro 63 684,19 Eur. Ieškovei tapo žinoma, kad techninis prižiūrėtojas L. B. buvo rangos darbus atlikusios BUAB ,,Struktūra“ pagrindinis akcininkas, kas, ieškovės vertinimu, patvirtina atsakovės nesąžiningumą vykdant sutartinius įsipareigojimus.

4. Todėl ieškovė prašo nurodytą permoką ir priteisti kaip jos patirtus nuostolius iš atsakovės, t. y. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusios šalies. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovei UAB ,,Straita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose.

5. Šį prašymą grindė aplinkybėmis, kad nors atsakovė ir turi nekilnojamojo turto, tačiau net ir juridiniam asmeniui 57 854,25 Eur reikalavimo suma yra didelė. Be to, ieškinyje nurodyti atsakovės veiksmai, techniniu prižiūrėtoju paskyrus vienintelį savo akcininką L. B., žinant, kad jis tuo pačiu yra ir vienas iš didžiausių (antras pagal dydį) rangovės akcininkas, įrodo atsakovės nesąžiningumą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė gali bandyti perleisti ar bent jau įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu apsunkindama galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės 343-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, pažymėjęs, kad ieškovė nurodė savo reikalavimo priteisti 57 854,25 Eur nuostolių atlyginimą pagrindą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis jį grindžia, taip pat nurodė ir teisinį ieškinio pagrindą.

8. Visgi teismas konstatavo, kad antra būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nėra įrodyta. Teismas nurodė, kad ieškovė šios sąlygos buvimą sieja su ieškinio suma, kuri atsakovei yra didelė nepaisant turimo nekilnojamojo turto. Atmesdamas šiuos prašymo argumentus kaip nepagrįstus, teismas pažymėjo, kad ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės ketinimus turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau to nepadarė.

9. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos veiksmai paskiriant techninį prižiūrėtoją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie, jos vertinimu, nesąžiningus atsakovės veiksmus, nereiškia nesąžiningumo siekiant kažkaip apsunkinti savo turtinę padėtį.

10. Teismas nurodė ir tai, kad vien ieškinio reikalavimų pareiškimas neteikia ieškovei pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė 343-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties dalį, kuria jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Teismas neįvertino to, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, turintis vienintelį akcininką, o tai reiškia, kad vieno akcininko sprendimo pakanka ne tik perleisti turimą atsakovės turtą, bet ir šį turtą apsunkinti, įkeisti, kas iš esmės apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

11.2. Vienintelis atsakovės akcininkas yra būtent L. B., kuris ir buvo įgaliotas vykdyti techninę priežiūrą ir dėl kurio veiksmų ieškovė patyrė didžiulę turtinę žalą, tai patvirtina ir galimą atsakovės nesąžiningumą, jos interesą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą bendrovės turtą ar kitaip jį apsunkinti.

11.3. Ieškovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo – bendrija, kurio lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu atsakovė yra verslininkė, turinti ne vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl prašomos taikyti konservacinės priemonės padėtų išsaugoti atsakovės turtą. Bendrija neturi finansinių pajėgumų, atsakovei perleidus ar apsunkinus turtą, inicijuoti dar kitus teisminius ginčus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovei.

11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia ieškovės interesus ir atsakovei, kuri yra verslininke ir stipresnė ginčo šalis, suteikia nepagrįstą pranašumą. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nekilnojamam ir kilnojamajam turtui, taigi, nesiekia sutrikdyti atsakovės normalios ūkinės veiklos ir neprašo areštuoti jos sąskaitų.

11.5. Ieškinio suma yra didelė net ir privačiam juridiniam asmeniui, todėl nesant tikslesnių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas nepagrįstai pripažino, kad šis kriterijus yra nepakankamas. Atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma jai nėra didelė ir nekelia grėsmės sprendimo įvykdymui.

11.6. Ieškinyje nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios atsakovės nesąžiningumą, kuomet atsakovės įgaliotas vykdyti techninę priežiūrą asmuo yra vienintelis jos akcininkas, ir kartu rangovės, kurios darbų priežiūrą vykdė atsakovė, vienas iš stambiausių akcininkų. Atsakovė pati prižiūrėjo savo darbus, todėl akivaizdžiai buvo finansiškai suinteresuota ir dėl to elgėsi nesąžiningai.

12. Atsakovė UAB ,,Straita“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1. Ieškovės argumentai, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovė yra privatus juridinis asmuo, turintis vienintelį akcininką, kurio sprendimo pakanka, kad būtų perleistas, įkeistas ar kitaip apsunkintas turtas, patys savaime neįrodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, atmetė ieškovės prašymą.

12.2. Teismas nepažeidė proporcingumo principo, kadangi nėra jokio ryšio tarp ieškovės ir atsakovės turtinės padėties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu, kai nėra pagrindo jas taikyti.

12.3. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 99 punkte nurodyta, kad draudžiama sudaryti sutartį techninei priežiūrai atlikti su to statinio statybos rangovu ar jo bendrovėje dirbančiais fiziniais asmenimis, taip pat su projektuotojais, fiziniais ar juridiniais asmenimis, turinčiais (ar turėjusiais) sutartinių santykių su rangovu dėl techninės priežiūros objekto projektavimo darbų atlikimo. Minėtame teisės akto punkte nėra jokių apribojimų techniniu prižiūrėtoju paskirti L. B., nepaisant to, kad jis yra tiek atsakovės, tiek rangovės akcininkas.

12.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį.

12.5. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Jei ieškovė mano, kad statybos proceso dalyviai netinkamai vykdė pareigas ir padarė jai žalą, ji turėtų reikšti reikalavimą visiems statybos dalyviams, o ne tik techninę priežiūrą atlikusiam asmeniui.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

14. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatė grėsmės apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė kelia netinkamai paskirstytos šalims įrodinėjimo naštos ir ieškovės nurodytų tokią grėsmę patvirtinančių aplinkybių visumos netinkamo įvertinimo klausimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirojo skundo argumentai kitokios išvados dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.

15. Priešingai nei tvirtina savo atskirajame skunde apeliantė, tokios aplinkybės, kaip atsakovės nesąžiningumas, įrodinėjimo pareiga pirmiausiai teko pačiai apeliantei, pareiškusiai teisme atitinkamą reikalavimą ir jo vykdymo užtikrinimui prašiusiai taikyti atsakovei disponavimo turtu suvaržymus, o ne tai šaliai (šiuo atveju atsakovei), kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Apeliantė, kuri yra suinteresuota jos manymu pažeistų teisių gynimu, turėjo pateikti savo teiginius apie atsakovės ketinimus parduoti / perleisti / paslėpti jai priklausantį turtą, kitaip tariant apie ketinimą sumažinti turimo turto masę arba vertę, siekiant ateityje išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė, nežinodama, kokius jos veiksmus ar ketinimus apeliantė vertina kaip nesąžiningą ir grėsmę jos turtiniams interesams keliantį elgesį, objektyviai negali paneigti to, ko ji nežino. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl kitokios įrodinėjimo taisyklės taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

16. Pasisakant dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su ieškinio suma, kaip grėsmę jos turtiniams interesams taip pat keliančiu veiksniu, atkreiptinas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo jau suformuotą praktiką, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo aspektu nuosekliai aiškinama, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-516/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-553/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020).

17. Toks aiškinimas yra teikiamas visų pirma atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį. Turto areštas ir / ar nustatomas draudimas disponuoti turtu arba piniginėmis lėšomis nėra skirtas materialinių vertybių sukaupimui, kad vėliau iš šio turto (piniginių lėšų) arba šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą, juolab atsižvelgiant į disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo konservacinę paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokių priemonių taikymo tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą tuomet, kai dėl to suinteresuota šalis pateikia įtikinamus argumentus bei įrodymus, kokius su sąžiningu elgesiu nesuderinamus veiksmus atliko, atlieka ar dar gali atlikti atsakovas, ketindamas ateityje išvengti teismo sprendimo vykdymo, jeigu šis ginčas būtų išspręstas apeliantės naudai (turto paslėpimas, perleidimas, apsunkinimas, nuoma ir panašūs veiksmai).

18. Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, jos prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės turtine padėtimi ar jos perspektyvomis ateityje (su atsakovės mokumu), nesudaro savaime pakankamo pagrindo spręsti apie realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų priimtas apeliantės naudai, ir taikyti atsakovei konservaciniu tikslu ribojimus disponuoti turtu. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, toks apeliantės prašymas galėtų būti tenkinamas tik įrodžius pačios atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus išvengti sprendimo vykdymo. Apeliantė nurodė tik apie savo spėjimą, kad taip galėtų atsitikti, atsižvelgiant į atsakovės vienintelio akcininko buvimą ir atsakovės bei trečiojo asmens dalyvių (akcininkų) sutaptį, tačiau to aiškiai nepakanka jos prašomiems draudimams taikyti.

19. Tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovės akcijos priklauso vienam asmeniui, nei patvirtina, nei paneigia grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimą. Įrodymų, kad akcininkas iki bylos iškėlimo teisme dienos ar ją nagrinėjat būtų ėmęsis veiksmų bendrovės turtinei padėčiai pabloginti, t. y. turtui, kurio, kaip tvirtina pati apeliantė, atsakovė turi, perleisti, nuslėpti ar kitaip apsunkinti, į bylą nėra pateikta. Kitaip tariant, nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė arba jos akcininkas siektų pasunkinti galimą priteisto žalos atlyginimo išieškojimą. Teisėje galioja asmenų sąžiningumo prezumpcija, išskyrus tiesiogiai įstatyme nustatytus kitokius atvejus, o pareiga paneigti priešingos šalies sąžiningumo prezumpciją tenka būtent turtinių teisių suvaržymu suinteresuota šaliai, šiuo konkrečiu atveju – apeliantei.

20. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ieškinyje dėstomos tokios faktinės aplinkybės, kad atsakovė UAB ,,Straita“ darbų techniniu prižiūrėtoju paskyrė L. B., kuris yra ir vienas iš pagrindinių rangos darbus atlikusios BUAB ,,Struktūra“ akcininku, kad tokiu būdu atsakovė iš esmės prižiūrėjo savo pačios atliekamus darbus, buvo finansiškai suinteresuota ir elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, yra argumentai dėl ginčo esmės, kurie kol kas nei įrodyti, nei paneigti, ir todėl šioje bylos proceso stadijoje jie nepakankami pripažinti grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimą. Tik teismui ištyrus ir įvertinus šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktų įrodymų visumą, be kita ko, ir atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytą poziciją, kad jokie norminiai aktai nenumato draudimo techninę priežiūrą pavesti tos bendrovės vienam iš akcininkų, bus galima įvertinti techninio prižiūrėtojo paskyrimo teisėtumą bei padarinius, jeigu jų šis paskyrimas sukėlė.

21. Pasisakant dėl tokių apeliantės skundo argumentų, kad tik pritaikius jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas ekonomiškumo ir proporcingumo principų tinkamas įgyvendinimas, pagrįstumo, pažymėtina, kad taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą turi būti atsižvelgiama į padarinius, kurių galėtų atsirasti ieškovui, jeigu atitinkamas jo prašymas nebūtų patenkintas, o ieškinys patenkintas, ir atsakovui, jeigu jo turtas būtų areštuotas, o ieškinio reikalavimai atmesti. Toks faktas, kad skiriasi šalių, juridinių asmenų, teisinė forma ar aplinkybė, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis turto, kaip tuo tarpu apeliantė yra ne pelno siekianti bendrija, neteikia pagrindo spręsti nei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nei apie aptartų principų pažeidimą jų nepritaikius. Kaip ne kartą šioje nutartyje jau buvo nurodyta, apeliantė turėjo įvardyti konkrečius atsakovės nesąžiningus veiksmus, susijusius su turto perleidimu ar jo apsunkinimu, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su apeliante, o vien teisinių veiklos formų skirtumas nesuponuoja pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti konstatavimo.

22. Kaip matyti iš apeliantės kartu su ieškiniu pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinio, ji, priešingai nei dabar teigia atskirajame skunde, tuo atveju, jei atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakaktų, prašė areštuoti ir atsakovės pingines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ypač piniginių lėšų areštas, gali turėti neigiamų padarinių ir labai apsunkinti asmens, kuriam jos pritaikytos, ūkinę veiklą. Todėl tokių atsakovės turtines teises varžančių ribojimų, nesant pateiktų įrodymų apie jos nesąžiningumą, taikymas dar ir šiuo aspektu vertinant būtų nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.

23. Dėl atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos dar ir todėl, kad apeliantės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kaip ir dėl civilinės atsakomybės galimų subjektų, nepasisakytina. Tai, viena vertus, yra argumentai dėl bylos esmės, kita vertus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio arba atskirojo skundo argumentų sąrašas (CPK 320, 338 straipsniai), o atsakovė atskirojo skundo dėl netinkamai teismo nustatytos vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra padavusi.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo nepaneigta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę ir teisingai įvertino bylos faktus, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų, pateiktų panašiose faktinėse situacijose, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.

25. Atsakovės UAB ,,Straita“ prašymas priteisti jai 302,50 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas. Visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas yra sprendžiamas tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo pačios bylos procesinės baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo kurios nors vienos šalies naudai rezultato.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė

Paminėta tekste:

CPK

2-27-407/2016

e2-1069-407/2016

2-1494-464/2017

e2-1556-464/2017

e2-419-516/2018

e2-1267-553/2019

e2-31-790/2020