2021 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalyse, kuriomis patvirtintas hipoteka užtikrintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi akcinei bendrovei „Progresas“ (toliau – ir atsakovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę UAB „Bankroto vadyba“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 71 792,12 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas.
3. Kreditorius V. V. (toliau – ir kreditorius) pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas VMI 71 792,12 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį dalyje, kurioje patvirtintas VMI hipoteka užtikrintas 71 792,12 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimą dėl ginčytino kreditorės VMI hipoteka užtikrinto 71 792,12 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo išskyrė į atskirą bylą.
4. Kreditorius prašė atsisakyti tvirtinti VMI 71 792,12 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą. Kreditoriaus manymu, kreditorė VMI nenurodė ir nedetalizavo prievolės, užtikrintos hipoteka, susiformavimo laikotarpio, jos pagrindo. Susipažinus su VMI nurodomu 2016 m. vasario 10 d. sprendimu, matyti, kad juo buvo nutarta nustatyti bendrovės turto hipoteką 53 968,86 Eur sumai, kuri susidarė nuo 2014 m. iki 2016 m. Iš kreditorės VMI 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo matyti, kad juo buvo nutarta nustatyti atsakovės turto hipoteką 17 823,26 Eur prievolės sumoje, kuri susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Tačiau Kauno apygardos teismui 2020 m. lapkričio 23 d. pateiktame atsiliepime į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus prašymą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo kreditorė VMI aiškiai nurodė, kad to atsiliepimo teikimo dienai atsakovė yra skolinga kreditorei VMI 92 715,32 Eur einamųjų mokesčių, kurie skaičiuojami ne ankstesniu laikotarpiu nei nuo 2018 m. vasario 15 d. Taigi, yra padengtos visos skolos, kurių užtikrinimui buvo pritaikyta atsakovės turto priverstinė hipoteka.
5. Nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė patvirtinti 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą ir 160 613,17 Eur antrosios eilės finansinį VMI reikalavimą.
6. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą – 180 674,56 Eur, iš jų 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintą reikalavimą. Ši kreditorė nurodė, kad atliko pakartotinį hipoteka užtikrintų prievolių likučių inventorizavimą ir nustatė 20 061,39 Eur (iš jų 18 839,74 Eur nepriemoka ir 1 221,65 Eur delspinigiai) nepriemoką. Atsakovės restruktūrizavimo proceso metu (nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. sausio 21 d.) iš dalies buvo dengiamas VMI finansinis reikalavimas, užtikrintas 2016 m. vasario 10 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimais nustatyta hipoteka; taip pat buvo iš dalies dengiami einamieji mokėjimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės VMI finansinį reikalavimą: 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintą ir 160 613,17 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorė VMI 2020 m. lapkričio 23 d. atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo nedetalizavo, kokia konkrečiai suma liko nesumokėta pagal hipoteka užtikrintą 53 969 Eur reikalavimą. VMI paaiškino, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2020 m. lapkričio 20 d. duomenimis, po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. balandžio 28 d.) atsakovė yra skolinga 92 715,32 Eur einamųjų mokesčių (iš jų GPM, PVM ir NTM su delspinigiais), kurie yra susidarę nuo 2018 m. vasario 15 d. Todėl teismas sprendė, kad kreditorės VMI pateikti duomenų bazės išrašai, kurie nėra paneigti kitais byloje pateiktais įrodymais, leidžia patvirtinti patikslintą VMI finansinį reikalavimą: 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintą ir 160 613,17 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą.
9. Apskaičiuodamas kreditoriui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kreditoriaus atskirasis skundas yra tenkinamas 72 proc. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, teismas sprendė esant pagrįsta kreditoriui iš kreditorės VMI priteisti 466,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (647,68 x 0,72).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Kreditorius pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį dalyse, kuriomis patvirtintas kreditorės VMI hipoteka užtikrintas 20 061,39 Eur finansinis reikalavimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos; priimti naują sprendimą – atsisakyti tvirtinti kreditorės VMI hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą ir kreditoriaus naudai priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Kreditorė VMI 2020 m. lapkričio 23 d. atsiliepimu aiškiai patvirtino, kad visos skolos, susidariusios anksčiau nei 2018 m. vasario 15 d., yra padengtos. Taigi neegzistuoja įsipareigojimų, kurių užtikrinimui buvo taikyta atsakovės turto priverstinė hipoteka.
10.2. Kreditorė VMI nepagrindė, kad turi kokią nors hipoteka užtikrintą prievolę, todėl teismas negalėjo tvirtinti deklaruojamo hipoteka užtikrinto kreditorės VMI reikalavimo.
10.3. Kreditoriaus pateiktas atskirasis skundas prilyginamas atsiliepimui į ieškinį Rekomendacijų prasme, o ne atskirajam skundui, kaip jį traktavo pirmosios instancijos teismas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kreditoriui teisinės pagalbos išlaidas, turėjo įvertinti kreditorės VMI elgesį byloje, kuomet kreditoriui ginčijant finansinį reikalavimą, kreditorė VMI pripažino savo reikalavimo nepagrįstumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalys, kuriomis patvirtintas kreditorės VMI 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl kreditorės VMI hipoteka užtikrinto reikalavimo pagrįstumo
13. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
14. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
16. Kreditorius, nesutikdamas su apskųsta nutartimi, kuria yra patvirtintas VMI 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šį reikalavimą, neanalizavo jo pagrįstumo, neturėjo šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Anot kreditoriaus, kreditorė VMI 2020 m. lapkričio 23 d. teikdama duomenis teismui, nagrinėjančiam atsakovės restruktūrizavimo bylą, patvirtino 92 715,35 Eur skolą, susiformavusią po 2018 m. vasario 15 d., kas paneigia 20 061,39 Eur hipoteka užtikrinto reikalavimo, kurio pagrindas buvo kreditorės VMI 2016 m. vasario 10 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimai, egzistavimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad kreditorė VMI 2016 m. vasario 10 d. sprendimu AB „Progresas“ turtui (53 968,86 Eur sumai) užtikrinant mokestinių prievolių (Nekilnojamojo turto, pelno, pridėtinės vertės mokesčių) įvykdymą nustatė priverstinę hipoteką. Pagal minėtą sprendimą nesumokėtų mokesčių susiformavimo data – 2014-2015 metai. 2017 m. gruodžio 7 d. kreditorės VMI sprendimu nustatyti turto priverstinę hipoteką/įkeitimą buvo užtikrintas 17 823,26 Eur vertės mokestinių prievolių (Pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių) įvykdymas; prievolės susiformavo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė AB „Progresas“ restruktūrizavimo bylą; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą ketverių metų laikotarpiui. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė nutraukti RAB „Progresas“ restruktūrizavimo bylą. 2020 m. spalio 21 d. atsakovės kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu nutraukti AB „Progresas” restruktūrizavimo bylą ir iškelti šiai bendrovei bankroto bylą. Kreditorė VMI, atsiliepdama į šį prašymą, 2020 m. lapkričio 23 d. nurodė pritarianti atsakovės kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymui bei detalizavo, kad teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, ir MAIS 2020 m. lapkričio 20 d. duomenimis po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. balandžio 28 d.) RAB „Progresas“ valstybės biudžetui yra skolinga 92 715,32 Eur einamųjų mokesčių, kuriuos sudaro gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įsiskolinimas, skaičiuojamas nuo 2018 m. vasario 15 d.
19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtu 2020 m. lapkričio 20 d. atsiliepimu, konstatuoja, kad kreditorius, teigiantis, jog šiuo atsiliepimu kreditorė VMI patvirtina neturinti senesnių nei 2018 m. vasario 15 d. reikalavimų atsakovei, todėl 2016 m. vasario 10 d., 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimais užtikrintos prievolės pasibaigė, netinkamai interpretuoja šio dokumento turinį. 2020 m. lapkričio 20 d. atsiliepime kreditorė VMI nurodė tik einamųjų mokesčių, t. y. susiformavusių po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos – 2017 m. balandžio 28 d., dydį; anksčiausiai skaičiuojama prievolė yra nekilnojamojo turto mokesčio įsiskolinimas nuo 2018 m. vasario 15 d. Vadinasi, kreditorės VMI atsiliepime nurodyti duomenys neapėmė 2016 m. vasario 10 d., 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimais hipoteka užtikrintų reikalavimų, kurie turėjo būti vykdomi pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. Aktualu pažymėti, kad naujosios įmonės prievolės, kurios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Kreditorė VMI, sutikdama su restruktūrizavimo bylos atsakovei nutraukimu, atsiliepime nurodė tik šiam klausimui spręsti aktualius mokesčius – einamąsias įmokas – kurių nemokėjimas sudaro pagrindą panaikinti atsakovės turimą restruktūrizuojamos bendrovės statusą.
20. Reziumuojant išdėstytą darytina išvada, kad kreditorės VMI 2020 m. lapkričio 20 d. atsiliepimas nepatvirtina 2016 m. vasario 10 d., 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimais užtikrintų prievolių pasibaigimo.
21. Nors kreditorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atsakovės kreditorių, kurių reikalavimas užtikrintas hipoteka, sąrašą įtraukė kreditorę VMI, pažymėtina, jog kreditorė VMI į bylą pateikė dokumentus – MAIS išrašus, kurie pagrindžia pagal 2016 m. vasario 10 d. sprendimą esantį 19 795,39 Eur, o pagal 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą – 266 Eur (viso 20 061,39 Eur) prievolės likutį. MAIS išrašuose detaliai nurodytas prievolės tipas, įsiskolinimo pobūdis, mokėjimo terminas ir pan. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kreditorės VMI finansinis reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog kreditorės VMI pateiktų į bylą įrodymų pakanka jos reiškiamo finansinio reikalavimo, užtikrinto hipoteka (20 061,39 Eur), pagrįstumui konstatuoti. Kreditorius MAIS išrašuose užfiksuotų duomenų nekritikavo, jie laikytini teisingais ir nenuginčytais. Todėl konstatuotina, kad kreditorius atskirajame skunde neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo patvirtino kreditorės VMI hipoteka užtikrintą reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, paskirstytų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
23. Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijos).
25. Teisėjų kolegija nustatė, kad kreditorius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 38 Eur žyminio mokesčio ir 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kuriuos prašė priteisti iš kreditorės VMI.
26. Kreditorius atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu priteisti iš kreditorės VMI jo naudai tik dalį – 466,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Anot kreditoriaus, jam ginčijant kreditorės VMI finansinį reikalavimą teismui pateiktas atskirasis skundas šio dokumento turinio prasme prilyginamas atsiliepimui į ieškinį, už kurį Rekomendacijose numatytas atlygis gali siekti 3 810,50 Eur. Kreditorius patyrė tik 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas sumažino lygindamas su atskiruoju skundu. Be to, pirmosios instancijos teismui gavus kreditoriaus atskirąjį skundą, teismas pasinaikino apskųstą nutartį, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas šio procesinio dokumento pagrįstumas. Taip pat priimant sprendimą dėl kreditoriui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turėjo įvertinti šalių procesinį elgesį, t. y. tai, kad po kreditoriaus atskirojo skundo pateikimo kreditorė VMI pripažino reikalavimo dalyje dėl eiliškumo nepagrįstumą.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi priėmė kreditoriaus atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI hipoteka užtikrintas 71 792,12 Eur finansinis reikalavimas, panaikino, ir klausimo dėl šio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą. 2021 m. gegužės 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas BAB „Progresas“ nemokumo administratorės prašymas patvirtinti patikslintą kreditorės VMI 180 674,56 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintas reikalavimas ir 160 613,17 Eur antrosios eilės reikalavimas. Minėta, kad ginčo nutartimi buvo patvirtintas kreditorės VMI 20 061,39 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl kreditoriaus atskirojo skundo tenkinimo 72 proc. Kreditorius atskirajame skunde įrodinėjo hipoteka užtikrintų reikalavimų nebuvimą. Pirmosios instancijos teismui patvirtinus 20 061,39 Eur (iš 71 792,12 Eur) hipoteka užtikrintą įsiskolinimą, laikytina, kad buvo patenkinta 72 proc. kreditoriaus atskirojo skundo reikalavimo.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra prielaidų kreditoriaus pateiktą 2021 m. balandžio 27 d. atskirąjį skundą prilyginti atsiliepimui į ieškinį, kas leistų jo naudai priteisti didesnį atlyginimą už tokio procesinio dokumento parengimą. Nagrinėjamo klausimo kontekste nurodytina, kad juridinių asmenų bankroto procesuose teismo sprendimai yra priimami tik teismui pasisakant dėl juridinio asmens pabaigos, teismo sprendimu yra užbaigiama juridinio asmens bankroto byla (JANĮ 100 straipsnio 1 dalis). Visais kitais atvejais, įskaitant ir ginčų dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimą, yra priimamos teismo nutartys. Kreditorius yra byloje dalyvaujantys asmuo, turintis teisę, remdamasis CPK 334 straipsnio nuostatomis, skųsti teismo nutartį dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti. Todėl, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo byloje pareikštą atskirąjį skundą traktuoti kaip atsiliepimą į kreditorės VMI ieškinį.
30. Šiai išvadai neturi įtakos kreditoriaus nurodytas motyvas, kad finansinio reikalavimo patvirtinimas ar patikslinimas bankroto byloje, kuris nagrinėjamas ginčo teisena, yra tapatus ieškinio dėl priteisimo nagrinėjimui. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Tačiau pažymėtina, kad ši taisyklė taikoma, visų pirma, apibrėžiant įrodinėjimo pareigos taikymą byloje, o būtent – kreditoriaus pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimo dalyką – prašomos patvirtinti (priteisti) ar patikslinti skolos sumos pagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 178 straipsnis), ir nesuponuoja išvados apie būtinybę nagrinėjant bylą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pareikštą atskirąjį skundą vertinti kaip ginčo teisenoje reiškiamą procesinį dokumentą. Papildomai nurodytina ir tai, kad kreditorius, sudarydamas 2021 m. balandžio 23 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu, susitarė būtent dėl atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, o ne atsiliepimo į ieškinį, surašymo.
31. Iš 2021 m. gugužės 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1068936 matyti, kad kreditorius patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas buvo tenkintas 72 proc., ir vadovaujantis Rekomendacijų 7., 8.15. punktais, maksimalus atlygis už atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje surašymą gali būti 438,96 Eur. Šią sumą susumavus su dalimi žyminio mokesčio (38 Eur x 72 proc.), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus naudai priteisė 466,32 Eur.
32. Kreditorius atskirajame skunde apeliuoja ir į būtinybę, skirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti į kreditorės VMI procesinį elgesį.
33. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
34. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kreditorės VMI netinkamo procesinio elgesio, todėl sąlygų nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė VMI būtų pareiškusi akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą, vilkintų bylos nagrinėjimą ir pan. Aplinkybė, kad po kreditoriaus atskirojo skundo padavimo ši kreditorė patikslino reiškiamą finansinį reikalavimą, traktuojama kaip kreditorės teisė tikslinti savo reiškiamą reikalavimą. Be to, iš dalies tenkinus kreditoriaus atskirąjį skundą, negalima daryti išvados, kad kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nulemtos išimtinai kreditorės VMI veiksmais, t. y. tik dalis pareikšto finansinio reikalavimo buvo pripažinta nepagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, išsamiai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, jo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Esant tokioms aplinkybėms, kreditoriaus atskirojo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą – kreditoriaus atskirasis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista – kreditorius neįgyja teisės į jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtintas hipoteka užtikrintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 20 061,39 Eur finansinis reikalavimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistas.
Teisėjos Vilija Mikuckienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė
Paminėta tekste:
CPK
3K-3-474-684/2016
CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
3K-3-160/2011
e3K-3-226-248/2018