2022 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens R. V. prašymą dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ ieškinį atsakovams informuotiems investuotojams skirto atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektui (investiciniam fondui) „Orion Private Debt Fund I“, atstovaujamam uždarosios akcinės bendrovės „Orion Asset Management“, uždarajai akcinei bendrovei „SNE Finance“, uždarajai akcinei bendrovei finansų maklerio įmonei „Orion securities“, V. P. dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys M. K., R. V., akcinė bendrovė „Plasta“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Pilaitės investicijos“ ir UAB ,,Vilmstata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Pilaitės investicijos“ ir informuotiems investuotojams skirto atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto (investicinio fondo) (toliau – IF) „Orion Private Debt Fund I“ 2019 m. kovo 25 d. obligacijų pasirašymo sutartį; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų IF ,,Orion private Debt Fund I“ ir V. P. 2021 m. balandžio 6 d. sudarytą obligacijų pirkimo sutartį; taikyti restituciją ir grąžinti šalis iki obligacijų sutarties sudarymo buvusią padėtį – priteisti ieškovei iš atsakovo IF „Orion Private Debt Fund I“ 17 842,18 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje pripažino trečiojo asmens R. V. dalyvavimą 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdyje būtinu.

3. Trečiasis asmuo R. V. 2022 m. spalio 4 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į trečiajam asmeniui suteiktą teisę atsisakyti apklausos civiliniame procese, ji pareiškia, jog atsisako nagrinėjamoje byloje teikti bet kokius paaiškinimus, todėl vyksiančiuose teismo posėdžiuose nedalyvaus.

4. Į teismo posėdį, paskirtą 2022 m. spalio 4 d., trečiasis asmuo R. V. neatvyko. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė R. V. paskirti 100,00 Eur dydžio baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje, kuriame jos dalyvavimas pripažintas būtinu. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 188 straipsnio nuostatas šalis ar trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, tačiau šiuo atveju byloje R. V. yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstyti nesutikimo su ieškiniu argumentai, taip pat jame dėstomos aplinkybės apie M. K. ir V. G. verslo santykius. Šias aplinkybes teismui svarbu išsiaiškinti ir tai negali būti laikoma parodymų prieš save teikimu.

5. Trečiasis asmuo R. V. pateikė prašymą panaikinti 2022 m. spalio 6 d. nutartimi jai paskirtą baudą. Nurodė, kad teismas sankcija (baudos paskyrimu) daro neteisėtą poveikį trečiajam asmeniui, verčia trečiąjį asmenį duoti paaiškinimus teisme, todėl tokiais savo veiksmais pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje įtvirtintą teisės į teisingą teismą principą bei nesilaiko Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotos praktikos šiuo klausimu. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis naudojasi CPK 188 straipsnyje suteikta procesine garantija neduoti parodymų, nes šie parodymai gali būti panaudoti ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini), kuriame trečiajam asmeniui yra suteiktas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar trečiasis asmuo teikė atsiliepimą (rašytinius paaiškinimus) civilinėje byloje, nes teisė atsisakyti apklausos ir tokiu būdu aktyviai dalyvauti civiliniame procese yra absoliuti, šia teise asmuo gali naudoti tiek visa, tiek jos dalimi, tiek nuo pat pradžių, tiek jau ir proceso eigoje. Trečiasis asmuo turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens R. V. prašymą panaikinti jai 2022 m. spalio 6 d. nutartimi paskirtą 100 Eur baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad trečiajam asmeniui skyrė nuobaudą ne už tai, jog jis atsisako duoti parodymus prieš save, o už tai, kad jis neatvyko į teismo posėdį, kuriame trečiojo asmens dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. CPK 188 straipsnis neįtvirtina asmens teisės atsisakyti dalyvauti teismo posėdyje, kuriame to asmens dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo teismo posėdyje turi duoti priesaiką, ją pasirašyti, tada teismas išaiškina teisę atsisakyti apklausos, kas šiuo atveju padaryta nebuvo, todėl R. V., nedavusi byloje priesaikos, negali atsisakyti apklausos ir neatvykti į teismo posėdį.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Trečiasis asmuo R. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2022 m. spalio 6 d. nutartimi paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1 Skundžiama teismo nutartis yra siurprizinė, t. y. ji neatitinka nutarties, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo skirta bauda, motyvų. Be to, teismas visiškai neanalizavo trečiojo asmens argumentų, susijusių su EŽTK 6 straipsnio pažeidimu, su EŽTT jurisprudencija, laiduojančią asmeniui garantiją neduoti parodymų teismo procesuose.

8.2 Trečiasis asmuo pažymi, kad jis raštu išreiškė valią neduoti parodymų teisme. Akcentuoja, kad jis nepasirašinėtų priesaikos teksto, kurio turinys nurodytas CPK 186 straipsnio 6 dalyje, nes šiame priesaikos tekste asmuo patvirtina, kad jis sutinka duoti parodymus. Todėl teismo motyvacija, kad nesant trečiojo asmens parašo ant priesaikos teksto, procesinė garantija atsisakyti duoti parodymus nepradeda galioti, yra nepagrįsta.

8.3 Nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar trečiasis asmuo teikė atsiliepimą ir (ar) rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje, nes teisė atsisakyti apklausos bei tokiu būdu aktyviai dalyvauti civiliniame procese yra absoliuti ir šia teise asmuo gali naudoti tiek visa, tiek jos dalimi, tiek nuo pat pradžių, tiek ir proceso eigoje.

8.4 Teismas skundžiamoje nutartyje neišdėstė aiškių, konkrečių motyvų ir argumentų dėl trečiojo asmens pateikto prašymo, dėl to priimta nutartis neatitinka šiai nutarčiai CPK keliamų reikalavimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl teismo paskirtos baudos (ne)panaikinimo

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

12. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas vyktų, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų trikdomas teismo darbas, CPK 247 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė be svarbių priežasčių neatvykusiam į teismo posėdį trečiajam asmeniui paskirti iki 300 Eur baudą, jeigu teismas yra pripažinęs šio asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

13. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

14. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje. Apeliantė neneigia, kad apie privalomą dalyvavimą 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdyje jai buvo žinoma, tačiau nurodo, jog teismo posėdyje nedalyvavo, nes prieš teismo posėdį raštu pareiškė, kad pasinaudodama CPK 188 straipsnyje nurodyta garantija atsisako duoti parodymus, todėl teismo posėdyje nedalyvaus.

16. Pažymėtina, kad CPK reglamentuoja trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausos tvarką teisme. Apklausos metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 186 straipsnio 1 dalis). Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ar trečiasis asmuo prisiekia (CPK 186 straipsnio 6 dalis). CPK 188 straipsnis numato, kad trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

17. CPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki trijų šimtų eurų, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.

18. CPK 192 straipsnyje nustatyta liudytojo apklausos tvarka, kurios, be kita ko, laikomasi ir apklausiant trečiuosius asmenis. Liudytojui atvykus į teismo posėdį, teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, liudytojas prisiekia, po ko teismas, išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti, pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje (CPK 192 straipsnio 3-5 straipsniai).

19. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, šaukiamas liudytoju asmuo (šiuo atveju trečiasis asmuo, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu) privalo atvykti į teismo posėdį, o teismui patvirtintus jo tapatybę, jam privalo būti išaiškintos jo teisės ir pareigos ir atsakomybė už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų, tame tarpe ir nepagrįsto atsisakymo duoti parodymus, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tuomet liudytojas (trečiasis asmuo) gali pasinaudoti CPK 188 ir 192 straipsniuose įtvirtinta teise atsisakyti apklausos arba, davęs priesaiką, atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.

20. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis (dėl apklausos atsisakymo) nelaikytina pateisinančia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nes asmuo teise atsisakyti apklausos arba atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus privalo naudotis CPK nustatyta tvarka.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantei bauda paskirta ne už atsisakymą duoti parodymus, o už nedalyvavimą teismo posėdyje, kuriame jos dalyvavimas pripažintas būtinu, todėl apeliantės argumentas, jog teismas, paskyręs baudą, verčia apeliantę duoti parodymus, neapgrįstas, o atskirajame skunde gausiai cituojama EŽTT ir kitų teismų praktika dėl asmens procesinės teisės atsisakyti duoti parodymus svarbos ginčo ribose nėra aktuali.

22. Įvertinęs skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad nutartis nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčui aktualias bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos bylos rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 188 str. Teisė atsisakyti apklausos

CPK 186 str. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas

CPK 247 str. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

CPK 191 str. Liudytojo teisės ir pareigos

CPK 192 str. Liudytojo apklausos tvarka

CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės