2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų I. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria iš ieškovų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas civilinėje byloje Nr. e2-514-430/2020,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų I. M. ir A. M. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai (toliau – MB) „Renema“ ir J. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi individuali įmonė „Viešųjų pirkimų sprendimai“, draudimo bendrovė „Lloyd‘s Syndicate AEGIS“, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“. 2020 m. gegužės 20 d. teisme buvo gautas ieškovų I. M. ir A. M. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovų I. M. ir A. M. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą nutraukė.

2. Atsakovas J. S. pateikė teismui prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, prašydamas išspręsti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. priteisti J. S. iš ieškovų 710 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo padavė ir atsakovė MB „Renema“, prašydama priteisti iš ieškovų atsakovės MB „Renema“ naudai 1 810 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Ieškovai su atsakovų prašymais nesutiko. Ieškovų teigimu, ieškinys buvo pareikštas individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ vardu ir jos interesais. Civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos tik iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, kurios vardu pareikštas netiesioginis ieškinys, administravimui skirtų lėšų, tačiau ne iš teisminį procesą inicijavusių asmenų, kurie veikia tik bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vardu ir jos interesais. Be to, ieškovai nesutiko su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdami, kad atsakovų išlaidos grindžiamos galimai suklastotais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymus ir priteisė atsakovui J. S. lygiomis dalimis iš ieškovų I. M. ir A. M. 710 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei MB „Renema“ lygiomis dalimis iš ieškovų I. M. ir A. M. – 1 810 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad baigė bylą nepriėmęs sprendimo dėl ginčo esmės, o ieškovai, atsisakydami pareikšto ieškinio, nenurodė atsisakymo motyvų ir priežasčių, dėl to laikytina, jog atsisakymą nuo ieškinio lėmė ne atsakovų atlikti veiksmai, o pačių ieškovų apsisprendimas. Teismas sprendė, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai, nes jiems neteks atsakyti pagal ieškovų pareikštus reikalavimus, o ieškinys buvo pareikštas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką bylose, kuriose buvo reiškimas netiesioginis ieškinys, bylinėjimosi išlaidas atlygina ta bylos šalis, kurios reikalavimai buvo atmesti, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovai turi teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kad buvo pareikštas netiesioginis ieškinys.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas J. S. pateikė įrodymus apie patirtas 710 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, o atsakovė MB „Renema“ pateikė įrodymus apie patirtas 1 810 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas įvertino, kad atsakovų prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių rekomendacinių dydžių, yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl sprendė, kad šios išlaidos priteistinos atsakovų naudai lygiomis dalimis iš abiejų ieškovų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovai I. M. ir A. M. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovei MB „Renema“ ir jos atstovui advokatui M. Z., po

2 500 Eur baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant trečiojo asmens bankrutuojančios individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas visiškai ignoravo ieškovų argumentus, kad MB „Renema“ pateikė suklastotą (netikrą) 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo MB „Renema“ savo atstovui advokatui M. Z. neva sumokėjo 1 260 Eur sumą. Šio mokėjimo nurodymo dalyje „Unikalus mokėjimo kodas“ aiškiai nurodyta „NOTPROVIDED“, kas išvertus iš anglų kalbos reiškia „Nepateiktas“, t. y. mokėjimo nurodymas yra nepateiktas vykdyti / neįvykdytas, taigi MB „Renema“ faktiškai nepatyrė 1 260 Eur išlaidų.

7.2. Teismas visiškai nepasisakė ir dėl ieškovų atsiliepime į prašymus dėl papildomos nutarties bylinėjimosi išlaidų klausimu nurodytos faktinės aplinkybės, jog kyla pagrįstų abejonių ir dėl MB „Renema“ į bylą pateikto 2020 m. sausio 27 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito Nr. 861377. Minėtas kvitas galimai yra ne tik surašytas, bet ir pasirašytas vieno ir to paties asmens ranka, dėl ko kyla abejonių, ar MB „Renema“ savo advokatui tikrai perdavė 550 Eur sumą.

7.3. Atsakovas J. S. savo advokatui 710 Eur sumą sumokėjo, be kita ko, ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau jokie teismo posėdžiai byloje nevyko. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kokia suma iš nurodytos 710 Eur sumos advokatui buvo sumokėta už procesinių dokumentų parengimą, o kokia suma – už atsakovo atstovavimą būsimuose teismo posėdžiuose, kurie neįvyko. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai šių faktinių aplinkybių nesiaiškino ir priteisė atsakovui J. S. jo savo paties rizika patirtas išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių net nebuvo.

7.4. Ieškovai pareiškė netiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės vardu ir jos interesais, taigi ieškovai netapo materialinio teisinio santykio šalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ne iš ieškovų, o iš bankrutavusios įmonės, kuri tokios bylos atveju ir yra materialinio teisinio santykio šalimi, administravimui skirtų lėšų. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovų neatitinka ir teisingumo principo, nes tuo atveju, jei ieškovai ieškinį būtų teikę kaip bankrutuojančios įmonės atstovai, bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų lėšų. Be to, žyminis mokestis šioje byloje nebuvo mokamas tuo pagrindu, kad ieškinį faktiškai pateikia juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o ne ieškovai, kurie tik veikia bankrutavusios įmonės vardu. Taigi tiek sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio už ieškinį, tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turėjo būti vadovaujamasi tuo pačiu principu ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš bankrutavusios įmonės administravimui skirtų lėšų.

8. Atsakovė MB „Renema“ atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų MB „Renema“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nuoroda „NOTPROVIDED“ reiškia, kad pavedime nebuvo nurodytas unikalus mokėjimo kodas, tačiau tai visiškai nereiškia, jog mokėjimo pavedimas nebuvo atliktas ir įvykdytas. Mokėjimo pavedime nurodyta, jog apmokėta advokato M. Z. sąskaita faktūra MZT Nr. 1912-05, o advokatas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pats patvirtino, jog šią sumą gavo.

8.2. Priešingai nei nurodo ieškovai, 2020 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 861377 ties skiltimi „sumokėjau“ yra MB „Renema“ vadovo J. S. raštas ir parašas, taigi ieškovų samprotavimai apie tai, kad kvitas surašytas ir pasirašytas vieno ir to paties asmens, yra visiškai nepagrįsti. Be to, advokatas, teikdamas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pats patvirtino, jog šią sumą gavo, todėl nėra jokių pagrįstų abejonių šio kvito teisingumu ir pagrįstumu.

8.3. I. M. ir A. M. procesinė padėtis byloje buvo ieškovai. Jie patys pasirinko tokią procesinę padėtį teikdami ieškinį ir vėliau naudojosi visomis ieškovų teisėmis. Be to, byloje ieškovai teikė prašymą dėl šalies pakeitimo, tačiau teismas rezoliucija nusprendė šį ieškovų prašymą atmesti. Šiuo atveju svarbu įvertinta tai, kad byla buvo baigta dėl to, jog ieškovai atsisakė ieškinio. Teismų praktikoje konstatuota, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai apskritai nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė pareikšto ieškinio. Atsakovams buvo pritaikytas turto areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikino, be kita ko, įvertinęs, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Dėl šio proceso atsakovė taip pat patyrė išlaidas. Be to, byloje ieškovai teikė papildomus prašymus, patikslintą ieškinį, nesutiko su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, o ieškinio atsisakė tik prieš teismo posėdį, taip ištęsdami bylos nagrinėjimą ir didindami bylinėjimosi išlaidas. Taigi, kaltė dėl proceso šiuo atveju tenka ieškovams, o ne trečiajam asmeniui bankrutavusiai individualiai įmonei „Viešųjų pirkimų sprendimai“.

9. Atsakovas J. S. atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovai ieškinio atsisakė nenurodydami priežasčių, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo atsakingi ieškovai, jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

9.2. Kliento atstovavimas teisme apima ne tik jo atstovavimą teismo posėdyje, bet ir atstovavimą atliekant visus procesinius veiksmus teisme. Atstovo atliktų procesinių veiksmų kiekis ir apimtis aiškiai matyti byloje, todėl atstovavimo teisme faktas akivaizdus. Atsakovo reikalautas bylinėjimosi išlaidų dydis – 710 Eur nėra per didelis už atstovo atliktus procesinius veiksmus, jis neviršija maksimalių ribų.

9.3. Atsakovo prašyme nurodyta paslaugų rūšis „atstovavimas teismo posėdžiuose“ nėra reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Prašymas priteisti bylinėjimosi buvo pateiktas prieš numatomą žodinį teismo posėdį ir į numatytą teismo posėdį atsakovo atstovas vyko. Iš Klaipėdos į Vilnių nuvažiavus 1/3 kelio, jam buvo pranešta, jog teismo posėdis dėl teisėjos žūties neįvyks. Teismo posėdžių trukmė lemia atstovavimo kainą, tik po teismo posėdžių yra reali galimybės tiksliai nustatyti atstovavimo išlaidų kainą, todėl vykstant žodiniams teismo posėdžiams bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios žymiai didesnės.

9.4. Byla nutraukta dėl to, jog ieškovai atsisakė ieškinio, būtent šie asmenys disponavo ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl jie yra atsakingi už sukeltas pasekmes. Asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą teisme, yra šalis turinti visas ieškovo teises ir pareigas, be kita ko, ir pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš ieškovų, atsisakiusių savo ieškinio, atsakovų naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3- 7-687/2017). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad atsakovės MB „Renema“ pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovė faktiškai patyrė prašomas priteisti išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiems apeliantų argumentams.

14. Įvertinus MB „Renema“ pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų formą ir turinį, nėra pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais apie galimą dokumentų klastojimą. Nors 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodyme grafoje „unikalus mokėjimo kodas“ joks kodas nenurodytas, tačiau tokio duomens, kuris yra neprivalomas, nepateikimas atliekant mokėjimą nereiškia, kad mokėjimas nebuvo įvykdytas. Iš teismui pateikto 2019 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad MB „Renema“ advokatui M. Z. perveda 1 260 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – MZT Nr. 1912-05 (atitinka teismui pateiktos sąskaitos faktūros numerį). Tai, kad toks mokėjimo pavedimas yra realiai atliktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina mokėjimo nurodymo apačioje esantis kredito įstaigos darbuotojo parašas, išreikštas skaitmenimis.

15. Ieškovų teiginiai, kad MB „Renema“ pateiktas 2020 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas

Nr. 861377 yra suklastotas, paremti tik prielaidomis. Įvertinus įrašus minėtame kvite, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, kad kvitas surašytas ir pasirašytas vieno ir to paties asmens, nes pinigus sumokančio ir gaunančio asmenų raštas ir parašai vizualiai akivaizdžiai skiriasi.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai MB „Renema“ prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas vertino kaip patirtas realiai. Nepasitvirtinus ieškovių teiginiams dėl melagingų duomenų, netenkintinas ir jų prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovei MB „Renema“ ir jos atstovui.

17. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

18. Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

19. Byloje nustatyta, kad prašydamas priteisti 710 Eur išlaidas atsakovas J. S. nurodė, kad ši suma apima atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir kitų atsiliepimų rengimą ir pateikimą, atstovavimą Vilniaus apygardos teisme, teismo posėdžiuose, tačiau atsakovas nedetalizavimo, kokia konkreti išlaidų dalis patirta kiekvienai iš nurodytų teisinių paslaugų atskirai. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su atsakovui J. S. priteistomis bylinėjimosi išlaidomis už atstovavimą Vilniaus apygardos teisme.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo J. S. prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės už Rekomendacijose nurodytas maksimalias sumas už tokio pobūdžio teisines paslaugas, be to, nurodytos išlaidos yra realiai patirtos. Atkreiptinas dėmesys, kad byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka, o tai, kad byloje neįvyko nė vienas žodinis teismo posėdis (2020 m. sausio 28 d. posėdis buvo atidėtas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos mirties, 2020 m. balandžio 17 d. posėdis atidėtas dėl Lietuvoje paskelbto karantino), nepaneigia fakto, kad atsakovo atstovas rengėsi planuotiems teismo posėdžiams, kas patenka į atstovavimo teisme paslaugą. Be to, kaip pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, apie tai, kad 2020 m. sausio 28 d. teismo posėdis neįvyks, atsakovo J. S. atstovas sužinojo tik tą pačią diena, jau būdamas pakeliui iš Klaipėdos į Vilniuje esantį teismą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo J. S. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pagrįsta, protingo dydžio, todėl jos mažinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovui J. S. visą 710 Eur patirtų išlaidų sumą.

Dėl subjekto, turinčio atlyginti bylinėjimosi išlaidas

21. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos tinkamai vertino procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį ir nustatydamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, pagrįstai sprendė, kad už atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakingi būtent ieškovai, pateikę teismui ieškinį, kurio vėliau atsisakė. Ieškovai nenurodė jokių priežasčių, kodėl atsisakė ieškinio, o duomenų, kad atsakovai ieškinio reikalavimus būtų tenkinę gera valia, taip pat nėra, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovų naudai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų akcentuojama aplinkybė, jog į teismą buvo kreiptasi su netiesioginiu ieškiniu, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš ieškovų. Proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių skirstant pagal ieškinio rūšį (tiesioginis ar netiesioginis), nenustatyta. Vadinasi, šis klausimas turi būti sprendžiamas, taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo, t. y. atsižvelgiant į tai, kas atsakingas už tokių išlaidų atsiradimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų atskirojo skundo argumentai, kad atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo priteisti ne iš ieškovų, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovų atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, todėl atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė tik MB „Renema“. Teismui pateikti MB „Renema“ dokumentai patvirtina, kad MB „Renema“ realiai patyrė 100 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą surašymą. Šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalios galimų priteisti išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas sumos, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei MB „Renema“ iš ieškovų lygiomis dalis, t. y. po 50 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei mažajai bendrijai „Renema“ (juridinio asmens kodas 304088367) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovo.

Teisėjas Kazys Kailiūnas

Paminėta tekste:

e2-514-430/2020

CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos

CPK

CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

3K-3-35-248/2016

3K-3-189-969/2017

CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

3K-3-533/2008

e3K-3-443-969/2017

3K-3-207-313/2015

CPK 94 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis

CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas