Pradžia › Teismų praktika › Civilinė teisė › 2-1583-450/2020 › tekstas
← Grįžti į bylos apžvalgą
Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Civilinė byla Nr. 2-1583-450/2020  ·  teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6
ℹ️ Nuasmenintas tekstas iš LITEKO viešos sprendimų paieškos.

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi J. įmonei „Jonas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TOP CONSULT“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2019 m. lapkričio 29 d., 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 16 d. teismo nutartimis.

2. Teisme buvo gautas pareiškėjo J. J. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties.

4. Teismas nustatė, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties apskundimo gautas 2020 m. liepos 31 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatavo, jog pareiškėjas neteko teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, todėl atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 307 straipsnio 3 dalis, CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas J. J. teikia teismui ir savo paties sudarytą įmonės kreditorių sąrašą bei prašo jį tvirtinti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pagal JANĮ reglamentavimą, teisė sudaryti visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti suteikta tik bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriui. Kitiems asmenims tokia teisė JANĮ nėra numatyta. Darė išvadą, jog pareiškėjas J. J. neturi teisės teikti teismui tvirtinti savo sudaryto kreditorių sąrašo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantas J. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Iš nemokumo administratoriaus veiksmų akivaizdu, jog jis netikrina dokumentų arba administratoriui trūksta kompetencijos, nes nepagrįstai įtraukia į kreditorių sąrašą kreditorius su finansiniu reikalavimu, taip didindamas įmonės skolas.

7.2. Teismas automatiškai tuos sąrašus patvirtina ir deklaruoja, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą, kuris neatnaujinamas. Prašo patikrinti kreditorių reikalavimų dokumentus ir nuspręsti dėl nemokumo administratoriaus veiklos.

7.3. Pareiškėjas J. J. nėra kreditorius, todėl jam terminai negalioja.

8. Atsakovė bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ administratorė UAB „TOP CONSULT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

8.1. Pareiškėjo atskirasis skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą.

8.2. Pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu netaikytina JANĮ nuostata, kad teisė sudaryti kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti, suteikta tik bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo patenkintas bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ administratoriaus UAB „TOP CONSULT“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo ir patvirtintas patikslintas bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Ši nutartis buvo priimta teismui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ bankroto administratoriaus pateiktą prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo bankroto byloje. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per pirmosios instancijos teismą.

12. Apeliantas atskirąjį skundą dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d.

13. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

14. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato konkrečius procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti apeliacinį (atskirąjį) skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.

15. Remiantis CPK 338 straipsniu atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

16. Pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis). CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, nurodytas terminas – naikinamasis, todėl jam pasibaigus, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-325/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-619-381/2017). Įstatyme numatytas naikinamasis procesinis terminas apeliacijos teisei įgyvendinti, kuriam pasibaigus, negalima spręsti klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo. Įvertinus tai, kad apeliantas skundą dėl teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties padavė praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po jos priėmimo, teismas neturėjo teisinio pagrindo nei spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, nei skundą priimti.

17. Pažymėtina ir tai, kad susipažinus su atskirojo skundo turiniu matyti, kad apeliantas skunde išsako savo subjektyvią ir niekuo nepagrįstą nuomonę dėl administratoriaus atliekamų veiksmų bankroto procese.

18. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pagrindų skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti nenustatė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė

Paminėta tekste:

CPK

CPK 307 str. Terminai apeliaciniam skundui paduoti

CPK 75 str. Procesinių terminų praleidimo pasekmės

2-325/2012

e2-619-381/2017

← Grįžti į bylos apžvalgą